eAS-1106-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1106-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03406-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Psyops Constructions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Psyops Constructions“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme elektroninių ryšių priemonėmis 2015 m. birželio 25 d. gautas pareiškėjo UAB „Psyops Constructions“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI) 2015 m. birželio 2 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (11.48)FR0706-3212, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyviosios kontrolės skyriui iki 2015 m. birželio 16 d. 10.00 val. pateikti tam tikrus finansinius dokumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Psyops Constructions“ skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai žyminį mokestį grąžinti.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 146 straipsnyje nustatyta mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarka turi būti aiškinama atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį. Aiškinant šias nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Sprendžiant dėl viešojo administravimo subjekto priimto akto galimos įtakos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, negalima vadovautis tik formaliais kriterijais (pavyzdžiui, priimto akto pavadinimu). Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia akto turinys. Kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010, LVAT 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-821/2013).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Vilniaus apskrities VMI atlieka operatyvų patikrinimą. Ginčijamu nurodymu pareiškėjui buvo nurodyta iki 2015 m. birželio 16 d. 10.00 val. tikrinimui pateikti finansinius dokumentus. Pareiškėjas tvirtina, kad toks nurodymas sukelia jam tam tikras neigiamas pasekmes, t. y. sutrikdo tiesioginį įmonės darbą, apsunkina įmonės veiklą. Pareiškėjo manymu, toks nurodymas yra priimtas siekiant neteisėtų tikslų (pareiškėjo persekiojimo ir galbūt išstūmimo iš Lietuvos verslo rinkos) bei piktnaudžiaujant Vilniaus apskrities VMI suteiktomis teisėmis.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas. Be to, remiantis aktualia ir dominuojančia LVAT praktika, mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Jis savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams (LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-403/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011, 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011, 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-556/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS966-556/2015).

LVAT laikosi pozicijos, jog mokesčių mokėtojas turi teisę skųsti mokesčių administratoriaus veiksmus ir aktus, priimtus mokestinio patikrinimo eigoje, tačiau naudojimasis šia įstatymo numatyta teise negali tapti priemone išvengti mokestinio patikrinimo, mokestinis patikrinimas negali tapti negalimu vien dėl to, kad mokesčių mokėtojas jo eigoje kelia ginčus dėl mokesčių administratoriaus veiksmų (LVAT 2007 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-365/2007, 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-145/2011).

Vadovaudamasis iš esmės panašiose bylose suformuota LVAT praktika, teismas padarė išvadą, kad priimti ir nagrinėti pareikštą reikalavimą dėl Vilniaus apskrities VMI nurodymo panaikinimo nėra teisinio pagrindo, nes ginčijamas nurodymas nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nesukuria teisinių padarinių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą priimti atsisakyta kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju atsisakius priimti pareiškėjo skundą, nespręstas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą, panaikinant 2015 m. birželio 2 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (11.48)FR0706-3212 kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad priimti ir nagrinėti pareikštą reikalavimą dėl Vilniaus apskrities VMI nurodymo panaikinimo nėra teisinio pagrindo, nes ginčijamas nurodymas nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nesukuria teisinių padarinių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku. Teismas pažeidė ABTĮ 3, 5, 37 straipsnių ir MAĮ 146 straipsnio nuostatas.

2. Teismas pažeidė MAĮ 7 straipsnyje įtvirtintą lygybės principą, kuris LVAT vertinamas kaip lygiateisiškumo įstatymui principas, nes buvo diskriminuojamos pareiškėjo teisės, nepagrįstai prašoma teikti tokius pačius duomenis ir dokumentus. Taip pat skundžiamas nurodymas buvo priimtas pažeidžiant ir MAĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas – reglamentuojamą administravimo procedūrą, nes tokiu būdu pareiškėjui yra sukuriamos nepagrįstai prastesnės sąlygos kitų įmonių atžvilgiu, jis tapo diskriminacijos objektu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pasisakant dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administratoriaus 2015 m. birželio 2 d. nurodymą Nr. (11.48)FR0706-3212, pažymėtina, kad šiuo dokumentu (nurodymu) mokesčių mokėtojas (pareiškėjas) buvo įpareigotas iki 2015 m. birželio 16 d. 10.00 val. Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyviosios kontrolės skyriui pateikti tam tikrus finansinius dokumentus.

Remiantis aktualia bei dominuojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Jis savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-403/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011, 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-556/2015 ir kt.).

Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2341/2011, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas atvejis, kai pareiškėjas prašė panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui pateikti dokumentus, konstatuota, kad „Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas nurodymas nėra galutinis mokesčių administratoriaus sprendimas atitinkamu klausimu ir nelemia pareiškėjo materialinių teisių bei pareigų. Šis nurodymas yra tik tarpinis dokumentas. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes gali sukelti galutiniai mokesčių administratoriaus sprendimai, bet ne tarpiniai dokumentai. Todėl pareiškėjo skundžiamo nurodymo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks nurodymas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Nesutikdamas su tokio pobūdžio tarpiniu sprendimu (nurodymu), pareiškėjas nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas jo išdavoje priimtus galutinius sprendimus.“.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Kadangi ginčas nenagrinėtinas teisme, pareiškėjo skundą dėl mokesčių administratoriaus nurodymo pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo UAB „Psyops Constructions“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius