A-624-1698-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A624-1698/2014 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01003-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.2; 15.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 11 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Artūro Drigoto, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisti 1 053,11 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Paaiškino, kad 2012 m. sausio 18 d. transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esantį šulinį, kuris buvo nepažymėtas jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, ir buvo apgadinta. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyti eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai, remontuojamos dalys – priekinis bamperis, ratų suvedimas, važiuoklės patikra, bamperio spoileris. Pareiškėjas rėmėsi Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (toliau – ir Taisyklės) 9.1., 9.6.2. ir 9.6.2.1. punktų nuostatomis. Draudėjas pateikė pareiškėjui eismo įvykio metu transporto priemonei atsiradusią žalą pagrindžiančias 2012 m. sausio 25 d. remonto sąmatą Nr. 1237448, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ASER0013510. Pareiškėjas apskaičiavo, kad dėl 2012 m. sausio 19 d. eismo įvykio sugadintų transporto priemonės dalių atkūrimo išlaidos, būtinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 1 053,11 Lt, bei jas kompensavo išmokėdamas draudėjui draudimo išmoką. Išmokant draudimo išmoką eismo įvykio kaltininkas buvo žinomas, todėl besąlyginė išskaita nebuvo atskaičiuota iš draudimo išmokos (Taisyklių 9.11.3. p., 9.11.3.2. p.). Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio

1 dalimi, 6.266 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo

4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1 – 3 punktais, 2 straipsnio

11 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12.1 punktu, statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punktu. Nurodė, kad atsakovas, kaip kelio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas, privalėjo užtikrinti kelio, jo inžinerinio statinio – šulinio – priežiūrą. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala. Atsakovo neveikimas buvo tiesioginė pasekmės priežastis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 17 d. pretenzija ragino atsakovą atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas jų neatlygino. Vadovaujantis CK

6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog dėl automobilio įvažiavimo į netinkamai uždengtą šulinį atsiradusią žalą privalo atlyginti nuotekų šulinį naudojanti ir eksportuojanti UAB „Kauno vandenys“. Kauno miesto savivaldybė yra netinkamas atsakovas. Be to, turi būti įrodyta, kad ne tik automobilis apgadintas, bet ir tai, kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į nuotekų šulinį. Tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo skundas nepagrįstas, nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstu žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį. Nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 (toliau – Tvarka), reikalavimų. Rėmėsi Tvarkos 3, 28, 29.1, 29.2, 29.3, 30, 32, 33 punktais, teigė, kad byloje turėtų būti pateikta pagal minėtus teisės aktus transporto priemonės vertinimo ataskaita. Pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, pasirinko saugų greitį, kad galėtų išvengti netikėtos kliūties kelyje. Civilinė atsakomybė gali būti netaikoma ar taikoma dalinė atsakomybė dėl trečiojo asmens veiksmų, šiuo atveju, vairuotojos kaltės. (CK 6.253 str.). Ginčo atvejų, nėra civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.271 straipsnį. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno vandenys“ atstovas prašė skundo netenkinti ir nurodė, jog remonto sąmatoje nurodyti darbai yra žymiai didesni ir neatitinka automobilio sugadinimo pobūdžio. Reikalavimas atlyginti žalą nepagrįstas patikimais įrodymais.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario

17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčas kilo dėl vietinės reikšmės kelio statinio savininko ar valdytojo pareigos atlyginti žalą subrogacijos, numatytos CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje, pagrindu. Nustatė, jog pareiškėjas su draudėju Lietuvos kriminalinės policijos biuru 2011 m. balandžio 30 d. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį. Draudimo sutartimi buvo apdraustas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodytos transporto priemonės vairuotojas L.

J. 2012 m. sausio 18 d. apie 22.00 val., važiuodamas Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant kelio važiuojamojoje dalyje buvusio nuotekų šulinio, kurio netikėtai atsidaręs dangtis apgadino vairuojamos transporto priemonės priekinį dešinės pusės ratą ir priekinį bamperį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas rėmėsi CK 6.245 – 6.250, 6.271, 6.987 straipsniais. Nusprendė, kad būtina nustatyti, ar valstybės institucija Kauno miesto savivaldybė, iš kurios neveikimo pareiškėjas kildina turtinę žalą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybė, būdama vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, privalo tinkamai vykdyti jų naudojimo priežiūrą, taisymą, saugos eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimą, taip pat statinių naudojimo priežiūrą (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 21 p., 32 p., Kelių įstatymo 4 str. 3 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d.). Teismas atsižvelgė į Kelių įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 10., 10.5 ir

30. punktus, pagal kuriuos nuotekų šulinys yra statinys, priklausantis inžinierinių statinių grupei, nuotekų šalinimo tinklų pogrupiui. Remdamasis Tvarkos 16 ir 22 punktais konstatavo, jog atsakovas Kauno miesto savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka privalo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų, įrenginių, statinių būklės priežiūrą. Nustatė, jog automobilio sugadinimai atsirado dėl kelio važiuojamojoje dalyje esančio nuotekų šulinio netinkamos priežiūros, nepritvirtinto nuotekų šulinio dangčio, kuris atsidarė automobiliui važiuojant per nuotekų šulinį.

Pažymėjo, jog vandentiekio tiekimo ir kanalizacijos paslaugų 1998 m. gruodžio 14 d. sutartis, sudaryta tarp UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės, bei šios sutarties 4.2 ir 4.4. punktai patvirtina, jog UAB „Kauno vandenys“ teikia visas reikalingas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugas vartotojams ir šiam tikslui naudoja ir eksploatuoja vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius, kuriuos įsipareigoja eksploatuoti ir remontuoti (prijungta administracinė byla Nr. I-621-422/2012, I t. b. l. 85–106). Pagal minėtą sutartį, nuotekų šulinio valdytojas yra UAB „Kauno vandenys“, kuri atsakinga už šio objekto tinkamą priežiūrą.

Atsižvelgęs į CK 6.266 straipsnio nuostatą, jog žalą, padarytą dėl statinio trūkumų, atlygina šio objekto savininkas ar valdytojas, nurodė, kad tai reiškia, jog skolininkas gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir valdytojas, turintis objektą savo žinioje bei turintis teisę daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį, t. y. eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Tokį poveikį valdytojas gali daryti prievolinės teisės pagrindu. Nagrinėjamo ginčo atveju, minėtos sutarties pagrindu nuotekų įrenginio – šulinio, su kuriuo siejama padaryta žala, faktinis valdytojas yra trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno vandenys“.

Valdymo faktą patvirtina pirmiau minėta sutartis pagal kurią UAB „Kauno vandenys“ pavesta nuotekų įrenginio eksploatacija, priežiūra ir remontas. Nuotekų šulinio valdytojas yra UAB „Kauno vandenys“ ir pagal Vandentiekio tiekimo ir kanalizacijos paslaugų 1998 m. gruodžio 14 d. sutartį atsako už žalą, padaryta dėl nuotekų šulinio netinkamos priežiūros (CK 6.266 str.). Pareiškėjui šioje byloje buvo siūlyta pakeisti netinkamą atsakovą Kauno miesto savivaldybę tinkamu atsakovu UAB „Kauno vandenys“ (ABTĮ 54 str.).

Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, nesutikdamas keisti atsakovo Kauno miesto savivaldybės kitu atsakovu UAB „Kauno vandenys“. Sprendė, kad reikalavimas priteisti žalos atlyginimą ir metines palūkanas pareikštas netinkamam atsakovui, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo pareiškėjui 1 053,11 Lt turtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, bei priteisti iš atsakovo pareiškėjui išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neatsakingas dėl kelyje esančio inžinerinio statinio – šulinio – netinkamos priežiūros atsiradusios žalos.

Viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Atsižvelgiant į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 7 dalies 1, 2, 5 punktus, Kelių įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punktą, Tvarkos 16 bei 22 punktus, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų.

Pareiga prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą savivaldybės vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė. Daro išvadą, kad ne kelyje esančių vandentiekio ir kanalizacijos įrengimų/įrenginių valdytojas UAB „Kauno vandenys“, bet kelio savininkas atsakovas privalo užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Aplinkybė, kad savivaldybė sudarė sutartį su juridiniu asmeniu dėl vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių naudojimo ir eksploatavimo, nereiškia, jog ji perdavė šiam asmeniui savivaldybei įstatyme nustatytą funkciją, kartu ir atsakomybę už pareigų nevykdymą. Atsakinga už priežiūros darbų vykdymą liko savivaldybė, ji turėjo prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip UAB „Kauno vandenys“ vykdo sutartinius įsipareigojimus, o to nedariusi, turi atsakyti už atsiradusią žalą. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013).

Teismas netinkamai aiškino aukščiau minėtas teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šioje byloje nustatyta, jog visų šulinių, esančių Kauno mieste, priežiūra yra patikėta UAB „Kauno vandenys“, ir būtent UAB „Kauno vandenys“ yra šulinių, esančių Kauno miesto gatvėse, valdytojas. Ginčo dėl to byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad ne tik žala, bet ir priežastinis ryšys tarp žalos ir būtent atsakovo neteisėtų veiksmų, yra svarbu, o pareiškėjas šioje byloje neįrodė, kad yra priežastinis ryšys tarp jo nurodytos žalos ir būtent atsakovo Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų. Kauno miesto savivaldybė visų šulinių, esančių Kauno miesto gatvėse, priežiūrą yra patikėjusi UAB „Kauno vandenys“, kartu su atsakomybe už jų tinkamą priežiūrą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad L.

J. vairuojamam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam Lietuvos kriminalinės policijos biurui, 2012 m. sausio 18 d. apie 22.00 val. Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavus ant kelio važiuojamojoje dalyje buvusio nuotekų šulinio, netikėtai atsidaręs pastarojo dangtis apgadino vairuojamos transporto priemonės priekinį dešinės pusės ratą ir priekinį bamperį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ su draudėju Lietuvos kriminalinės policijos biuru 2011 m. balandžio 30 d. buvo sudarę transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas minėtas automobilis, ką patvirtina Transporto priemonių draudimo liudijimas (serija LD Nr. (duomenys neskelbtini)). AB „Lietuvos draudimas“ dėl įvykio metu padarytai žalai atlyginti išmokėjo 1 053,11 Lt draudimo išmoką, lėšas pervesdamas draudėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuru automobilio remontą vykdžiusiai UAB „AKSTĖ-servisas“.

Nurodyto draudimo išmokos dydžio turtinės žalos atlyginimo iš Kauno miesto savivaldybės, remdamasis CK 6.1015 straipsniu, nagrinėjamoje byloje ir siekia pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nusprendęs, kad ne Kauno miesto savivaldybė, o UAB „Kauno vandenys“ atsakingas už žalą, atsiradusią dėl nuotekų šulinio netinkamos priežiūros, todėl pareiškėjas, nesutikdamas keisti netinkamo atsakovo – Kauno miesto savivaldybės – tinkamu, t. y. UAB „Kauno vandenys“, reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir palūkanas priteisimo pareiškė netinkamam atsakovui.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl tinkamo atsakovo pagal reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią transporto priemonei užvažiavus ant kelio važiuojamojoje dalyje esančio nuotekų šulinio netinkamai pritvirtinto dangčio, atlyginti. Ginčo dėl to, kad kelias, kurio važiuojamoje dalyje yra nuotekų šulinys, nuosavybės teises priklauso Kauno miesto savivaldybei, o nuotekų šulinys – UAB „Kauno vandenys“, nėra. Žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (2002 m. spalio 3 d.

įstatymo Nr. IX-1113 redakcija), nustatantis Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, numatė: kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 str. 3 d.); kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.); kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise (Kelių įstatymo 2 str. 10 d.); kelio statiniai – visa tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kita) (Kelių įstatymo 2 str. 11 d., 2008 m. lapkričio 6 d.

įstatymo Nr. X-1769 redakcija); kelio taisymas (remontas) – statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti (Kelių įstatymo 2 str.

12 d.); vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Kelių įstatymo 3 str. 3 d.); vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.); kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė (Kelių įstatymo 15 str.). Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr.

155 (toliau – ir Tvarka), be kita ko, numato: kelio (gatvės) naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas

– nustatyti, ar kelio techninė priežiūra atitinka įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat norminatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką; kelio (gatvės) techninė priežiūra – kelio savininko (valdytojo) organizuojama kontrolė, užtikrinanti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymąsi per visą kelio naudojimo trukmę (Tvarkos 2 p.); savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą (Tvarkos 6 p.); kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 12 p.): taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Tvarkos 12.1. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas (Tvarkos 12.2. p.); kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui.

Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui (Tvarkos 12.2. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 13. p.): organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, valyti sniegą nuo kelių (Tvarkos 13.1. p.); naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais (Tvarkos 13.2. p.); organizuoti kelių ir jų statinių apsaugą polaidžio metu (Tvarkos 13.3. p.); nustatyti keliuose avaringas vietas, analizuoti dėl kelių būklės įvykusių eismo įvykių priežastis, planuoti ir įgyvendinti eismo įvykių riziką mažinančias priemones (Tvarkos

13.4. p., 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 284 redakcija); atlikti kelių ir jų statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras (Tvarkos 13.5. p.); iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta (Tvarkos 13.6. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 16. p.); melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 22. p.).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad kelio savininkas, priešingai nei iš esmės apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakingas už statinių, įrenginių, antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, kitų objektų, netgi ir esančių kelių juostose ir jų apsaugos zonose, tačiau nesančių kelio Kelių įstatymo prasme dalimi, priežiūrą, kadangi minėti teisės aktai nustatė, kad tokius objektus rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai). Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre.

Ši prezumpcija gali būti paneigta. Dėl to esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013).

Minėta, jog nagrinėjamu atveju žala atsirado automobiliui užvažiavus ant netinkamai pritvirtinto nuotekų šulinio dangčio, duomenų, kad žala atsirado ar padidėjo dėl netinkamos kelio priežiūros Kelių įstatymo ir tvarkos prasme, nėra. Kadangi žala atsirado ne dėl netinkamos kelio, o dėl jo važiuojamoje dalyje esančio nuotekų šulinio, kuris nėra kelio dalis ir nuosavybės teise priklauso ne kelio savininkui, priežiūros, kelio savininkas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra atsakingas už atsiradusią žalą, todėl nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti

asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis (ABTĮ 54 str.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas

siūlė pareiškėjui pakeisti atsakovą tinkamu, tačiau jis tai padaryti atsisakė. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su savivaldybės pareiga organizuoti saugų eismą vietinės reikšmės keliuose, Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno vandenys“ 1998 m. gruodžio 14 d. dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune ir kt. – nėra svarbūs: byloje nėra duomenų, kad Kauno miesto savivaldybė žalos atsiradimo metu ir vietoje būtų netinkamai vykdžiusi pareigą organizuoti saugų eismą; 1998 m. gruodžio 14 d. sutarties dalykas – vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugos Kaune, ja nėra sprendžiamos šių paslaugų tiekimui reikalingos infrastruktūros nuosavybės teisių ir atsakomybės už šios infrastruktūros objektų netinkamą priežiūrą ne paslaugų tiekimo prasme klausimai. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas reikalavimą pareiškė netinkamam atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas jo skundo pagrįstai netenkino, atitinkamai – pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas