A-438-202-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-202/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00855-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Sygnity S. A., EM test a. s., UAB „ATEA“, UAB „Empirija“, R&G Plus Sp. z.o.o. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Pareiškėjas, Projekto vykdytojas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (t. I, b. l. 1–16) panaikinti atsakovo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Atsakovas, Komitetas) direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. T-30 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamo Projekto Nr. BPD2004‑ERPF-3.3.0-02-04/0012 vykdytojui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai skirtos finansavimo lėšų sumos grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nuspręsta: 1) pripažinti Projekto Nr. BPD2004-ERPF-3.3.0-02-04/0012 „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas“ (toliau – ir Projektas) išlaidų sumą 4799246,68 Lt netinkamomis finansuoti išlaidomis; 2) nustatyti, kad Projekto vykdytojas Vilniaus miesto savivaldybės administracija per 60 kalendorinių dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos privalo grąžinti 4799246,68 Lt, iš jų 4695649,11 Lt Europos Sąjungos fondų lėšų ir 103597,57 Lt valstybės biudžeto lėšų, o už kiekvieną uždelstą dieną, jei vykdytojas vėluoja grąžinti lėšas, – mokėti 0,03 procento dydžio delspinigius.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 patvirtintoms Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir Projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėms (toliau – ir Administravimo ir finansavimo taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintoms Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėms (toliau – ir Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklės), yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Faktinis pagrindas priimti skundžiamą Įsakymą buvo 2011 m. sausio 17–21 d. atlikta Projekto patikra vietoje. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra), įgyvendinanti patikrą, informuodama apie planuojamą atlikti patikrą vietoje, nenurodė patikros apimties, tikslų bei tikrinamų rodiklių, todėl pažeidė Administravimo ir finansavimo taisyklių 183 punktą. Dėl to Projekto vykdytojo atstovai objektyviai negalėjo pateikti atsakymų į patikros metu iškilusius klausimus, nes atitinkamus paaiškinimus gali pateikti tik tam tikri specialistai, atlikę konkrečias atskirų programų sukūrimo ir įdiegimo paslaugas.

Taigi atliekant 2011 m. sausio 17–21 d. patikrą nebuvo sudarytos sąlygos kokybiškam specialistų dalyvavimui ir tokiu būdu nebuvo užtikrintas objektyvus patikros atlikimas, užtikrinantis dalyvių lygiateisiškumą ir patikros bei išvadų skaidrumą (VAĮ 3 ir 8 straipsniai), kas lėmė neteisingai apskaičiuotą grąžintinų lėšų dydį. Su dokumentais, kurių pagrindu buvo priimtas Įsakymas, Pareiškėjui nebuvo pateikta patikros vietoje ataskaita, taigi Agentūra nesilaikė Administravimo ir finansavimo taisyklių 189 punkto nuostatų, kas lėmė procedūrinių reikalavimų pažeidimą.

Agentūra nevertino Administravimo ir finansavimo taisyklių 190 punkto nuostatų, nepagrindė, kad padaryti Projekto pažeidimai yra esminiai ir negali būti Projekto vykdytojo ištaisyti. Šios aplinkybės patvirtina, kad vykdančioji institucija iš esmės atliko neskaidrų ir nemotyvuotą tyrimą, lėmusį neteisėto ir nepagrįsto ginčijamo Įsakymo priėmimą. Pažymėjo, kad skundžiamo Įsakymo preambulėje nurodoma, jog Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Agentūros 2011 m. kovo 1 d. raštą Nr. 2011/2-2411 „Dėl pažeidimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotame Projekte Nr. BPD2004-ERPF-3.3.0-02-04/0012-6“ (toliau – ir 2011 m. kovo 1 d. raštas) bei Informacinės visuomenės plėtros komiteto Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2011 m. kovo 17 d. posėdžio protokole Nr. PSK-7 (toliau – ir Protokolas) pateiktą išvadą.

Tačiau pačiame Įsakyme iš esmės nenurodytos faktinės jo priėmimo aplinkybės. Agentūra 2011 m. kovo 1 d. Rašte nepateikė išsamių paaiškinimų, nepagrindė, kokia metodika remiantis buvo atlikta Projekto patikra vietoje bei kaip buvo apskaičiuotas grąžintinių lėšų dydis, o tik formaliai nurodė, kad siūlomų susigrąžinti lėšų dydis yra paskaičiuotas teisingai. Teigė, jog Informacinės visuomenės plėtros komiteto Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) tik formaliai perrašė 2011 m. kovo 1 d. rašte nurodytus argumentus, tačiau jų nevertino, nepateikė savo pastabų ir motyvų.

Komisija, vadovaudamasi Agentūros 2011 m. kovo 1 d. raštu, protokole nurodė, kad Projektas įgyvendinamas netinkamai dėl Projekto vykdytojo ir partnerių kaltės bei aplaidumo, o ne dėl objektyvių aplinkybių, kurių buvo neįmanoma numatyti Projekto paraiškos rengimo, vertinimo, Projekto atrankos ir paramos Projektui skyrimo metu, tačiau tokios išvados nepagrindė, nenurodė jokių savarankiškų motyvų, kodėl padarė prieš tai paminėtą išvadą ir kodėl sutiko su Agentūros 2011 m. kovo 1 d. rašte išdėstyta pozicija, o tik formaliai perrašė Administravimo ir finansavimo taisyklių 223 punkto nuostatas.

Komisija taip pat nevertino aplinkybės, kad Projekto iškeltas tikslas − tarp miestų suderinta elektroninio bilieto sistema, kurios neįmanoma pasiekti neįdiegus bilietų platinimo ir apskaitos sistemų, tačiau šioms sistemoms Vilniaus ir Klaipėdos miestams finansavimas nebuvo skirtas, t. y. šie miestai bilietų platinimo ir apskaitos sistemų įdiegimą turi finansuoti savo lėšomis. Taigi jau Projekto paraiškos vertinimo metu buvo žinoma aplinkybė, kad Projekto tikslo pasiekimas priklauso ne tik nuo finansavimo sutarties vykdymo, nes galutiniam Projekto tikslo pasiekimui yra reikalingas papildomas finansavimas.

Todėl šios aplinkybės kontekste turi būti vertinamas ir teisinis sankcijos skyrimo pagrindas, t. y. Administravimo ir finansavimo taisyklių 212.4 punktas, numatantis, kad pažeidimas gali būti nustatomas, jei Projekto vykdytojas ir (ar) partneris(-iai) negali pasiekti paramos sutartyje nustatytų Projekto tikslų ir (ar) uždavinių. Iš Protokolo turinio matyti, kad Komisija, kurios išvada buvo pagrindas priimti skundžiamą Įsakymą, nevertino, ar nėra teisinio ir faktinio pagrindo pavesti Agentūrai iš naujo atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą, pagrįsti ir motyvuoti grąžintinių lėšų dydį, nors faktinės aplinkybės patvirtina, jog Agentūra padarė klaidų tiek vertindama Projekto elementų įgyvendinimą, tiek apskaičiuodama grąžintinų lėšų dydį.

Nurodė, kad Agentūra 2011 m. kovo 1 d. Rašte rėmėsi Administravimo ir finansavimo taisyklių 212.4 punktu. Tačiau nei Agentūra, nei Atsakovas nenagrinėjo šios teisės normos turinio ir taikymo faktinių aplinkybių. Administravimo ir finansavimo taisyklių 212.4 punktas aiškintinas kaip įpareigojantis įgyvendinančiąją ir tarpinę institucijas nustatyti bei pagrįsti aplinkybę, kad Projekto vykdytojas negali, t. y. ne(be)turi galimybių, pasiekti paramos sutartyje nustatytų Projekto tikslų ir (ar) uždavinių. Tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta ir neištirta.

Be to, Komisija 2011 m. kovo 17 d. posėdžio metu nevertino Agentūros 2011 m. kovo 1 d. rašto dviprasmiškumo. Minėtame dokumente teigiama, kad techninės priemonės, reikalingos Projekto rezultatams pasiekti, įgyvendintos. Agentūra, patvirtindama galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą, patvirtino, kad Projekto veiklos atliktos − sukurta infrastruktūra, skirta elektroninio bilieto bei keleivių informavimo paslaugoms teikti. Tai reiškia, kad 2009 m. birželio 16–23 d. atlikus Projekto patikrą vietoje jau buvo patvirtintas Projekto įgyvendinimas, t. y. konstatuota, jog iš esmės pasiektas Projekto tikslas ir uždaviniai.

Tačiau toliau nurodoma, kad numatytas Projekto tikslas nepasiektas. Tokia išvada prieštarauja ankstesniam to paties dokumento ir 2009 m. birželio 16–23 d. atliktos Projekto patikros vietoje vertinimui. Pabrėžė, kad po 2011 m. sausio 18–21 d. atliktos Projekto patikros vietoje Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir miestai partneriai pateikė savo komentarus bei argumentus dėl atliktos patikros išvadų ydingumo. Tačiau Agentūra atsižvelgė tik į dvi technines klaidas, kurias 2011 m. vasario 10 d. rašte Nr. (A27/128)-R-660 nurodė Kauno miesto savivaldybės administracija, o esminių pastebėjimų ar argumentų nevertino ir į juos neatsižvelgė.

Tuo tarpu Komisija apskritai savarankiškai nevertino Projekto vykdytojo ir miestų partnerių pateiktų argumentų bei dėl jų nepasisakė. Todėl Įsakymas nepagrįstas jokiais konkrečiais duomenimis (faktais) ir pagal savo turinį pažeidžia VAĮ įtvirtintą objektyvumo principą. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, nesilaikė keliamo reikalavimo individualų teisės aktą pagrįsti konkrečiais faktais, kurie neabejotinai patvirtintų, jog buvo pagrindas taikyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sankcijas ir įpareigoti grąžinti atitinkamą lėšų dydį.

Atkreipė dėmesį į tai, kad 2010 m. spalio 12 d. susitarimo Nr. BPD2044-ERPF-3.3.0-02-04/0012-06 dėl paramos teikimo Projektams, įgyvendinantiems Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 3 prioriteto 3 priemonę „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“, sutarties Nr. BPD2044 ERPF 3.3.0 02-04/0012-05 pakeitimo 3 punktas numatė, jog įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 5.2 punktą, spręs klausimą dėl siūlymo teikimo tarpinei institucijai dėl išmokėtų paramos lėšų grąžinimo.

Tačiau ginčijamą Įsakymą priėmusi institucija nesivadovavo ir nevertino Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 5.2.2 punkto nuostatų, dėl ko yra teisinis pagrindas pripažinti Įsakymą neteisėtu ir nepagrįstu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 punktas). Manė, kad vien aplinkybė, jog nebuvo pasiektas tam tikras vykdomo Projekto tikslas ir (ar) uždaviniai, nėra pakankamas pagrindas taikyti sankciją. Tam, kad Atsakovo priimtas Įsakymas galėtų būti laikomas teisėtu, būtina nustatyti, kad Projekto vykdytojas (Pareiškėjas) nesilaikė teisės aktų ir (ar) paramos sutarties nuostatų ir dėl to jam buvo išmokėta didesnė nei priklauso lėšų suma.

Šiuo atveju nei Atsakovas, nei Agentūra nepagrindė ir aiškiai nenurodė konkrečių paramos nuostatų pažeidimų ir tokių pažeidimų atveju išmokėtų didesnių, nei priklausančių Projekto vykdytojui lėšų. Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 5.2.2 punkto požiūriu, atliktas paskaičiavimas yra ydingas ir nepagrįstas, kadangi sankciją taikanti institucija privalėjo vertinti tik tas galimai neįgyvendintas veiklas (sričių elementus), kurioms buvo išmokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Šiuo atveju visi Projekto elementai, finansuojami tiek Europos sąjungos lėšomis, tiek Projekto vykdytojo (miestų partnerių) buvo vertinami, o tai lėmė klaidingą Projekto įgyvendinimo procento nustatymą bei nepagrįstai apskaičiuotą ir taikytą sankciją.

Galutinį sprendimą priimanti institucija, t. y. Atsakovas, minėta teisės norma nesivadovavo ir nurodytų faktinių aplinkybių netyrė.

Atsakovas atsiliepimu į Pareiškėjo prašymą (t. III, b. l. 48–56) su juo nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad priimdamas sprendimą, kuris buvo įformintas skundžiamame Įsakyme (toliau − ir Sprendimas), vadovavosi Administravimo ir finansavimo taisyklių 222 punktu, Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 8.1 punktu, Finansų ministro 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1K-376 „Dėl delspinigių už pavėluotą grąžinti finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas bei palūkanų už kiekvieną naudojimosi negrąžintomis lėšomis dieną dydžio nustatymo 2011 m. pirmajam ketvirčiui“, taigi turėjo teisinį pagrindą Įsakymui priimti.

Teigė, kad tai, jog Pareiškėjo pastabos buvo išnagrinėtos ir į dalį jų buvo atsižvelgta, yra užfiksuota pažeidimo tyrimo išvados punkte Nr. 12 „Komentarai“ bei Komiteto siųstame 2011 m. kovo 1 d. rašte Nr. 2011/2-2411 dėl pažeidimo nustatymo. Šio rašto 5 priede užfiksuota detali Agentūros atlikta visų Projekto partnerių pateiktų pastabų analizė. Atsakovo paskirtas Pažeidimo kontrolierius 2011 m. sausio 18–21 d. dalyvavo atliekant Projekto patikrą vietoje bei asmeniškai matė faktus, kurie buvo nustatyti patikros metu.

Ši informacija buvo pristatyta ir Komisijoje. Dauguma Komisijos narių dalyvavo 2011 m. vasario 11 d. susitikime su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovais bei kitų byloje dalyvaujančių trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovais, kuriame buvo detaliai aptarti patikros metu nustatyti faktai, išklausyti jų atstovų paaiškinimai. Manė, jog faktas, kad Atsakovas iš esmės pritarė Agentūros pateiktam siūlymui ir jo nekeitė, negali būti laikomas aplinkybe, patvirtinančia, jog priimdamas sprendimą Atsakovas veikė formaliai ir neįsigilino į aplinkybes, neteikė savo motyvų.

Komisija vertino Agentūros pateiktą atsakymą ir atsižvelgdama į tai, kad jame buvo atsakyta į jos užduotus klausimus, priėmė galutinį savo sprendimą. Pabrėžė, kad pažeidimo faktas buvo nustatytas po to, kai Projekto įgyvendinimui nustatytas terminas jau buvo pasibaigęs, todėl paramos sutartyje nustatytais terminais Projekto vykdytojas niekaip negalėjo pasiekti paramos sutartyje nustatytų Projekto tikslų ir (ar) uždavinių. Agentūros 2011 m. kovo 1 d. rašte nebuvo dviprasmiškumų, nes patvirtinus galutinę Projekto ataskaitą buvo patvirtinta, kad bazinės techninės priemonės, reikalingos Projekto rezultatams pasiekti, įgyvendintos, tačiau siekiant užtikrinti tinkamą sistemos veikimą, Projekto vykdytojui tikslinga užtikrinti nurodytų veiklų įgyvendinimą.

Tvirtino, kad pažeidimo tyrimas bei sprendimo dėl jo priėmimas buvo atliekamas vadovaujantis teisės aktuose nustatytomis procedūromis ir visi procedūriniai veiksmai, kurie pagal juos yra privalomi, buvo atlikti. Agentūra Pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktuose raštuose nurodytą informaciją įvertino ir pagal tai patikslino savo išvadą. Teigė, kad Pareiškėjas gavo visus su Įsakymo priėmimu susijusius dokumentus, taip pat kad Įsakymas pagrįstas konkrečiais duomenimis (faktais) (Agentūros patikros rezultatai, Agentūros pažeidimo tyrimo rezultate pateiktas pasiūlymas Atsakovui).

Paaiškino, kad atsižvelgiant į patirtų Projekto išlaidų pobūdį ir į tai, jog nėra įmanoma tiesiogiai išskirti išlaidų, susijusių su neteikiamomis paslaugomis, finansinės korekcijos dydis įvertintas ekspertiniu būdu remiantis finansinės korekcijos skaičiavimo lentele. Vertinant situaciją patikros vietoje metu ir nustatant finansinės korekcijos dydį, tikslingai pasirinktos skirtingos vertinimo metodikos. Finansinės korekcijos dydžio nustatymas vadovaujantis penkiais kriterijais yra objektyvesnis ir tinkamai atspindi nustatytų trūkumų reikšmę Projekte numatytos paslaugos (e-bilieto), sistemos funkcionalumo ir Projekto tikslo pasiekimo požiūriu.

Teigė, kad Pareiškėjo argumentai, jog Agentūra, nenurodydama patikros apimties ir tikslų, nepateikdama patikros vietoje ataskaitos ar nesuformulavusi Pareiškėjui reikalavimų nustatytiems neatitikimams pašalinti, pažeidė Administravimo ir finansavimo taisyklių reikalavimus, nepagrįsti, nes ši informacija, atliekant Projekto tęstinumo (ex-post) patikrą vietoje, neturi būti nurodoma ar teikiama. Agentūra 2011 m. sausio 18–21 d. Projekto patikros metu tikrino įsipareigojimų pagal paramos sutartį vykdymą, įskaitant paramos lėšomis įgyto turto naudojimą, finansuotos viešosios paslaugos teikimą (jos apimtį), taip pat įsipareigojimus, numatytus Susitarime.

Patikros vietoje metu taip pat nustatyta ir patikros rezultatuose užfiksuota, kad situacija Projekte ženkliai pablogėjo, lyginant su 2009 m. birželio 16–23 d. neplaninės patikros metu užfiksuota situacija (demontuota didžioji dalis švieslenčių, nutrauktas dalies paslaugų teikimas internetu ir pan.). Nustatytos aplinkybės reiškia, kad Projekto tikslas nebūtų pasiektas ir viešoji paslauga nebūtų teikiama ta apimtimi, kuria buvo finansuota, net jei būtų įgyvendintos visos Susitarime numatytos priemonės. Todėl patikros metu buvo nustatyta, kad Pareiškėjas nevykdo Projekto tęstinumo, t. y. neteikia viešosios paslaugos tokia apimtimi, kaip numatyta paramos sutartyje.

Pažymėjo, kad priimant sprendimą, kuris įformintas Įsakyme, buvo vadovautasi Agentūros 2011 m. kovo 1 d. rašte nurodytais faktais, kuriuos patvirtino Komisija. Kadangi nustatyta, jog dalis finansavimo, skirto Projektui, panaudota neefektyviai − dalis išlaidų nebuvo būtinos Projektui įgyvendinti tokia apimtimi, kokia ji nustatyta po 2011 m. sausio 18–21 d. atliktos patikros, būtent tokia dalimi proporcingai Projekto finansavimo šaltiniams ir buvo priimtas sprendimas sumažinti paramą Projekto vykdytojui. Todėl Įsakymas atitinka Finansinės paramos gražinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 5.2.2 punkto nuostatas, nes iš Pareiškėjo pareikalauta tokia suma, kuri neturėjo jam būti išmokėta atsižvelgiant į 2011 m. sausio 18–21 d. atliktos patikros metu užfiksuotą Projekto įgyvendinimo apimtį, bei šios išlaidos pripažintos netinkamomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimu į Pareiškėjo prašymą (t. II, b. l. 23–31) su juo sutiko ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepime palaikė Pareiškėjo išdėstytus argumentus ir nurodė, kad nors 2011 m. sausio 27 d. Projekto patikros vietoje atlikimo lape yra įvardintas konkretus tikslas, tačiau realiai atliekant Projekto patikrą vietoje, įgyvendinančiosios institucijos atstovai tikrino ir vertino ne tik 2010 m. spalio 12 d. susitarime nurodytų priemonių įgyvendinimą, bet taip pat vertino ir teikė pastabas dėl priemonių, nepatenkančių į šio susitarimo 1 punkte nurodytų priemonių sąrašą, t. y. iš naujo vertino tas Projekto dalis, kurių įvertinimas buvo atliktas anksčiau.

Atliekant Projekto patikrą vietoje nebuvo sudarytos sąlygos kokybiškam specialistų dalyvavimui ir tokiu būdu nebuvo užtikrintas objektyvus patikros atlikimas, užtikrinantis dalyvių lygiateisiškumą ir patikros bei išvadų skaidrumą, kas lėmė neteisingai apskaičiuotą grąžintinų lėšų dydį. Atsižvelgiant į procedūrinius pažeidimus, nustatytus netikslumus, įstatymo normų pažeidimus, Projekto patikros vietoje išvados negalėjo būti pagrindas skundžiamam Įsakymui priimti, todėl skundžiamas Įsakymas nėra teisėtas, objektyvus, pagrįstas.

Projekto dalyvių pateikti paaiškinimai nebuvo objektyviai analizuojami, nebuvo atliekamas pakartotinis jų tyrimas. Atsakovas savarankiškai neįvertino Projekto vykdytojo ir miestų partnerių pateiktų argumentų bei dėl jų nepasisakė, nors šie raštai ir turi esminės reikšmės sprendžiant atliktos patikros vietoje išsamumą, pagrįstumą. Tarpinė institucija, neatsižvelgdama į procedūrinius pažeidimus, neįvertinusi, ar pažeidimas pagrįstai nustatytas, taip pat neįvertinusi galimybės, kad vykdančioji institucija iš esmės atliko neskaidrų ir nemotyvuotą tyrimą, priėmė nepagristą ir ginčijamą Įsakymą.

Komisija, kurios išvada buvo pagrindas priimti skundžiamą Įsakymą, nepasisakė apie nustatytiną grąžintiną sumą, neanalizavo atliktų paskaičiavimų, nevertino, ar nėra teisinio ir faktinio pagrindo pavesti Agentūrai iš naujo atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą, pagrįsti ir motyvuoti grąžintinių lėšų dydį. Agentūros 2011 m. kovo 17 d. raštas, kuriuo buvo pateiktas atsakymas į klausimus, leidžia daryti išvadą, kad nebuvo pateikti pagrįsti ir motyvuoti atsakymai, paaiškinantys grąžintinų lėšų dydžio apskaičiavimo tvarką ir metodiką, o tik pakartota 2011 m. kovo 1 d. rašte išdėstyta pozicija ir formaliai patvirtinta, kad grąžintinų lėšų dydis yra paskaičiuotas teisingai, nepateikiant išsamesnių paaiškinimų.

Pažymėjo, jog taikant atitinkamą sankciją būtina atsižvelgti į bendrai teisėje taikomus principus, kurie sąlygoja taikomos sankcijos mastą − Projekto įgyvendinimo apimtį, objektyvias aplinkybes, dėtas pastangas, kaltę ir panašiai, tačiau Agentūra šių aplinkybių nesiaiškino, neteisingai taikė teisės aktus, ydingai atliko grąžintinų lėšų dydžio apskaičiavimą, o Atsakovas rėmėsi formaliais kriterijais, dėl kurių ginčo Įsakymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į Pareiškėjo prašymą (t. III, b. l. 58–62) su juo sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Įsakymas buvo priimtas remiantis vien formaliais kriterijais, neatsižvelgus ir tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, todėl negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu į Pareiškėjo prašymą (t. III, b. l. 64‑69) su juo nesutiko.

Paaiškino, kad 2011 m. sausio 18–21 d. Projekto patikros vietoje metu tikrino įsipareigojimų pagal paramos sutartį vykdymą, įskaitant paramos lėšomis įgyto turto naudojimą, finansuotos viešosios paslaugos teikimą (jos apimtį), taip pat įsipareigojimus, numatytus papildomame susitarime. Patikros vietoje metu, atliekant papildomame susitarime numatytų priemonių patikrinimą, taip pat nustatyta ir patikros rezultatuose užfiksuota, kad situacija Projekte ženkliai pablogėjo, lyginant su 2009 m. birželio 16–23 d. neplaninės patikros metu užfiksuota situacija.

Nustatytos aplinkybės reiškia, kad Projekto tikslas nebūtų pasiektas ir viešoji paslauga nebūtų teikiama ta apimtimi, kuria buvo finansuota, net jei būtų įgyvendintos visos papildomame susitarime numatytos priemonės. Taigi patikros metu nustatyta, kad Pareiškėjas nevykdo Projekto tęstinumo, t. y. neteikia viešosios paslaugos tokia apimtimi, kaip numatyta paramos sutartyje. Nesutiko su Pareiškėjo teiginiais, kad paramos lėšomis įsigyti spausdintuvai (skirti įsigyti bilietus transporto priemonėse) neturi būti naudojami elektroninių bilietų įsigijimui, o skirti naudoti kartinių popierinių bilietų įsigijimui ir tai nepažeidžia paramos sutarties nuostatų.

Pabrėžė, kad paramos lėšomis įgytas ar sukurtas turtas gali būti naudojamas tik Projekto tikslui įgyvendinti. Projekte nebuvo numatyta investuoti į infrastruktūrą, nesusijusią su elektroninio bilieto paslaugų teikimu. Todėl Pareiškėjas pažeidė paramos sutarties ir teisės aktų nuostatas dėl Projekto tęstinumo užtikrinimo ir paramos lėšomis įgyto turto naudojimo. Agentūros vertinimu, Pareiškėjas klaidingai interpretuoja teisės aktų nuostatų taikymą dėl procedūrinių veiksmų atlikimo. Agentūra tinkamai, laikydamasi teisės aktais nustatytos tvarkos ir viešojo administravimo principų, atliko paramos sutarties 50 punkte bei Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 11.7 punkte jai pavestas kontrolės ir priežiūros funkcijas.

Patikrinimų metu nustatyta, kad papildomo susitarimo 1 punkte nustatyti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti pakankama apimtimi, viešosios elektroninio bilieto bei keleivių informavimo paslaugos, kaip jos aprašytos Projekto dokumentuose, teikiamos tik iš dalies, pilnai neišnaudojamos sukurtos infrastruktūros galimybės bei nesukurtas tinkamas sąveikumas tarp Projekte dalyvavusių miestų, todėl numatytas Projekto tikslas nėra pilnai pasiektas ir finansuotos viešosios paslaugos nėra teikiamos paramos sutartyje numatyta apimtimi. Tai, kad paramos lėšomis nebuvo finansuojama dalis išlaidų, skirtų Projekto tikslui pasiekti, neatleidžia Pareiškėjo nuo atsakomybės jas finansuoti savo lėšomis.

Ginčijamame finansinės korekcijos skaičiavime, Projektas pagal atskirus Projekto tikslo aspektus buvo suskirstytas į tris pagrindines sritis, kiekvienai jų priskiriant konkrečius elementus, pagal paramos sutartyje pateiktą Projekto aprašymą. Atsižvelgiant į patikros vietoje rezultatus buvo įvertintas kiekvienos srities, kiekvieno elemento įgyvendinimo laipsnis pagal kiekvieną miestą atskirai. Iš gautų rezultatų išvestas bendras srities įgyvendinimo laipsnis. Atsižvelgiant į patirtų Projekto išlaidų pobūdį ir į tai, kad nėra įmanoma tiesiogiai išskirti išlaidų, susijusių su neteikiamomis paslaugomis, finansinės korekcijos dydis įvertintas ekspertiniu būdu remiantis finansinės korekcijos skaičiavimo lentele.

Papildomo susitarimo 2 punkte suformuluota sąlyginė nuostata termino atžvilgiu, nurodanti, kad jei Projekto vykdytojas iki papildomo susitarimo 1 punkte nustatytos dienos įgyvendins visas šiame punkte numatytas priemones, jam suteikiama galimybė (daugiau laiko) įgyvendinti papildomo susitarimo 2 punkte numatytą priemonę, kuri yra neatsiejama nuo Projekto tikslo įgyvendinimo, t. y. būtina Projekto tikslui pasiekti. Dėl to, jos neįgyvendinimas buvo vertinamas taikant finansinę korekciją. 2011 m. sausio 27 d. Projekto patikros vietoje atlikimo lape pateikiamos priemonių rūšys ir įgyvendinimo laipsniai nėra naudojami finansinės korekcijos skaičiavimo lentelėje, nes šių dviejų dokumentų paskirtys yra visiškai skirtingos.

Pirmuoju atveju, patikros lape priemonės, įvardintos kaip patikros objektas, atspindi papildomame susitarime įvardintas priemones. Patikros metu buvo vertinamas konkrečių priemonių įgyvendinimo laipsnis pagal kiekvieną miestą atskirai. Finansinės korekcijos skaičiavimo metu buvo siekiama įvertinti visų Projekto veiklų konkretų įgyvendinimo lygį. Patikra vietoje ir pažeidimo tyrimas yra atskiri procesai, vykdomi pagal atskiras metodikas ir taisykles, todėl šių procesų metu taikomi klausimai ir jų vertinimo kriterijai neturi sutapti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu (t. III, b. l. 126–137) Pareiškėjo prašymo dalį tenkino, Įsakymą panaikino ir įpareigojo Atsakovą iš naujo įvertinti faktines aplinkybes ir priimti pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, atitinkantį administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo, kuriuo buvo prašoma minėtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Įsakymą palikti galioti, 2012 m. vasario 13 d. nutartimi (t. IV, b. l. 37–59) apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas Įsakymas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Pareiškėjas pažeidė teisės aktų bei paramos sutarties nuostatas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu (t. IV, b. l. 94–105) Pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjo, trečiųjų suinteresuotų asmenų SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo, kuriais buvo prašoma minėtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Pareiškėjo prašymą tenkinti, 2013 m. sausio 28 d. nutartimi (t. V, b. l. 58–70) apeliacinius skundus tenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismo šaukimai buvo išsiųsti ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Sygnity S.A., EMtest a.s. bei R&G Plus Sp. z.o.o., tačiau byloje nėra duomenų, jog šaukimai nustatyta tvarka būtų šioms bendrovėms įteikti (jų vadovams ar kitiems darbuotojams) arba įgaliotiems jų atstovams. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog tretieji suinteresuoti asmenys Sygnity S.A., EMtest a.s. ir R&G Plus Sp. z.o.o. buvo tinkamai informuoti bei žinojo apie pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, laiką ir vietą. Pabrėžtina, jog byloje iš viso nėra jokių įrodymų, kad minėtoms bendrovėms buvo žinoma apie šios administracinės bylos nagrinėjimą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims Sygnity S.A., EMtest a.s. bei R&G Plus Sp. z.o.o. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, todėl bylą išnagrinėjo nedalyvaujant jų atstovams. Nurodytos faktinės bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog bendrovėms Sygnity S.A., EMtest a.s. ir R&G Plus Sp. z.o.o. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, todėl, pažeisdamas imperatyvią ABTĮ 78 straipsnio 1 dalies nuostatą, bylą išnagrinėjo nedalyvaujant minėtų bendrovių atstovams. Taigi buvo padarytas esminis procesinės teisės pažeidimas, dėl ko byla galėjo būti išspręsta nevisapusiškai ir neteisingai, o šį pažeidimą ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra galimybės.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu (t. VI, b. l. 14‑27) Pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino atsakovo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. T-30 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamo Projekto Nr. BPD2004‑ERPF-3.3.0-02-04/0012 vykdytojui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai skirtos finansavimo lėšų sumos grąžinimo“.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paramos sutarties bei Administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatos, susijusios su paramos sutartyje nustatytų Projekto tikslų ir (ar) uždavinių pasiekimu, jų koregavimu, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl bent kiek reikšmingesni nukrypimai nuo jų (negali įgyvendinti daugiau kaip 10 proc. paramos sutartyje nustatytos Projekto apimties, planuoti Projekto kiekybiniai rezultatai gali sumažėti daugiau kaip 10 proc.) gali būti išspręsti tik atitinkamai pakeičiant paramos sutartį, o aplinkybė, kad Projekto vykdytojas, paramos sutarties atitinkamoms nuostatoms esant nepakeistoms, negali pasiekti paramos sutartyje nustatytų Projekto tikslų ir (ar) uždavinių, viršijančių nurodytus rodiklius, gali būti pagrindas tik paramos tiekimą sustabdyti arba paramos sutartį nutraukti, o ne paramą sumažinti.

Nagrinėjamu atveju nei paramos sutartis, nei Administravimo ir finansavimo taisyklės nenumato, kad Projekto vykdytojo įsipareigojimų dėl numatytų veiklų neįgyvendinimas 2011 m. sausio 27 d. nustatytu lygiu, Projekto tikslų ir (ar) uždavinių dalinis pasiekimas, dėl ko apskaičiuota net 32,29 proc. finansinė korekcija nuo Projektui išmokėtos finansavimo sumos, gali būti pagrindas tarpinei institucijai priimti Administravimo ir finansavimo taisyklių 222.1.2 punkte numatytą sprendimą – sumažinti paramą Projekto vykdytojui ir pareikalauti grąžinti sumokėtų su pažeidimu susijusių paramos lėšų dalį, todėl, teismo vertinimu, tokiu atveju gali būti priimtas tik Administravimo ir finansavimo taisyklių 222.1.1 punkte numatytas sprendimas – nutraukti paramos sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas paramos lėšas, taigi ginčijamas Įsakymas yra naikinamas.

Pripažinus, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, t. y. kad Projekto veiklų įgyvendinimas Agentūros nustatytu lygiu yra galimas, iš esmės nebebūtų galimybės toliau kontroliuoti Projekto tęstinumo: esant tokiam veiklų įgyvendinimo lygiui bendras Projekto tikslas – sukurti ir įdiegti vieningą (tarp miestų suderintą) visuomeninio miesto transporto valdymo bei apmokėjimo elektroninėmis priemonėmis už keleivių pervežimą sistemą, siekiančią sumažinti miesto valdymo institucijų kaštus ir užtikrinti palankias sistemos naudojimosi sąlygas keleiviams nepriklausomai nuo jų socialinės ir geografinės padėties – nebeturėtų būti pasiekiamas, nors atitinkamos paramos sutarties nuostatos nėra pakeistos, taptų neaiškūs uždaviniai, kurie turi būti pasiekti įgyvendinus Projektą.

Atsižvelgiant į tai, jog Agentūra turi galimybę vertinti Projekto tęstinumą dar iki 2014 m. birželio mėn., ji turėtų iš naujo atlikti Projekto patikrą vietoje, kad būtų patikrintas Projekto veiklų įgyvendinimas tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti tikslų ir (ar) uždavinių pasiekimą: iš 2011 m. sausio 27 d. Projekto patikros vietoje atlikimo lapo matyti, kad patikrinimo metu nebuvo aiškintasi, dėl kokios priežasties nefunkcionuoja viena ar kita sistema, t. y. ar tai laikino pobūdžio sutrikimas, kuris neturi būti vertinamas nustatant veiklos įgyvendinimo lygį, ar tam tikrų techninių (pavyzdžiui, švieslenčių) ar programinių priemonių apskritai nėra. Praėjus daugiau kaip 2 metams nuo 2011 m. sausio 27 d. atliktos patikros, būtų sudėtinga patikrinti Pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus dėl Agentūros patikros atlikimo lape fiksuotų teiginių pagrįstumo.

IV. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 40–42), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Pareiškėjo skundą atmesti, o Įsakymą palikti galioti, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime neteisingai aiškino skirtingas Administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatas (institutus). Šiuo atveju nebuvo pagrindo keisti paramos sutartį pagal Administravimo ir finansavimo taisyklių IV skyriaus trečiajame skirsnyje „Paramos sutarties pakeitimai“ nustatytą paramos sutarties keitimo tvarką. Paramos sutartis buvo pakeista dėl nustatyto pažeidimo jau pasibaigus Projektui (veiklų tęstinumo laikotarpiu), nustačius, jog Projekto vykdytojas Projekto tikslą pasiekė, tačiau paslaugas teikia nepilna apimtimi (Administravimo ir finansavimo taisyklių 212.4 punktas).

Nustačius šią aplinkybę, buvo priimtas Administravimo ir finansavimo taisyklių 222.1.2 punkte įtvirtintas sprendimas – sumažinti paramą Projekto vykdytojui ir pareikalauti grąžinti sumokėtų su pažeidimu susijusių paramos lėšų dalį. Be to, ir Administravimo ir finansavimo taisyklių 2242 punkte nustatyta, kad tarpinei institucijai priėmus sprendimą sumažinti paramą Projekto vykdytojui, paramos sutartis laikoma pakeista. Pažymi, kad 2010 m. spalio 12 d. papildomo susitarimo dėl paramos sutarties pakeitimo 3 punkte šalys susitarė, jog joms yra suprantama ir žinoma, kad Projekto vykdytojui neįvykdžius įsipareigojimų iki susitarime numatytų datų, Agentūra, vadovaudamasi Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 649 (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų taisyklės) 11.8 punktu, pradės tyrimą dėl įtariamo pažeidimo, ir, vadovaudamasi Finansinės paramos grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 5.2 punktu, spręs klausimą dėl siūlymo teikimo tarpinei institucijai susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas.

Nors pirmosios instancijos teismas savo sprendime pasisako, kad nėra nė vieno teisės akto, kuris nustatytų, kokiomis proporcijomis (dalimis) turi būti mažinama skirta parama, jeigu Projekto vykdytojas tik iš dalies pasiekia Projekto tikslą ar tik iš dalies užtikrina remiamos veiklos tęstinumą, tačiau Agentūros įsitikinimu, teisės aktai minėtų proporcijų (dalių) nustatymą reglamentuoja per pažeidimų tyrimo ir nustatymo institutą (Atsakomybės ir funkcijų taisyklių 11.8 punktas, Administravimo ir finansavimo taisyklių VI skyriaus ketvirtas skirsnis „Pažeidimų administravimas“, Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d.

įsakymu Nr. 1K-307, Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklės). Jeigu pažeidimų tyrimo metu pažeidimas yra nustatomas, Agentūra turi teisę siūlyti Komitetui priimti vieną iš Administravimo ir finansavimo taisyklių 221.1 punkte nurodytų sprendimų, šiuo atveju – sumažinti paramą Projekto vykdytojui ir pareikalauti grąžinti sumokėtų su pažeidimu susijusių paramos lėšų dalį. Nustačius pažeidimą buvo konstatuota, kad Projekto tikslai yra pasiekti tik iš dalies, todėl proporcingai turi būti sumažinta Projekto vykdytojui skirta parama (pareikalauti sugražinti visą skirtą paramą būtų buvę neproporcinga padarytam pažeidimui).

Teigia, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Projekto vykdytojui galėjo būti sudaryta galimybė Projekto tęstinumo laikotarpiu pasiekti paramos sutartyje nustatytus Projekto tikslus ir (ar) uždavinius. Ši galimybė buvo įgyvendinta šalims pasirašius susitarimą, kuriame buvo nustatyta konkreti įsipareigojimų įvykdymo data. Projekto vykdytojui neįvykdžius susitarime nurodytų įsipareigojimų, vadovaujantis Administravimo ir finansavimo taisyklių 212.4 punktu, buvo nustatytas pažeidimas. Pažymi, kad Agentūra Projekto veiklų pasiekimą (apimtį) detaliai įvertino 2011 m. sausio 27 d.

Projekto patikros vietoje ataskaitoje bei pateikė kitus įrodymus. Nurodo, kad 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 14 skyrius, 1 tomas, p. 31), Administravimo ir finansavimo taisyklių bei paramos sutarties nuostatos aiškiai įpareigoja Projekto vykdytoją, įgyvendinusį Projektą, užtikrinti remiamos veiklos tęstinumą 5 metus po paskutinio paramos lėšų išmokėjimo dienos (galutinė Projekto įgyvendinimo ataskaita buvo patvirtinta Agentūros 2009 m. birželio 26 d. raštu Nr. 2009/2-3942).

Be to, per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį naujų faktinių aplinkybių, lyginant su tomis, kurios šalių buvo pateiktos dar 2011 m. balandžio mėnesį, nepaaiškėjo, todėl prieš daugiau kaip 2 metus fiksuotų faktinių aplinkybių pakartotinis patikrinimas nėra reikalingas, nes nėra jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti Agentūros nustatytų faktinių aplinkybių teisingumu.

Atsakovas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 43–49), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Įsakymą palikti galioti.

Nurodo, kad Administravimo ir finansavimo taisyklių 2242 punkte nustatyta, jog „tarpinei institucijai priėmus sprendimą sumažinti paramą Projekto vykdytojui, paramos sutartis laikoma pakeista“, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog Įsakymas galėjo būti priimtas tik atitinkamai pakeičiant paramos sutartį, nėra pagrįstas ir teisingas. Paramos sutartis buvo pakeista dėl nustatyto pažeidimo jau pasibaigus Projektui (veiklų tęstinumo laikotarpiu), nustačius, jog Pareiškėjas Projekto tikslą pasiekė ir paslaugas teikia nepilna apimtimi.

Pažymi, kad Administravimo ir finansavimo taisyklės leidžia įgyvendinančiajai institucijai, atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą ir įvertinus pažeidimo apimtį, pasirinkti vieną iš 221.1 siūlomų sprendimų (šiuo atveju – sumažinti paramą Projekto vykdytojui ir pareikalauti grąžinti sumokėtų su pažeidimu susijusių paramos lėšų dalį). Atsižvelgiant į tai, kad nustačius pažeidimą, buvo konstatuota, jog Projekto tikslai yra pasiekti tik iš dalies, Agentūra pasiūlė ir Komitetas priėmė Įsakymą proporcingai sumažinti paramą Pareiškėjui bei pareikalauti grąžinti sumokėtų ir su pažeidimu susijusių paramos lėšų dalį.

Teisinės prielaidos tokiam Įsakymui priimti yra įtvirtintos 1999 m. birželio 21 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 (OL L 161, 1999 6 26, p. 1), nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų 39 straipsnio 1 dalyje („Valstybė narė taiso finansines klaidas, susijusias su atskirais ar sistemingais netikslumais. Valstybės narės daromais taisymais panaikinamas visas Bendrijos įnašas ar jo dalis“), be to, 39 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tam, kad nustatytų taisomą sumą, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, atsižvelgia į netikslumų arba pokyčių rūšį ir valstybių narių valdymo ar kontrolės sistemose nustatytų trūkumų finansinę svarbą bei jų mastą.

Nurodo, kad paramos sutartimi Pareiškėjas buvo įsipareigojęs įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta paramos sutartyje iki išlaidų tinkamumo finansuoti pabaigos (paramos sutarties 1.3 ir 6.4 punktai bei Administravimo ir finansavimo taisyklių 10 punktas), taip pat užtikrinti Projekto veiklos tęstinumą 5 metus nuo paskutinio pramos lėšų išmokėjimo dienos (paramos sutarties 31.22 punktas). Teigia, kad 2011 m. sausio 18–21 d. vykusios patikros metu Agentūra, tikrindama įsipareigojimų pagal paramos sutartį vykdymą, detaliai įvertino Projektų veiklų apimtį.

Šį vertinimą pagrindžiantys įrodymai yra pateikti į bylą ir ne kartą išsamiai nagrinėti teismo posėdžių metu, be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, leidžiančių abejoti Agentūros nustatytų faktinių aplinkybių teisingumu.

Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. VI, b. l. 74–79) prašo juos atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ginčą reguliuojančias teisės normas, teisingai nustatė, jog Komitetas, priimdamas Įsakymą, įpareigojantį Pareiškėją grąžinti dalį lėšų, nurodė netinkamą teisinį pagrindą. Administravimo ir finansavimo taisyklių 222.2.2 punktas, numatantis paramos sumažinimą Projekto vykdytojui, netaikytinas situacijai po Projekto įgyvendinimo, t. y. paramos sumažinimas galimas tik tuo atveju, jei parama dar neišmokėta arba išmokėta dalis paramos, o šiuo atveju parama yra išmokėta.

Be to, apeliantai neteisingai aiškina Administravimo ir finansavimo taisyklių 2242 punkto nuostatą teigdami, kad minėtas punktas numato, jog tarpinei institucijai priėmus sprendimą sumažinti paramą Projekto vykdytojui, paramos sutartis laikoma pakeista. Šios normos dispozicija suponuoja sutartinių šalių santykių modifikavimą Projekto įgyvendinimo metu, nes vienašališkai pakeitus paramos sutartį ir sumažinus paramą, sumažėja ir Projekto vykdymo (tikslų) apimtis. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pripažinus Įsakymą teisėtu, nebelieka aiškūs Projekto tikslai, jų apimtis ir įgyvendinimo lygmuo.

Jei apeliantų teiginiai būtų teisingi, turėtume sutikti ir su išvada, kad Projekto vykdytojas, pasibaigus Projektui ir automatiškai pakeitus sutartį, gali toliau nebevykdyti ir nebeplėtoti tų sričių, už kurias buvo sumažinta parama. Toks apeliantų nurodomas teisės aktų aiškinimas neatitiktų galiojančių teisės aktų nuostatų ir Įgyvendinančios institucijos priimto sprendimo, kuriame konstatuota, jog jau yra sukurta infrastruktūra, reikalinga elektroninio bilieto bei keleivių informavimo paslaugoms teikti. Be to, ir paramos sutartyje (2010 m. spalio 12 d. papildomas susitarimas) kalbama ne apie Projekto paramos sumažinimą, o apie teisę susigrąžinti paramos lėšas, tačiau tam turi būti konstatuoti teisės aktuose nurodyti pagrindai.

Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantai nuolat keičia poziciją dėl sankcijos skyrimo teisinių pagrindų: apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pareiškėjui Įsakymu buvo sumažinta parama pagal Administravimo ir finansavimo taisyklių 222.2.2 punktą, tuo tarpu ankstesniuose procesiniuose dokumentuose teigiama, jog pareiškėjui įpareigojimas grąžinti lėšų dalį grindžiamas Finansinės paramos grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 5.2.2 punktu, kuris lėšų grąžinimo pagrindą įvardija kaip Projekto vykdytojui išmokėtą arba už jį sumokėtą didesnę nei priklauso lėšų sumą.

Teigia, kad pareiškėjui sankcija, apeliantų vertinimu, buvo skirta už tai, jog pareiškėjas negali pasiekti Projekto tikslų. Tačiau nėra galima situacija, kad Projekto tikslus galima pasiekti tik iš dalies, nes ištaisius laikinus sutrikimus Projekto tikslai yra pasiekiami. Be to, Pareiškėjas įrodė, kad Projekto veiklos sritys, kuriose buvo nustatyta trūkumų, yra įgyvendintos ir trūkumai yra ištaisyti, taigi Projekto tikslai pasiekti. Nesutinka su teisės aktais nepagrįsta apeliantų pozicija, kad Projekto tikslai negali būti pasiekti, nes suėjo Projekto įgyvendinimo terminas ar Agentūros nustatytas trūkumų pašalinimo terminas pagal 2010 m. spalio 12 d. papildomą susitarimą.

Termino pasibaigimas nėra įtvirtintas kaip paramos lėšų grąžinimo pagrindas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad būtina iš naujo patikrinti, ar pagrindai skirti sankciją yra objektyvūs (t. y. ar trūkumai buvo ištaisyti). Nurodo, kad patikros rezultatų negalima vertinti kaip objektyvių, nes jei pažeidimas yra Projekto vykdytojo negalėjimas pasiekti Projekto tikslų, tai atliktoje patikros ataskaitoje tai neatsispindi. Be to, ir ankstesnių patikrų metu (2009 m. birželio 15 d.) šios aplinkybės buvo vertinamos, ir Projekto vykdytojui buvo suteikta galimybė trūkumus ištaisyti.

Be to, Agentūra galutinėje Projekto ataskaitoje patvirtino, kad Projekto tikslo visiškas pasiekimas priklauso nuo kitų Projekto vykdytojo veiklų, kurios nėra apibrėžtos paramos sutartyje, ir Projekto vykdytojas privalo užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą. Nei patikros atlikimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad Projekto vykdytojas atsisako toliau įgyvendinti Projektą ar užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą. Priešingai, Projekto vykdytojas vykdo Projektą ir užtikrina tinkamą paslaugų tiekimą, todėl niekaip negalima teigti, kad Projekto vykdytojas negali pasiekti Projekto tikslų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. VI, b. l. 59–63) prašo juos atmesti.

Teigia, kad Agentūra ir Komitetas neįrodė, jog bylai reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino tinkamai, o nustatytų faktų pagrindu nurodytuose dokumentuose padarytos išvados bei pateikti pasiūlymai atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatytų faktinių aplinkybių pakako Įsakymo priėmimui. Pažymi, kad, nesilaikant Administravimo ir finansavimo taisyklių 189 punkto reikalavimų, byloje nėra jokių duomenų apie privalomos ataskaitos parengimą. Be to, pagal Administravimo ir finansavimo taisyklių 190 ir 191 punktus patikros vietoje ataskaitoje turėjo būti įvertintas nustatytų pažeidimų mastas ir motyvuota, ar yra galimybė Projekto vykdytojui ištaisyti nustatytus pažeidimus.

Tik tuo atveju, jei pažeidimai negali būti ištaisomi, įgyvendinančioji institucija priima sprendimą siūlyti tarpinei institucijai nutraukti paramos sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas paramos lėšas (Taisyklių 221.1.1 punktas) arba sumažinti paramą Projekto vykdytojui ir pareikalauti grąžinti sumokėtų su pažeidimu susijusių paramos lėšų dalį (Taisyklių 221.1.2 punktas). Taigi Agentūra, atlikusi patikrą vietoje ir nustačiusi pažeidimą, turėjo motyvuotai konstatuoti, kad nustatyto pažeidimo negalima ištaisyti, tačiau tokių motyvų dokumentuose, susijusiuose su Įsakymo priėmimu, nėra, t. y. liko neištirta, ar paramos sutartyje nustatytais terminais Pareiškėjas galėjo pasiekti paramos sutartyje nustatytus Projekto tikslus ir uždavinius.

Nurodo, kad dokumentai, kurių pagrindu buvo priimtas Įsakymas, buvo pateikti tik Pareiškėjui papildomai paprašius, tokiu būdu užkertant kelią pateikti savo paaiškinimus dar prieš priimant ginčijamą Įsakymą, kas galėjo turėti įtakos priimti teisingą sprendimą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patikrinimo metu nebuvo aiškintasi, dėl kokios priežasties nefunkcionuoja viena ar kita sistema, t. y. ar tai laikino pobūdžio sutrikimas, kuris neturi būti vertinamas nustatant veiklos įgyvendinimo lygį, ar tam tikrų techninių ar programinių priemonių apskritai nėra.

Tokiu būdu Projekto vykdytojui buvo užkirstas kelias ištaisyti galimas klaidas, sudarant sąlygas tolesniam Projekto įgyvendinimui. Be to, Projekto įgyvendinimas siejamas su viešojo intereso tenkinimu, t. y. tiesiogiai susijęs su gyventojų poreikių tenkinimu, o skirtos sankcijos turės būti apmokamos iš miestų biudžeto lėšų, atitinkamai mažinant biudžeto lėšų asignavimus kitiems miesto gyventojų poreikiams. Pažymi, kad prieš taikydamas sankciją Komitetas visų pirma turėjo teisingai apskaičiuoti, kokia paramos dalis buvo susijusi su konstatuotais pažeidimais, nes galima reikalauti grąžinti tik tą paramos lėšų dalį, kuri tiesiogiai susijusi su nustatytu pažeidimu, dėl kurio buvo išmokėta didesnė nei priklauso paramos suma.

Tačiau jokie dokumentai, patvirtinantys tokius skaičiavimus, byloje pateikti nebuvo. Įsakymu pritaikyta sankcija neatitinka nustatytų pažeidimų apimties. Neaišku, kokiu būdu Projekto išlaidos buvo paskirstytos pagal sritis, nes kiekvienai sričiai priskirta skirtinga paramos lėšų suma. Be to, nei Agentūra, nei Komitetas nesiėmė jokių priemonių, siekdami išsiaiškinti konkrečią, būtent su nustatytais pažeidimais susijusią paramos lėšų sumą, formaliai konstatuodami, kad tokios galimybės nėra, nors turėjo visus dokumentus apie Projekto partnerių patirtas išlaidas.

Nei pateikiant siūlymą dėl paramos lėšų grąžinimo, nei priimant Įsakymą jokiuose dokumentuose lėšų apskaičiavimo metodas bei kriterijai, sudarantys galimybę įvertinti grąžintinų lėšų apskaičiavimo teisingumą, nebuvo įvardinti, tokiu būdu Projekto vykdytojui apribojant teisę ir galimybę žinoti apie nustatytus pažeidimus, jų įvertinimą, taip pat pateikti papildomus paaiškinimus ir tinkamai apsiginti. Mano, kad Administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatose yra įtvirtinta galimybė ne tik sustabdyti paramos tiekimą ir nutraukti paramos sutartį, bet ir sumažinti paramą Projekto vykdytojui ir pareikalauti grąžinti sumokėtų su pažeidimu susijusių paramos lėšų dalį, tačiau šiuo atveju tai Komiteto ir Agentūros buvo padaryta netinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. VI, b. l. 70–72) prašo juos atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog jeigu negalima įgyvendinti Projekto visa paramos sutartyje nurodyta apimtimi, turėtų būti keičiama sutartis, tačiau nesutinka su teismo išvadomis, jog jeigu tam tikrų Projekto veiklų negalima įgyvendinti, šia apimtimi teisiniai santykiai turi būti nutraukti, ir tik tada atsirastų pagrindas reikalauti grąžinti paramos lėšas. Tokiu atveju, kai daugelis Projekto veiklų yra tinkamai įgyvendinta, minėta sankcija būtų neproporcinga padarytam pažeidimui. Pažymi, kad paramos sumos pakeitimas, nekeičiant sutarties nuostatų, kurios numato Projekto veiklas, Projekto vykdytojo įsipareigojimus, siekiamus rodiklius ir kt., nėra teisingas ir pažeidžia Projekto vykdytojo teises. Be to, apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad ir po sankcijos pritaikymo Projekto vykdytojas privalo visas paramos sutartyje nurodytas veiklas įvykdyti ir užtikrinti Projekto veiklų vykdymo tęstinumą (kartu tokiais teiginiais buvo patvirtinta, kad padaryti pažeidimai yra ištaisomi ir sankcija yra skirta be teisinio pagrindo). Tačiau tokia situacija sukurtų teisinėje valstybėje neįmanomą situaciją, kai už pavėlavimą įvykdyti dalį veiklų, susigrąžinami joms įgyvendinti skirti pinigai ir dar reikalaujama, kad jos būtų tinkamai vykdomos ir užtikrinamas jų tęstinumas. Teigia, kad teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog Agentūra patikros metu nesiaiškino, dėl kokios priežasties patikros metu neveikė viena ar kita sistema. Nesigilinimas į priežastis lėmė tai, kad dėl nesudėtingai pataisomų techninių priežasčių buvo pritaikyta sankcija, nors iš esmės veiklai visa reikiama infrastruktūra buvo sukurta. Be to, iki šiol nėra aišku, kaip finansinės korekcijos taikymo lentelėje nurodyti elementai buvo išskirti ir kokie pažeidimai prie kurio elemento buvo priskirti. Patikra buvo atlikta ir patikros išvadoje trūkumai buvo nurodyti visiškai kitokiu principu, todėl nėra jokios galimybės patikrinti finansinės korekcijos pagrįstumo. Pažymi, kad didžioji dalis patikros išvadose nurodytų trūkumų yra ištaisyta, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisminiai ginčai su rangovais yra užbaigti taikos sutartimi ir dabar vyksta įgyvendinimo procesas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. VI, b. l. 81–87) prašo juos atmesti.

Teigia, kad nesutinka su apeliaciniuose skunduose dėstoma pozicija, jog nustačius pažeidimą sutartis buvo pakeista automatiškai, taikant Administravimo taisyklių 2242 punktą. Nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas ne sumažinti paramą, o pripažinti išlaidas netinkamomis finansuoti, tad minėtas punktas neturi būti taikomas, o sutartis vienašališkai nebuvo ir negalėjo būti pakeista. Be to, sistemiškai vertinant Taisykles bei jose išdėstytų normų eiliškumą, darytina išvada, kad prieš tai nurodytas punktas gali būti taikomas tik Projekto įgyvendinimo metu iki Projekto užbaigimo ir galutinės ataskaitos patvirtinimo.

Šiuo atveju paramos sutartis galėjo būti pakeista tik taikant pačioje sutartyje numatytą tvarką, o ne vienašališkai ją pakeičiant dėl neaiškaus ir nepagrįsto nustatyto pažeidimo. Nurodo, kad šioje byloje vienas esminių ginčijamų klausimų yra, ar Projekto vykdytojas gali pasiekti paramos sutartyje nustatytus Projekto tikslus ir (ar) uždavinius. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime priėjo teisingą išvadą, kad Įsakymo pripažinti teisėtu ir pagrįstu neįmanoma ne tik dėl netinkamo Įsakyme nurodyto juridinio pagrindo, bet ir dėl to, jog tokiu atveju susiklosčiusi situacija taptų nebekontroliuojama, t. y.

Projekto tikslas nebeturėtų būti pasiektas ir taptų neaiškūs uždaviniai, kurie turi būti pasiekti įgyvendinus Projektą. Pažymi, kad nors apeliantai teigia, jog ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Taisyklių 222 punktu, tačiau pačiame Sprendime šis juridinis pagrindas nenurodytas, kaip ir nenurodyta, jog Komitetas sumažina paramą Projekto vykdytojui. Priešingai, Sprendime nurodoma, kad dalis lėšų yra pripažįstamos netinkamomis finansuoti ir Projekto vykdytojas įpareigotas jas grąžinti. Tuo tarpu Agentūros 2011 m. kovo 1 d. rašte Nr. 2011/2-2411 nurodyta, kad buvo pažeistas Taisyklių 212.4 punktas, t. y.

Projekto vykdytojas ir (ar) partneris (-iai) negali pasiekti paramos sutartyje nustatytų Projekto tikslų ir (ar) uždavinių. Tačiau Taisyklių 212.4 punktas nėra pakankamas pagrindas taikyti sankciją, jis tik įpareigoja įgyvendinančiąją ir tarpinę institucijas nustatyti ir pagrįsti aplinkybę, kad Projekto vykdytojas negali, t. y. ne(be)turi galimybių, pasiekti paramos sutartyje nustatytų Projekto tikslų ir (ar) uždavinių. Nėra galima situacija, kai Projekto tikslus galima pasiekti tik iš dalies: pagal šios normos prasmę Atsakovas, teigdamas, kad Projekto vykdytojas negali pasiekti Projekto tikslų, privalėjo įvertinti, ar ištaisius laikinus sutrikimus, Projekto tikslai yra pasiekiami.

Tokio vertinimo nei Komitetas, nei Agentūra neatliko. Priešingai, Agentūra 2011 m. kovo 1 d. rašte Nr. 2011/2-2411 nurodo, kad 2009 m. birželio 16–23 d. atlikus neplanuotą Projekto patikrą vietoje buvo nustatyta, jog bazinės techninės priemonės, reikalingos Projekto rezultatams pasiekti, įgyvendintos. Teigia, kad Komitetas Įsakyme taip pat rėmėsi Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 5 punktu, kuriame numatyta, kad lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir dėl to jam buvo išmokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma.

Tačiau šių aplinkybių nei Komitetas, nei Agentūra nesiaiškino, netyrė ir dėl jų nepasisakė. Teisinis pagrindas (teisės norma), kuriuo vadovaujantis skirta sankcija, Įsakyme nenurodytas, todėl laikytina, kad Komitetas net nevertino teisinių sankcijos skyrimo pagrindų ir jais nesivadovavo. Mano, kad esant Projekto vykdytojo ir miestų partnerių nesutikimams su 2011 m. sausio 17–21 d. vykusios patikros vietoje pateiktomis išvadomis, įgyvendinančioji institucija, norėdama tinkamai įvertinti situaciją ir nesutikimo argumentus, galėjo atlikti papildomą Projekto vykdytojo dokumentų patikrinimą ir įsitikinti argumentų pagrįstumu, tačiau to nepadarė.

Komitetas taip pat nevertino Projekto vykdytojo ir miestų partnerių pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakė. Be to, nei Agentūra, nei Komitetas nenustatė, kad patikros vietoje nustatyti neatitikimai yra esminiai, todėl nėra pagrindo taikyti Taisyklių 190 punktą, pagal kurį patikros vietoje metu nustačiusi neesminių neatitikimų įgyvendinančioji institucija suformuluoja reikalavimus Projekto vykdytojui ir nustato terminą, per kurį šie reikalavimai turi būti įvykdyti. Bylos nagrinėjimo metu buvo pažymėta, kad niekur nėra įtvirtinta, kiek kartų galima suformuluoti reikalavimus pašalinti neesminius trūkumus, ir kad nagrinėjamu atveju tokia galimybė egzistavo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Byloje kilęs ginčas dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. T-30 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamo Projekto Nr. BPD2004‑ERPF-3.3.0-02-04/0012 vykdytojui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai skirtos finansavimo lėšų sumos grąžinimo“, kuriuo nuspręsta: 1) pripažinti Projekto Nr. BPD2004-ERPF-3.3.0-02-04/0012 „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas“ išlaidų sumą 4799246,68 Lt netinkamomis finansuoti išlaidomis; 2) nustatyti, kad Projekto vykdytojas Vilniaus miesto savivaldybės administracija per 60 kalendorinių dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos privalo grąžinti 4799246,68 Lt, iš jų 4695649,11 Lt Europos Sąjungos fondų lėšų ir 103597,57 Lt valstybės biudžeto lėšų, o už kiekvieną uždelstą dieną, jei vykdytojas vėluoja grąžinti lėšas, – mokėti 0,03 procento dydžio delspinigius.

Iš šio įsakymo matyti, kad ši poveikio priemonė pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 patvirtintų Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių 212.4 punktą (toliau Taisyklės). Teisiniu pagrindu šiai poveikio priemonei skirti nurodė Taisyklių 222 punktą.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. birželio 28 d. buvo sudaryta trišalė Paramos teikimo projektams, įgyvendinantiems Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 3 prioriteto 3 priemonę „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“ sutartis (toliau Sutartis), pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra Projekto vykdytoja, Centrinė projektų valdymo agentūra - Įgyvendinančioji institucija, o Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos – Tarpinė institucija. Pagal šią sutartį, pareiškėjui, kaip projekto vykdytojui buvo numatyta suteikti iki 14 000 000 Lt paramą Sutartyje numatyto projekto išlaidoms apmokėti.

2010 m. spalio 12 d. ši Sutartis buvo pakeista, Projekto vykdytojui (pareiškėjui) įsipareigojant iki 2010 m. gruodžio 24 d. įgyvendinti visas būtinas priemones (pašalinti trūkumus, defektus bei įdiegti atitinkamas priemones), kurios buvo nustatytos 2009 m. birželio 16-23 d. patikros vietoje metu, kurią atliko Centrinė projektų valdymo agentūra, kaip Sutartį Įgyvendinančioji institucija.

Šiai Įgyvendinančiajai institucijai pakartotinai, 2011 m. sausio 18-21 d., atlikus patikrinimą buvo konstatuota, kad projekto tikslas nėra pilnai pasiektas, nes paslaugos, kurios turėjo būti teikiamos pagal projektą nėra teikiamos pilna apimtimi.

Remiantis šio patikrinimo rezultatais Centrinė projektų valdymo agentūra, kaip Sutartį Įgyvendinančioji institucija, 2011 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas padarė Taisyklių 212.4. punkto pažeidimą bei pasiūlė Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos (Tarpinei institucijai) iš Pareiškėjo (Projekto vykdytojo) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 4 799 246,68 Lt, t. y. 32,29 proc. nuo projektui išmokėtos finansavimo sumos (14 865 110,67 Lt). Šio sprendimo pagrindu atsakovas ir priėmė byloje ginčijamą įsakymą.

Projekto vykdytojo ir Įgyvendinančios bei Tarpinės institucijų teisės, pareigos bei kompetencija dėl sutarties vykdymo, jos pakeitimo, sustabdymo, nutraukimo ar teikiamos paramos sumažinimo, yra aptartos Sutartyje.

Paramos, byloje aptariamam projektui įgyvendinti, suteikimo, nutraukimo ar sumažinimo klausimus bei projektą Įgyvendinančios ir Tarpinės institucijų kompetenciją šioje srityje, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 patvirtintos Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau Taisyklės) bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Sutarties 59.1. punktą, pažeidimų numatytų šios Sutarties 52.5.; 52.16. punktuose padarymas (Projekto vykdytojo nukrypimas nuo projekto uždavinių, tikslų ir dėl to negalėjimas projekto įgyvendinti daugiau nei 10 procentų Sutartyje nustatytos projekto apimties; nevykdymas projekto taip, kaip numatyta Sutartyje), Tarpinei institucijai suteikia diskreciją priimti vieną iš sprendimų: „nutraukti Sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas paramos lėšas arba jų dalį“.

Iš šio Sutarties 59.1. punkto matyti, kad Trapinė institucija turi teisę priimti iš esmės du skirtingo pobūdžio sprendimus: 1. nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas paramos lėšas (visas) ar jų dalį; 2. nenutraukiant sutarties, pareikalauti grąžinti sumokėtas paramos lėšas (visas) ar jų dalį.

Pagal teisines pasekmes teisė Tarpinei institucijai nenutraukiant sutarties, pareikalauti iš Projekto vykdytojo grąžinti sumokėtų paramos lėšų dalį, reiškia, kad sutartis yra pakeičiama, atitinkamai sumažinant tiek projekto uždavinių ir tikslų, tiek teikiamos paramos apimtį.

Analogiška teisė Tarpinei institucijai priimti tokio pobūdžio sprendimą buvo įtvirtinta Taisyklių 215.2. punkto redakcijoje (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. 1K-041), galiojusioje sutarties sudarymo metu, kuri nustatė, kad Tarpinė institucija gali „nutraukti paramos teikimą, nutraukti paramos sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas arba jų dalį, sumažinti paramą projekto vykdytojui“. Taisyklių 222.1.2. punkto redakcijoje (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1K-132), galiojusioje ginčijamo byloje įsakymo priėmimo metu, taip pat nustatyta, kad Tarpinė institucija gali „sumažinti paramą projekto vykdytojui ir pareikalauti grąžinti sumokėtų su pažeidimu susijusių paramos lėšų dalį“.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog projekto neįgyvendinimas daugiau nei 10 procentų Sutartyje nustatytos projekto apimties, nesuteikia Tarpinei institucijai diskrecijos priimti kitokio sprendimo kaip tik nutraukti Sutartį ir pareikalauti grąžinti visas sumokėtas paramos lėšas, yra neatitinkanti minėto teisinio reguliavimo, o tuo pačiu yra nepagrįsta ir neteisinga, kas galėjo nulemti ir neteisingą bylos išsprendimą (ABTĮ 143 str.).

Šios išvados pagrindu darytina ir kita išvada, kad ginčijamas atsakovo įsakymas yra priimtas nepažeidžiant atsakovui suteiktos kompetencijos ribų. Todėl byloje nesant kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą šį įsakymą pripažinti neteisėtu, šis įsakymas, vertinant jį teisėtumo aspektu, pripažintinas teisėtu. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl šio įsakymo neteisėtumo, tuo aspektu, jog jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų yra paneigti šioje byloje priimta bei įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi (ABTĮ 58 str. 2 d.).

Vertinant ginčijamą įsakymą jo pagrįstumo aspektu, tai kaip minėta, jau 2009 m. birželio 16-23 d. Įgyvendinančiai institucijai (Centrinei projektų valdymo agentūrai) atlikus patikrą vietoje buvo nustatytas projekto uždavinių ir tikslų neįgyvendinimo visa apimtimi faktas, kurį pareiškėjas iš esmės pripažino, 2010 m. spalio 12 d. pasirašydamas Sutarties pakeitimus, pagal kuriuos įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 24 d. įgyvendinti visas būtinas priemones (pašalinti trūkumus, defektus bei įdiegti atitinkamas priemones), kurios buvo nustatytos 2009 m. birželio 16-23 d. patikros vietoje metu.

Tai, kad po to, kai iki 2010 m. gruodžio 24 d. turėjo būti pašalinti trūkumai, nustatyti 2009 m. birželio 16-23 d. patikros vietoje metu, jie dar pilna apimtimi nebuvo likviduoti pakartotinai 2011 m. sausio 18-21 d. atlikus patikrinimą, pareiškėjas iš esmės ir neginčija, tačiau tai pateisina objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios buvimu ir pan..

Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjas 2010 m. spalio 12 d. pasirašydamas minėtus Sutarties pakeitimus, objektyvių aplinkybių dėl kurių jis negalėtų įgyvendinti projekto pilna apimtimi iki 2010 m. gruodžio 24 d. nenurodė, t. y., iš esmės pripažino, kad tokių aplinkybių Sutarties pakeitimų pasirašymo metu neegzistuoja. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo prisiimtas įsipareigojimas per trumpą laiką nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2010 m. gruodžio 24 d. pilna apimtimi įgyvendinti projektą. Įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad per šį laikotarpį tokios aplinkybės atsirado pareiškėjas iš esmės nepateikė, dėl ko Įgyvendinančios ir Tarpinės institucijų išvados, jog projektas pilna apimtimi yra neįgyvendintas dėl pareiškėjo kaltės, o ne dėl objektyvių aplinkybių buvimo, yra pagrįstos ir teisingos.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas dėl savo kaltės pilna apimtimi neįgyvendinęs projekto, šia veika pažeidė tiek Taisyklių 212.4. punkto, tiek 2010 m. spalio 12 d. pasirašytos Sutarties pakeitimo 3 punkto reikalavimus, kas atsakovui sudarė teisines sąlygas priimti vieną iš sprendimų, numatytų Taisyklių 222 punkte.

Minėta, kad atsakovas ginčijamu sprendimu nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjo dalį lėšų - 4799246,68 Lt, (32,29 proc. nuo projektui išmokėtos finansavimo sumos 14 865 110,67 Lt), kurią sudaro neįvykdyto projekto vertė. Toks atsakovo sprendimas atitinka Taisyklių 222.1.2. punkto nuostatas, leidžiančias atsakovui „sumažinti paramą projekto vykdytojui ir pareikalauti grąžinti sumokėtų su pažeidimu susijusių paramos lėšų dalį“.

Tai, kad neįvykdyto projekto dalis sudaro 32,29 proc. nuo projektui išmokėtos finansavimo sumos 14 865 110,67 Lt (4799246,68 Lt) yra nustatyta Įgyvendinančios institucijos (Centrinės projektų valdymo agentūros) atliktu finansinės korekcijos paskaičiavimu, taikant netiesioginių netinkamų išlaidų paskaičiavimo metodiką (t. 1 b. l. 172), t. y., taikant specialias žinias. Pagal įrodinėjimo taisykles taikomas tokio pobūdžio įrodymams vertinti, įrodymai, kurie gaunami pasitelkiant specialias žinias, paprastai gali būti paneigti bei nuginčyti taip pat pasitelkiant tik specialias žinias (ABTĮ 61-62 str.). Kadangi byloje tokių įrodymų nėra gauta, todėl nėra pagrindo abejoti Įgyvendinančios institucijos (Centrinės projektų valdymo agentūros) atliktu finansinės korekcijos paskaičiavimu.

Atsižvelgus į padaryto pažeidimo pasekmes – didesnioji dalis projekto tikslų yra įgyvendinta ir tik mažesnioji jo dalis liko neįgyvendinta, darytina išvada, kad paskirtoji poveikio priemonė atitinka šio pažeidimo pobūdį bei pasekmes, kurias sukėlė šio pažeidimo padarymas. Tai lemia, kad ginčijamas sprendimas, savo griežtumu, yra adekvati bei proporcinga poveikio priemonė už pareiškėjo padarytą pažeidimą.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas byloje priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas yra atmestinas (ABTĮ 143 str.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.“

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama trečią kartą, pirmus du kartus ji buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, šių procesų metu šalys turėjo galimybę betarpiškai apeliacinės instancijos teismui išdėstyti visus argumentus dėl ginčo dalyko. Šioje proceso stadijoje kokių tai naujų aplinkybių, kurias būtų būtina išsiaiškinti papildomai išklausant šalis, nenustatyta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir apeliantas - Centrinė projektų valdymo agentūra, pateikusi prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Dėl paminėto tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e d ž i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, skundą dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. T-30 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamo Projekto Nr. BPD2004‑ERPF-3.3.0-02-04/0012 vykdytojui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai skirtos finansavimo lėšų sumos grąžinimo“ panaikinimo, atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas