AS-492-101-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492 -101/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06732-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl išvadų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. L. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. lapkričio 11 d. (spaudas ant voko) Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė skundą (b. l. 1-13), kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Teisingumo ministerija) 2013 m. liepos 10 d. išvadas Nr. (8.3.46.)-7R-4978 ir Nr. (8.3.46.)-7R-4979 (toliau – ir Išvados).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą.

Procesiniame sprendime teismas nustatė, kad ginčijamos išvados Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai buvo įteiktos 2013 m. liepos 25 d. Taip pat pažymėjo, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2013 m. liepos 30 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas A. K. skundas, kuriame jis prašė panaikinti 2013 m. liepos 10 d. išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-4978, o 2013 m. rugpjūčio 12 d. ir patikslintas skundas su prašymu panaikinti Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-4979. Įvertinęs tai, kad kitam Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos (toliau – ir Sinodo kolegija) įgaliotam asmeniui A. K. buvo žinoma apie Išvadas, teismas laikė, kad ir pareiškėjai ginčijamų raštų turinys turėjo būti žinomas jau liepos mėnesio pabaigoje.

II. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir jos skundą priimti.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime nepagrįstai teigia, jog ginčijamas išvadas pareiškėja gavo 2013 m. liepos 25 d., kadangi ji turėjo teisę veikti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo vardu tik iki 2013 m. liepos 12 d., o skundžiamos išvados buvo įteiktos neįvardintam asmeniui. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad jos gyvenamoji vieta yra ne Vilniuje, todėl net eidama Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo prezidentės pareigas reziduodavo savo gyvenamojoje vietoje, todėl Išvadų siuntimas bažnyčios adresu, nepatvirtina, kad minėtas Išvadas ji gavo. Pareiškėja taip pat nurodo, jog tai, kad A. K. žinojo apie Išvadas, nereiškia, jog jų turinys buvo žinomas ir jai. Teigia, jog skundžiamas išvadas gavo savo pastangomis tik 2013 m. spalio viduryje. Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika asmens skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamą aktą dienos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 11 d. į Vilniaus apygardos administracinį teismą buvo išsiųstas pareiškėjos D. L. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvadas Nr. (8.3.46.)-7R-4978 ir Nr. (8.3.46.)-7R-4979. Pateiktame skunde pareiškėja nurodė, jog skundžiamas Išvadas gavo tik 2013 m. spalio viduryje (b. l. 4).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijai Išvados buvo įteiktos 2013 m. liepos 25 d., be to šias išvadas yra apskundęs A. K., Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos įgaliotas narys, dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad pareiškėjai Išvadų turinys buvo žinomas jau 2013 m. liepos pabaigoje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Taigi ši taisyklė suponuoja išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 straipsnis).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146‑104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, t. y. informaciją, reikalingą kreiptis į teismą siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutartį byloje Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartį byloje Nr. AS7-100/2005).

Bylos duomenys patvirtina, kad Teisingumo ministerijos Išvados dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į juridinių asmenų registrą buvo priimtos 2013 m. liepos 10 d. Ministerija šias išvadas Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Unitas Lithuaniae – Sinodui ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai išsiuntė 2013 m. liepos 11 d. raštu Nr. (8.3.46.)-7R-5053 (b. l. 83). Lietuvos pašto duomenimis siųsti dokumentai Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai buvo įteikti 2013 m. liepos 25 d. (b. l. 93-94).

D. L. skundą teikia kaip juridinio asmens atstovė, t. y. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos prezidentė, siekdama apginti juridinio asmens interesus. Teisėjų kolegija pažymi, jog reglamentuodamas apskundimo terminus, įstatymas juridiniams asmenims nenumato kitokių sąlygų, reikšmingų termino eigos pradžios momentui nustatyti. Iš bylos duomenų akivaizdu, jog skundžiamos išvados Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai buvo įteiktos 2013 m. liepos 25 d., be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, A. K., atstovaudamas Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios interesus, 2013 m. liepos 30 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl ginčijamų išvadų panaikinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog juridinis asmuo, kurio interesai ginami byloje, apie Išvadų turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas sužinojo 2013 m. liepos 25 d., kuomet jam buvo įteiktos minėtos išvados, todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio skundo administraciniam teismui padavimo terminas. D. L., gindama Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios interesus, skundą pirmosios instancijos teismui pateikė praleidusi įstatymo numatytą terminą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė