eA-1528-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1528-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00935-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 26; 33.4;81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą (pareiškėjas UAB „Mendina“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra, atsakovas) elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 3R-39 (AG-18/01-2014).

Atsakovas nurodė, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija skundžiamu sprendimu panaikino NMA direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. BR1-1368 (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl paramos pareiškėjui UAB „Mendina“ (toliau – ir pareiškėjas) neskyrimo. Paaiškino, kad NMA 2013 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintąsias taisykles (toliau – ir Paraiška), tačiau pareiškėjas Paraiškos pateikimo dieną neužsiėmė versline akvakultūra, o tik ketino įkurti URS kompleksą, kuriame būtų auginami afrikiniai šamai, be to, pareiškėjo nėra Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąraše, todėl pareiškėjas Paraiškos pateikimo dieną neatitiko tinkamumo gauti paramą kriterijų. Pažymėjo, kad NMA neturi kompetencijos vertinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-263 patvirtintų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintųjų taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) teisėtumo ir jų atitikties Europos Sąjungos teisės aktams, todėl NMA priimdama Įsakymą pagrįstai vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis. Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad paramos paraiškas pagal Priemonės veiklos sritį gali teikti labai mažos įmonės, mažos įmonės, vidutinės įmonės ir didelės įmonės, užsiimančios versline akvakultūra. NMA nuomone, Įsakymas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. NMA atstovė teismo posėdžio metu pabrėžė, kad UAB „Mendina“ neįrodė, kad ji realiai vykdo žuvų auginimo verslą, pažymėjo, jog UAB „Mendina“ ir dar kelios įmonės yra išsinuomojusios tą patį pastatą veiklai vykdyti.

Pareiškėjas UAB „Mendina“ su NMA prašymu nesutiko ir prašė palikti galioti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 3R-39(AG-18/01-2014).

UAB „Mendina“ nurodė, kad NMA tinklapis www.nma.lt yra viešas informacijos šaltinis ir jame teigiama, jog 2007-2013 m. parama Lietuvos žuvininkystės sektoriui teikiama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos sprendimu C/2007/6703, kuri patalpinta tame pačiame internetiniame puslapyje, o programos 51 psl. 5.3.3.1 punkte nurodyta, kad akvakultūroje paramos gavėjai – tai įmonės, kurios užsiima ar siekia užsiimti versline akvakultūra, vadinasi, paraiškas gali teikti ir tie asmenys, kurie dar tik ruošiasi užsiimti šiuo verslu, o Įgyvendinimo taisyklės privalo atitikti aukščiau minėtą programą, nes Europos Sąjungos dokumentas yra aukštesnio lygio teisės aktas lyginant su taisyklėmis. Rengiant Paraišką NMA darbuotojai telefonu nurodė, kad nėra jokių apribojimų paraiškas teikti naujai įsteigtai įmonei. Pati NMA anksčiau yra priėmusi sprendimus skirti paramą įmonėms dar tik siekiančioms užsiimti versline akvakultūra ir neturėjusioms veterinarinio patvirtinimo numerio. UAB „Mendina“ atstovas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad kelios įmonės yra išsinuomojusios tą patį pastatą, tačiau dalimis, be to, tai NMA atstovės nauji argumentai, kurie, atmetant paraišką, nebuvo nurodyti, todėl jie nesusiję su šia byla. Akcentavo, kad Įgyvendinimo taisyklės nukreipia į Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisykles, kuriose įtvirtinta galimybė paraiškas teikti naujai įsteigtai įmonei. Jei dėl paramos gavimo nebūtų leista kreiptis naujai įsteigtoms įmonėms, būtų pažeistas bendros konkurencingos rinkos principas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 3R-39 (AG-18/01-2014), kuriuo panaikinta NMA direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. BR1-1368 dalis dėl paramos neskyrimo UAB „Mendina“ ir NMA įpareigota iš naujo vertinti UAB „Mendina“ 2013 m. rugsėjo 13 d. paraišką ir priimti dėl jos teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 13 d. NMA pateikė Paraišką 174 000 Lt sumai. NMA direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. BR1-1368 patvirtintame sąraše nurodyta, kad UAB „Mendina“ neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. UAB „Mendina“ 2014 m. sausio 13 d. su skundu kreipėsi į Komisiją dėl NMA direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. BR1-1368 dalies panaikinimo, kuria neskirta parama UAB „Mendina“. Komisija 2014 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 3R-39(AG-18/01-2014) panaikino NMA direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. BR1-1368 dalį dėl paramos neskyrimo UAB „Mendina“ ir įpareigojo NMA iš naujo vertinti UAB „Mendina“ paraišką.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių III skyriaus 6 punktu, 11 punktu, 12.1 ir 12.5 punktais (kuriuose nustatyta, kad tinkamumo gauti paramą kriterijai: paramos paraišką teikia pareiškėjas, įvardytas tinkamu pareiškėju pagal šių Taisyklių III skyrių; pateiktame verslo plane, kuris yra nustatytos paramos paraiškos formos sudėtinė dalis, pareiškėjas turi įrodyti, kad jis šiuo metu atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus pagal Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 4 d.

įsakymu Nr. 3D-79 (toliau – ir Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės)), Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 2, 11 punktais. Teismas nurodė, kad pagal aukščiau pateiktas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių nuostatas pareiškėjas UAB „Mendina“ atitinka naujo ūkio subjekto sąvoką, kadangi jis įsteigtas 2013 m. birželio 7 d., Paraiška pateikta 2013 m. rugsėjo 13 d., buvo prašyta 174 000 Lt paramos sumos pagal supaprastintąsias Veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisykles.

Matyti, jog NMA per daug siaurai aiškino Įgyvendinimo taisyklių 12.1 punkto nuostatą, nukreipiančią į 6 punktą ir nustatančią, kad paramos paraiškas pagal Priemonės veiklos sritį gali teikti labai mažos įmonės, mažos įmonės, vidutinės įmonės ir didelės įmonės, užsiimančios versline akvakultūra. Teismas laikė, kad užsiimančia versline akvakultūra laikytinos tos įmonės, kurios ne tik praeityje užsiėmė versline akvakultūra ir toliau tęsia šią veiklą, bet ir naujai įsteigtos šiai veiklai vystyti įmonės. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos sprendimu C/2007/6703, 5.3.3.1 punkte nurodyta, kad akvakultūroje paramos gavėjai – tai įmonės, kurios užsiima ar siekia užsiimti versline akvakultūra, vadinasi, paraiškas gali teikti ir tie asmenys, kurie dar tik ruošiasi užsiimti šiuo verslu.

Teismas pabrėžė, kad nors terminas „verslinė akvakultūra“ jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas, tačiau sutiktina su Komisijos skundžiamame sprendime pateiktu išaiškinimu, jog akvakultūra pripažįstama versline tuo atveju, kai šia veikla užsiimama, siekiant užauginus produkciją, ją parduoti turint tikslą gauti pajamų. UAB „Mendina“ atitinka visus aukščiau nurodytus kriterijus, įsteigta būtent verslinės akvakultūros vykdymui ir šiam tikslui prašė paramos. Teismas pažymėjo, kad Komisija skundžiamame sprendime pakankamai plačiai ir išsamiai analizavo 2006 m. liepos 27 d.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo taikymą nagrinėjamai situacijai, teismas sutiko su Komisijos padarytomis išvadomis, todėl sprendime jų nekartojo. Dėl veterinarinio numerio turėjimo privalomumo teismas nurodė, kad naujai įsteigtai įmonei, kuri dar tik atlieka parengiamuosius veiksmus siekdama užsiimti versline akvakultūra, šis reikalavimas nėra taikomas, kadangi šis reikalavimas keliamas tik jau minėta veikla užsiimančioms įmonėms. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas skundžiamą sprendimą vertino kaip pagrįstą, kadangi NMA nepagrįstai Įsakymu nusprendė, jog UAB „Mendina“ projektas netinkamas gauti paramą dėl Įgyvendinimo taisyklių 12.1, 6 punktų neatitikimo.

Teismas, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti, vadovaujantis atsakovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

III. Atsakovas NMA apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą; įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Paraiškos II lentelės 14–16 punktuose pareiškėjas UAB „Mendina“ nurodė, kad „turi išsinuomojusi pastatą, kuriame galima įrengti uždarąją žuvų auginimo akvakultūroje sistemą“ (UAS). Šiuo metu pareiškėjas atlieka žuvų auginimo UAS pasiruošimo darbus (lanko apmokymus). Tuo tikslu Klaipėdos rajone bus įkurtas novatoriškas UAS kompleksas, kuriame būtų auginama aukštos pridėtinės vertės produkcija. Paraiškos III skyriaus „Verslo planas“ 1 lentelėje „Informacija apie turimą ilgalaikį materialųjį turtą“ pareiškėjas nurodo, kad nuomos teise valdo dalį gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Paraiškos II lentelės 14 punkte pareiškėjas nurodė, kad „turi išsinuomojusi pastatą, kuriame galima įrengti uždarą žuvų auginimo sistemą“ (UAS). Kartu su Paraiška pareiškėjas pateikė 2013 m. rugsėjo 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 213, pagal kurią išsinuomojo dalį pastato iki 2019 m. rugsėjo 6 d. Paraiškos III skyriaus „Verslo planas“ 2 lentelėje „Informacija apie pardavimus, pajamas“ bei 3 lentelėje „Informacija apie veiklos sąnaudas“ pareiškėjas nepateikė jokios informacijos apie pardavimo pajamas ir veiklos sąnaudas.

Paraiškos IV skyriuje „Projekto priežiūros rodikliai“ pažymėjo, kad 2013 m. nenumatyta gauti pardavimo pajamų ir grynojo pelno, nenumatyta pagaminti produkcijos; įmonės pardavimų pajamos, grynasis pelnas ir produkcija numatyta tik nuo 2014 m. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, įmonė šiuo metu neužsiima versline akvakultūra, o tik ketina įkurti URS kompleksą, kuriame būtų auginami afrikiniai šamai, todėl negali būti laikoma tinkama paramai skirti. Be to, vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d.

įsakymu Nr. B1-146, 3 punktu, ūkio subjektai, užsiimantys akvakultūros veikla, privalo turėti veterinarinio patvirtinimo numerį, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, arba turi būti įregistruoti ir turėti registracijos numerį. Vertinimo metu pagal viešai prieinamą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, registrą (jį galima rasti adresu www.vmvt.lt) nustatyta, kad pareiškėjo nėra Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąraše.

2. Veterinarijos reikalavimai akvakultūros verslui yra patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. B1-246 „Dėl Veterinarijos reikalavimų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, vandens gyvūnų ligų prevencijai ir valstybinei veterinarinei kontrolei patvirtinimo“ (toliau – ir Veterinarijos reikalavimai) ir įgyvendina 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvą Nr. 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL 2006 L 328, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva Nr. 2012/31/ES (OL 2012 L 297, p. 26). Akvakultūros gyvūnų tvarkymu, gamyba (t. y. akvakultūros gyvūnų auginimu, laikymu ir veisimu) ir/ar perdirbimu užsiimantys ūkio subjektai, kurie ketina teikti tuos gyvūnus į rinką, turi atitikti Veterinarijos reikalavimų 15–17 ir 22–30 punktų nuostatas ir jiems turi būti išduotas veterinarinio patvirtinimo numeris. Veterinarinis patvirtinimas yra suteikiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinėse valstybinėse maisto ir veterinarijos tarnybose vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1 146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės objektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“, o jei ūkio subjektai užsiima akvakultūros gyvūnu perdirbimu – vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-738 „Dėl Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nevertino Agentūros argumentų, kuriais ji įrodinėjo savo sprendimo neskirti paramos pagrįstumą, padarė nepagrįstas išvadas vertindama Agentūros Įsakymą.

4. Institucijos, atsakingos už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimą, yra paskirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 190 „Dėl institucijų, atsakingų už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas). Vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu, sukurta kelių pakopų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo sistema, sudaryta iš vadovaujančiosios ir tarpinės vykdymo institucijos. Veiksmų programos vadovaujančiąja institucija paskirta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (Vyriausybės nutarimo 1.1 p.), tarpine institucija – Agentūra (Vyriausybės nutarimo 1.3 p.). Agentūra yra atsakinga už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimą paraiškų ir projektų lygmeniu. Paraiškų teikimo, paramos teikimo pagal priemonės „Akvakultūra“ srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ tvarką reglamentuoja Įgyvendinimo taisyklės. Jose nustatyta, jog paramos paraiškas iš pareiškėjų priima ir registruoja Agentūra. Agentūra neturi kompetencijos vertinti Įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, teisėtumo ir jų atitikties Europos Sąjungos teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, Agentūra, priimdama Įsakymą, pagrįstai vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012 yra pažymėjęs, kad NMA yra teisinis vienetas, kuris patenka į viešojo administravimo sistemos subjektų ratą. Vadinasi, minėta institucija savo veikloje turi vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). Agentūros priimami individualūs administraciniai aktai turi atitikti tokiems aktams nustatytus reikalavimus. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad viešojo administravimo subjektų veikloje taip pat taikomas principas „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir norminių administracinių aktų priėmimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (LVAT 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010). Agentūros nuomone, Įsakymas atitinka visus jam keliamus reikalavimus (VAĮ 8 str.), todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo.

6. Vertinant pareiškėjo byloje esančius dokumentus, kyla rimtų abejonių ir dėl pareiškėjo galimybių užsiimti versline akvakultūra ateityje. Pagal Paraiškos III skyriaus „Verslo planas“ 1 lentelės duomenis vienintelis pareiškėjo turimas ilgalaikis materialusis turtas yra nuomos sutarties pagrindu valdoma gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis (170 kv. m), kurioje pareiškėjas ir ketina įrengti UAS. Pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis minėtas gamybinis pastatas yra veršidė, pastato fizinio nusidėvėjimo procentas 43 procentai, šio pastato dalis (170 kv. m) nuomos sutarčių pagrindu taip pat valdo kiti pareiškėjai, pateikę paraiškas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“.

7. Agentūros nuomone, į bylą trečiuoju asmeniu tikslinga įtraukti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, nes būtent Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija patvirtino Įgyvendinimo taisykles, dėl kurių nuostatų yra kilę ginčas nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo NMA apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės yra patvirtintos iki Įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo, kurios aiškiai suteikė teisę į paramą pagal atitinkamą priemonę pagal Įgyvendinimo taisykles. Įgyvendinimo taisyklės negali būti aiškinamos tokiu būdu, kad draustų skirti paramą naujiems ūkio subjektams, remiantis vien Įgyvendinimo taisyklėse neapibrėžta sąvoka „užsiimantys versline akvakultūra“. Pažymi, kad nei 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (toliau – ir Reglamentas), nei Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programoje, patvirtintoje Europos Komisijos sprendimu C/2007/6703 (toliau – ir Veiksmų programa), nėra nurodoma, jog paramos suteikimo tikslas yra esamų ūkio subjektų rėmimas. Nėra numatyta tikslo riboti paramos gavėjus esamomis įmonėmis. Pareiškėjas remiasi LVAT 2013 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-175/2013. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl Veiksmų programos teisinio statuso ir Reglamento tiesioginio taikymo, remiasi LVAT 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I520-16/2012, LVAT 2013 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-175/2013, Europos Teisingumo Teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimu sujungtose bylose C-4/10 ir C-27/10. Pažymi, kad Reglamentas turi būti taikomas tiesiogiai. Veiksmų programa privalo būti parengta ir patvirtinta vadovaujantis Reglamento nuostatomis. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas NMA, vykdydamas jam pavestas užduotis, privalo vadovautis ne tik poįstatyminiais teisės aktais, tačiau ir Europos Sąjungos teisės aktais, rekomendacijomis. Atkreipia dėmesį, kad vertinant pareiškėjo paramą nebuvo vertinamos jo galimybės ateityje užsiimti versline akvakultūra. Pažymi, kad reikalavimas būti Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąraše taikomas tik akvakultūra užsiimantiems subjektams. Atitinkamai, toks reikalavimas netaikomas tiems asmenims, kurie siekia tokia veikla užsiimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinėje byloje buvo iškeltas ginčas dėl atsisakymo pareiškėjui skirti paramą NMA direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. BR1-1368 pagrindu. Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas buvo tos nuomonės, jog apskųstas teisės aktas neatitinka teisinio reguliavimo, apibrėžiančio ginčo visuomeninius santykius.

Ginčo šalys Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė jų sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), kurią prašo teismo patvirtinti ir šią administracinę bylą nutraukti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį.

Teisėjų kolegija, tikrinanti šią bylą, pažymi, kad, pagal ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį, tuo atveju, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad teisingumui įvykdyti atitinkamoje administracinėje byloje gali būti vadovaujamasi įstatymo analogija bei bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A556-101/2010), sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą, kaip vieną iš būdų teisingumui pasiekti, pagal analogiją taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos, konkrečiai – CK 6.983 straipsnio 1 dalyje ir CPK 13 straipsnyje įtvirtintos taisyklės.

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo principą, t. y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).

Pagal Taikos sutarties sąlygas pareiškėjas atsisako nuo savo paduoto prašymo (reikalavimų) Taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir būdu. Nuo apeliacinio skundo taip pat atsisako NMA.

Taigi pateikta Taikos sutartis išreiškia pareiškėjo ir atsakovo valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, todėl yra pakankamas pagrindas ją patvirtinti (ABTĮ 4 str. 6 d., CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., administracines bylas Nr. A556-101/2010, Nr. A822-1011/2009, Nr. A143-896/2009, Nr. A756-903/2009, Nr. A822-1106/2009, Nr. A438-729/2008), konstatuotina, jog, patvirtinus Taikos sutartį bei nesant kliūčių atsisakyti tenkinti prašymą nutraukti administracinę bylą, pastaroji nutrauktina, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Tuo pačiu pažymėtina, jog šalims yra žinomos Taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, numatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnyje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 101 straipsnio 3 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2015 m. kovo 12 d. surašytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, įregistravimo kodas (duomenys neskelbtini), adresas Blindžių g. 17, 08111 Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, atstovaujama Teisės departamento direktoriaus T. J., veikiančio pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įgaliojimą Nr. BR8-60 (toliau – Atsakovė arba Agentūra), ir UAB „Mendina“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Pareiškėja), toliau kartu vadinamos Šalimis, o kiekviena iš jų – Šalimi,

atsižvelgdamos į tai, kad:

1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-1528-556/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00935-2014-7) pagal Pareiškėjos skundą (Atsakovės apeliacinį skundą) dėl Agentūros 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. BR1-1368 „Dėl projektų, kuriems skiriama ir neskiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystė ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, sąrašo patvirtinimo“ dalies dėl paramos Pareiškėjai neskyrimo;

2. Šalys siekia teisinį ginčą užbaigti greitai ir taikiai;

3. Šalys siekia taikiai užbaigti pradėtą teisminį procesą administracinėje byloje Nr. eA-1528-556/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00935-2014-7) bei užkirsti kelią kilti teisminiams ar neteisminiams ginčams ateityje prašymo pagrindu,

vadovaudamosi:

4. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 521 straipsniu, reglamentuojančiu taikos sutarties sąlygas;

5. ABTĮ 101 str. 2 ir 4 d., pagal kurias, bylą nutraukus ir/ar pasirašius taikos sutartį, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama,

sudarė šią taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuria susitarė:

6. Taikiai baigti administracinę bylą Nr. eA-1528-556/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3- 00935-2014-7):

6.1. Pareiškėja šia sutartimi įsipareigoja projektą pagal 2013 m. rugsėjo 13 d. pateiktą paraišką, kurios registracijos Nr. 2AKV1-3-13-6-PR001, įgyvendinti iki 2015 m. rugsėjo 30 d.;

6.2. Pareiškėja įsipareigoja projekto pagal 2013 m. rugsėjo 13 d. pateiktą paraišką, kurios registracijos Nr. 2AKV1-3-13-6-PR001, galutinį mokėjimo prašymą pateikti Agentūrai ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d.;

6.3. kiekviena Šalis pati padengs savo bylinėjimosi (įskaitant išlaidas advokatų bei advokatų padėjėjų paslaugoms apmokėti) ir bet kokias kitas susijusias išlaidas, Šalies patirtas nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-1528-556/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00935-2014-7);

6.4. kiekviena Šalis pati padengs savo patirtas išlaidas, susijusias su šios Taikos sutarties sudarymu;

6.5. Pareiškėja sutinka, jog 2013 m. rugsėjo 13 d. pateiktos paraiškos, kurios registracijos Nr. 2AKV1-3-13-6-PR001, vertinimas vyks vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintosiomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-263 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintųjų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Supaprastintosios taisyklės) (Taikos sutarties pasirašymo metu galiojanti redakcija);

6.6. Pareiškėja sutinka, jog 2013 m. rugsėjo 13 d. pateiktos paraiškos, kurios registracijos Nr. 2 AKV1-3-13-6-PR001, vertinimas vyks vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Taikos sutarties pasirašymo metu galiojanti redakcija) (toliau – Administravimo taisyklės).

7. Atsakovė pareiškia, kad Pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 13 d. pateikta paraiška, registracijos Nr. 2AKV1-3-13-6-PR001, bus vertinama kaip atitinkanti Supaprastintųjų taisyklių 6 punkte nustatytą veiklos vykdymo reikalavimą (pripažįstama, jog įmonė užsiima versline akvakultūra), o tolimesnis pakartotinis paraiškos vertinimas ir administravimas bus vykdomas griežtai vadovaujantis Supaprastintųjų bei Administravimo taisyklių reikalavimais.

8. Agentūra įsipareigoja Pareiškėjos bylos pakartotinį vertinimą atlikti per 15 dienų po teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos, neįskaitant laikotarpių skiriamų Pareiškėjai, prašomos papildomos informacijos pateikimui.

Baigiamosios nuostatos:

9. Ši Taikos sutartis yra tinkamai teisiškai įformintas ir Šalis įpareigojantis susitarimas, kurio vykdymas Šalims yra privalomas ir užtikrinamas vadovaujantis šios Taikos sutarties sąlygomis.

10. Šalys patvirtina, kad šia Taikos sutartimi išsprendžia visus ginčus administracinėje byloje Nr. eA-1528-556/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00935-2014-7).

11. Sudaroma Taikos sutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų: nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine.

12. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereglamentuoja klausimų, susijusių su šalių teisiniu statusu ir veiksnumu, viešąja tvarka, ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos.

13. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad yra visiškai veiksnios bei turi visas teises ir įgalinimus sudaryti ir įvykdyti šią Taikos sutartį pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus.

14. Šalys pareiškia, kad šią Taikos sutartį perskaitė, jos turinį, prasmę ir teisines pasekmes suprato ir, kaip atitinkančią valią, priėmė ir pasirašė.

15. Šalys pripažįsta, kad ši Taikos sutartis yra sudaryta gera valia ir dėl jos viena kitai jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.

16. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, patvirtina, kad joms žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, numatytos ABTĮ 101 str. 2 ir 4 d., t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, prašo Teismą patvirtinti Taikos sutartį ir nutraukti administracinę bylą Nr. eA-1528-556/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00935-2014-7) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

17. Šalys įsipareigoja ateityje viena kitai nereikšti jokių žalos atlyginimo reikalavimų, susijusių su administracine byla Nr. eA-1528-556/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00935-2014-7) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme/Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

18. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus taikos sutartį patvirtinusiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai.

19. Taikos sutartis sudaryta 3 (trimis) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, kurių vienas atiduodamas Pareiškėjai, antrasis – Atsakovei, trečiasis – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

20. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad Šalims pasirašius šią Sutartį, ji Šalims turės įstatymo galią ir Šalims bus privaloma, o šią Taikos sutartį patvirtinus Teismui ji turės teismo sprendimo (res judicata) galią.“

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 3R-39 (AG-18/01-2014) panaikinti.

Administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius