A-1437-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1437-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00908-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas teismui pateikė skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, jog nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. įvairiais laikotarpiais buvo laikomas Tauragės AVPK areštinės kameroje kartu su kitais ne pirmą kartą teisiamais asmenimis, recidyvistais, nors žodžiu pareigūnams nurodė, jog yra buvęs Kapsuko rajono liaudies deputatu, vyr. gydytoju. Kartu laikomi asmenys jį terorizavo, reikalavo, kaip buvusiam deputatui, už ramybę susimokėti, naudojo fizinį bei psichologinį smurtą. Niekas į tai nereagavo, jis nebuvo perkeltas į kitą kamerą, todėl buvo pažeistas Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Dėl to padidėjo nervinė įtampa, pablogėjo sveikata, patyrė didelį stresą, psichologinius ir emocinius išgyvenimus.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. Laikėsi pozicijos, kad nėra sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Tauragės AVPK paaiškino, kad pareiškėjas skirtingais laikotarpiais buvo laikomas skirtingose kamerose, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Manė, kad nėra pagrindo taikyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kadangi pareiškėjas dėl netinkamo areštinėje uždarytų asmenų paskirstymo skundų Tauragės AVPK nepateikė. Taip pat teigė, kad nėra jokių duomenų, jog dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių jam būtų pablogėjusi sveikata, nors pareiškėjo sveikatos būklė Tauragės AVPK areštinėje buvo tikrinama nuolat. Pareigūnai veikė atidžiai ir rūpestingai, jų veiksmai buvo teisėti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas areštinėje praleido iš viso 22 paras kartu su kitais asmenimis, kurie nėra buvę valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais. Pareiškėjas, prieš jį patalpinant į kamerą, pareigūnui žodžiu nurodė, kad yra buvęs Kapsuko rajono liaudies deputatu, vyr. gydytoju. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 1975 metais buvo išrinktas Kazlų Rūdos miesto liaudies deputatu, o 1980 metais – Kapsuko rajono liaudies deputatu. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nebuvo. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo saugumo užtikrinimui skirtus suėmimo vykdymo režimo reikalavimus. Taip pat pažymėjo, jog faktas, kad pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, kurie nebuvo valstybės tarnautojai, politikai, todėl jis nuolat juto baimę, grėsmę savo gyvybei, toks kankinimas jam sukėlė dvasines ir fizines kančias, yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo neturtinės teisės pažeidimą.

Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas delsė ir ilgą laiką (daugiau kaip metus) nesikreipė dėl savo teisių pažeidimo, nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas nagrinėjamu klausimu, be to, įrodymų, kad pareiškėjo sveikatos būklė dėl nurodyto pažeidimo būtų pablogėjusi, byloje nėra nustatyta, todėl vertino, jog padaryto pažeidimo konstatavimas yra pakankama satisfakcija.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu ir prašo jį pakeisti – skundą patenkinti.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2014 m. spalio 7 d. pažymoje Nr. 4D-2013/1-1379 „Dėl A. L. skundo prieš Šiaulių tardymo izoliatorių“ konstatuota, jog pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, taip pat kaip buvęs valstybės politikas privalėjo būti laikomas atskirai nuo kitų asmenų. Kitose bylose teismai, kuriose pareiškėjas irgi reikalavo priteisti atlyginimą už patirtą žalą, jį priteisė.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Paaiškina, kad pareiškėjo paduoti skundai prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tauragės AVPK, buvo nagrinėjami atskirose administracinėse bylose (Nr. I-1477-342/2014 ir Nr. I-1489-162/2014) ir priimti du skirtingi Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kilo dėl pareiškėjo laikymo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje kartu su kitais asmenimis, kurie nėra ar nebuvo valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas teigia buvęs laikomas Tauragės AVPK areštinės kameroje nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. įvairiais laikotarpiais kartu su kitais ne pirmą kartą teisiamais asmenimis, recidyvistais, nors žodžiu pareigūnams nurodė, jog yra buvęs Kapsuko rajono liaudies deputatu, vyr. gydytoju. Duomenys, įrodantys, jog pareiškėjas buvo Kapsuko rajono liaudies deputatu, yra pateikti (b. l. 84–97). Byloje ginčo dėl pareiškėjo, kaip buvusio valstybės politiko, statuso nėra.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2012 m. liepos 3 d., nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d., nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 27 d., nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d., nuo 2012 m. gruodžio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. ir nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. buvo laikomas 29 paras kartu su kitais asmenimis, kurie nėra buvę valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (b. l. 47).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.). Nuostata dėl asmenų, iki sulaikymo ar suėmimo dirbusių valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijose, laikymo atskirai nuo kitų asmenų yra įtvirtinta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 patvirtintoje Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, kurios 22.6 punkte numatyta, kad asmenys, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, pateikę tai patvirtinančius dokumentus, vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse laikomi atskirai nuo kitų asmenų.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas žodžiu informavo Tauragės AVPK pareigūnus, kad yra buvęs Kapsuko rajono liaudies deputatu. Tauragės AVPK nepaneigė, jog areštinės pareigūnai buvo pareiškėjo informuoti apie jo, kaip buvusio valstybės politiko, statusą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikant pareiškėją Tauragės AVPK kartu su kitais asmenimis, kurie nepatenka į Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 22.6 punkte nurodytų asmenų kategoriją, jo teisė į tinkamas laikymo areštinėje sąlygas buvo pažeista.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje Nr. A438-336/2012 ir kt.)

Vertinant dėl pareiškėjo laikymo teisės aktų reikalavimus nevisiškai atitinkančiomis sąlygomis jo patirtų papildomų nepatogumų dydį, pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodo, jog kartu laikomi asmenys jį terorizavo, reikalavo, kaip buvusiam deputatui, už ramybę susimokėti, naudojo fizinį bei psichologinį smurtą, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas laikymo Tauragės AVPK laikotarpiu ar po to būtų skundęsis dėl kartu laikomų asmenų veiksmų. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų apie suprastėjusią pareiškėjo sveikatos būklę laikymo Tauragės AVPK metu. Todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02).

Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

Nors konstatuotina, kad pareiškėjo teisė 29 dienas į tinkamas laikymo Tauragės AVPK sąlygas buvo pažeista ir tai galėjo pareiškėjui sukelti papildomų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, tačiau sunkesnio pobūdžio neigiamų padarinių, t. y., kad kiti kartu laikomi asmenys būtų engę, smurtavę prieš pareiškėją, būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata, nenustatyta. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei metams po padaryto pažeidimo, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pažeistos teisės būti laikomam areštinės kamerose atskirai nuo asmenų, kurie nėra buvę valstybės politikais ar tarnautojais, pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.

Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs minėtą išvadą, nepagrįstai rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, ginčijamo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo rezoliucinė dalis atitinkamai keistina, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V.A. L. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. A. L. teisė būti laikomam Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys