A-146-340-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-340/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01000-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 22; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo individualios įmonės A. P. įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės A. P. įmonės skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas individuali įmonė A. P. įmonė (toliau – ir Įmonė, pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 5–6) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK) 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje Nr. 20-63-IL-2768 (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu Nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, AKĮ) 34 straipsnio 1, 3, 11 dalimis ir 18 straipsnio 3 dalies 11 punktu, jam skirta ekonominė sankcija – 1 250 Lt bauda. Nutarime nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. apie 22.40 val. Įmonės degalinėje, esančioje Šventininkų k., Kruonio sen., Kaišiadorių r., kontrolinio pirkimo metu Įmonės darbuotojas V. K. pardavė vieną butelį alaus „Utenos“ už 4,50 Lt, kurį paėmė iš prekių lentynos. Įmonė turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nuo 8 val. iki 22 val. Pareiškėjas paaiškino, kad Įmonės darbuotojas V. K. 2012 m. rugpjūčio 9 d. 22.40 val. alaus niekam nepardavė. Visi Įmonės darbuotojai yra supažindinti su prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka ir pasirašytinai supažindinti su vidaus tvarkos taisyklėmis, degalinėje ant sienos yra pakabinta Įmonei išduota licencija. Pareiškėjas teigė, kad jis netoleruoja, draudžia ir pagal galimybes kontroliuoja darbuotojus, kad šie nedarytų prekybos alkoholiu tvarkos pažeidimų. Jei teismas nustatytų, kad pažeidimas buvo padarytas, pareiškėjo manymu, atsakomybė pagal AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą turėtų būti taikoma ne Įmonei, o darbuotojui V. K., kuris padarė pažeidimą. 2010 m. pradžioje pareiškėjas pasirašytinai supažindino darbuotoją V. K. su Įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis, kurių 64.2, 65.22, 67.11, 105.6, 105.9 punktuose numatyta, kad darbe griežtai draudžiama užsiimti nelegalia prekyba. Kadangi darbuotojas šių reikalavimų nesilaikė, atsakomybė turi būti taikoma jam asmeniškai, o ne pareiškėjui. Prie bylos medžiagos nėra pridėta kontrolinio patikrinimo akto, šio akto nuorašas pareiškėjui nebuvo išduotas. Pažeidimo padarymo faktas grindžiamas tik subjektyviais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. AKĮ 34 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad baudas pagal šio įstatymo 18 straipsnį turi teisę skirti policijos įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad Nutarimą priėmęs Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK laikinai einantis Viešosios policijos viršininko pareigas R. D. yra subjektas, turintis įgaliojimus skirti ekonomines sankcijas.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovas) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 27) atsakovas paaiškino, kad skiriant baudos dydį, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. AKĮ pažeidimas buvo įrodytas remiantis surinkta medžiaga, t. y. AKĮ pažeidimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, patikrinimo aktu, daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolu, paaiškinimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012 išaiškino, jog ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjektų darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl šie ir kiti skunde išdėstyti argumentai, atsakovo nuomone, nėra pakankamas pagrindas panaikinti priimtą Nutarimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu (b. l. 116–119) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs rašytinius įrodymus, teismas nustatė, jog Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK laikinai einančio Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigas R. D. 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 20-63-IL-2768 Įmonei už nustatytą pažeidimą, numatytą AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte skirta ekonominė sankcija – 1 250 Lt bauda (b. l. 9). Nutarime konstatuota, kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. apie 22.40 val. Įmonės degalinėje, esančioje Šventininkų k., Kaišiadorių r., kontrolinio pirkimo metu Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK pareigūnui Įmonės darbuotojas V. K. paėmė iš prekių lentynos vieną butelį alaus „Utenos“ ir pardavė už 4,5 Lt. Įmonė turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įmonės darbuotojas V. K. paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. apie 22.40 val. alaus butelio „Utenos“ 0,5 l nepardavė. Alaus pardavimo faktą po 22 val. patvirtina Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjų G. S., J. O. ir l. e. VPS viršininko pareigas R. D. tarnybiniai pranešimai ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo aktas. Taip pat Įmonės degalinėje 2010–2012 metais keletą kartų užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163, 164 ir 1852 straipsniuose (akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimas, prekybos tabako gaminiais pažeidimas). Už šiuos pažeidimus administracine tvarka buvo nubausti Įmonės darbuotojai, todėl galima daryti išvadą, jog 2012 m. rugpjūčio 9 d. alaus butelio pardavimas pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus buvo vykdomas Įmonės vardu. Tyrimo metu apklaustas Įmonės savininkas A. P. paaiškino, kad iš savo darbuotojo V. K. sužinojo, jog 2012 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje jis iš matymo pažįstamam vaikinui pardavė butelį alaus „Utenos“ iki 22.00 val., taip pat paaiškino, kad visi Įmonės darbuotojai yra pasirašytinai supažindinti, jog negali prekiauti alkoholiu nuo 22.00 iki 08.00 val., kaip nurodyta licencijoje.

AKĮ 18 straipsnis, reglamentuojančio mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, 3 dalies 11 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose. Už šių nuostatų pažeidimą atsakomybė numatyta AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta ekonominė sankcija – bauda nuo 500 Lt iki 2 000 Lt. AKĮ 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo AKĮ reikalavimus, nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Skirdamas nuobaudą pareiškėjui, atsakovas Nutarime nurodė, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėjas teigė, kad nubaustas nepagrįstai, kadangi Įmonė negali sukontroliuoti ką darbuotojai parduoda visą parą, be to, tikėtina, jog Įmonės darbuotojas V. K. nepardavė alaus butelio po 22 val.

Teismas nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2012 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo aktas, 2012 m. rugpjūčio 9 d. daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolas, 2012 m. rugpjūčio 31 d. AKĮ pažeidimo protokolas, byloje apklaustų liudytojų (Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK pareigūnų R. D., J. O., G. S.) parodymai –neginčijamai patvirtina aplinkybę, jog 2012 m. rugpjūčio 9 d. apie 22.40 val. Įmonės degalinėje, esančioje Šventininkų k., Kaišiadorių r., kontrolinio pirkimo metu Įmonės darbuotojas V. K. pardavė vieną butelį alaus „Utenos“ už 4,5 Lt (b. l. 48–64, 89–98). Todėl pareiškėjo teiginius, kad Įmonės kasos operacijų žurnale bei kasos aparato juostoje nėra jokių duomenų apie butelio alaus „Utenos“ pardavimą už 4,5 Lt, teismas pripažino nepagrįstais ir vertino kaip pažeidimo slėpimą.

LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnis, 20 straipsnis, LVAT 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinė byloje Nr. A442-702/2008, 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012 ir kt.). Juridinio asmens kaltė nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo darbuotojus. Todėl nurodytus pareiškėjo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, 2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, Alkoholio kontrolės įstatymo numatytoms sankcijoms už šio įstatymo pažeidimus suteikdamas represinį pobūdį, siekė ir prevencinių tikslų – tiek specialiosios, tiek bendrosios prevencijos prasme. Sankcijos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais ir išdėstytomis aplinkybėmis, teismas nusprendė, jog Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 20-63-IL-2768 pareiškėjui skirti 1 250 Lt ekonominę sankciją už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimus yra teisėtas ir pagrįstas, pažeidimas išnagrinėtas ir nuobauda paskirta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nuobaudą paskyrė įgaliota institucija, todėl pagrindo panaikinti Nutarimą nėra.

III. Pareiškėjas individuali įmonė A. P. įmonė (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 123–124) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą ir bylą nutraukti arba priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais pareiškėjas rėmėsi savo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliantas atkreipia dėmesį į tai:

1. Remiantis 2012 m. rugpjūčio 9 d. dirbusio operatoriaus parodymais, jis alaus butelį pardavė prieš 22.00 val., tačiau dėl to, jog neišdavė Įmonės EKA kvito, buvo padaryta provokacija ir parduotas neapskaitytas EKA alaus butelis buvo įformintas kaip prekyba alkoholiniais gėrimais po 22.00 val. Apeliantas aiškina, kad į Įmonės degalinę prieš 22.00 val. atvyko G. S., kuris prašė parduoti cigarečių ir alaus, taigi, kontroliniame patikrinime dalyvavo tik vienas asmuo. Maždaug po pusvalandžio atvyko dar 2 policijos pareigūnai, kurie nedalyvavo kontroliniame patikrinime, tačiau atliko dokumentų įforminimą. V. K. atsisakius parduoti pirmajam policijos pareigūnui alaus ir žinant, jog nebuvo išduotas EKA kvitas, atvykę kiti policijos pareigūnai apkaltino V. K. pardavus butelį alaus po 22.00 val. ir pareikalavo pasirašyti suklastotus dokumentus. Policijos pareigūnai neužfiksavo pažeidimo dėl EKA kvito neišdavimo, nors turėjo tai padaryti, taip pat netikrino, ar tariamai parduotas alaus butelis yra Įmonės apskaitoje ir ar yra jo įsigijimą patvirtinantys dokumentai.

2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė motyvų, kodėl vadovavosi Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK pareigūnų pranešimais, o ne Įmonės operatoriaus parodymais.

3. LVAT 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012, šioje byloje netaikytina.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 135) atsakovas pakartoja argumentus, kuriais rėmėsi savo atsiliepime į skundą, paduotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas paaiškina, kad apelianto teiginiai, jog operatorius alų pardavė iki 22.00 val., yra nepagrįsti, nes policijos pareigūnai, tikrindami informaciją dėl galimų AKĮ pažeidimų, numatė jų fiksavimo eigą ir kontrolinį pirkimą atliko būtent po 22.00 val. Įmonės degalinės operatoriaus neišduotas kvitas tik patvirtina šį faktą, nes jis žinojo, jog po 22.00 val. parduoti alkoholinių gėrimų negalima, todėl kvito neišdavė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje Nr. 20-63-IL-2768, kuriuo individualiai įmonei A. P. įmonei skirta ekonominė sankcija (1 250 Lt bauda) už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos įrodymus, konstatavo, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pažeidimas išnagrinėtas ir sankcija paskirta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti.

ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą laikydamasis, be kita ko, paminėtų procesinių reikalavimų.

Alkoholio kontrolės įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties straipsnio 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

Įgyvendindamas anksčiau nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 valandos iki 8 valandos mažmeninės prekybos įmonėse (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). <...>.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su administracinės bylos dokumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nustatytomis šiai bylai svarbiomis faktinėmis aplinkybėmis. Visa eilė į bylą pateiktų rašytinių dokumentų (t. y. 2012 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo aktas, 2012 m. rugpjūčio 9 d. daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolas, 2012 m. rugpjūčio 10 d. Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK pareigūnų R. D., J. O., G. S. tarnybiniai pranešimai, 2012 m. rugpjūčio 31 d. Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolas) bei liudytojų G. S., J. O. ir R. D. pirmosios instancijos teismo posėdžių metu duoti žodiniai parodymai nuosekliai ir neginčijamai patvirtina nustatyto AKĮ pažeidimo faktą, t. y. kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. apie 22.40 val. (įstatymo draudžiamu laiku) Įmonės degalinėje, esančioje Šventininkų k., Kaišiadorių r., kontrolinio pirkimo metu Įmonės darbuotojas V. K. pardavė alkoholinį gėrimą – vieną butelį alaus „Utenos“. Paminėtų įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas sprendime konstatuodamas AKĮ pažeidimo faktą, objektyvumas ir patikimumas nekelia abejonių ir apeliacinės instancijos teismui.

Ir atvirkščiai, Įmonės savininko A. P. bei alų pardavusio Įmonės darbuotojo V. K. paaiškinimus ir parodymus pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino kritiškai ir darydamas savo išvadas pagrįstai nesirėmė šių asmenų paaiškinimais bei parodymais kaip tinkamais bylos įrodymais, kadangi, visų pirma, abu paminėti asmenys (tiek A. P., tiek V. K.) yra vienaip ar kitaip tiesiogiai suinteresuoti nagrinėjamos bylos baigtimi, todėl jų paaiškinimų (parodymų) objektyvumas kelia pagrįstų abejonių, antra, šių asmenų paaiškinimų negalima vertinti kaip nuoseklių ir atitinkančių tikrovę, nes jie prieštarauja tarpusavyje (net apeliaciniame skunde vienur teigiama, kad degalinės operatorius V. K. pardavė alaus butelį G. S., o kitur, – kad atsisakė parduoti).

Be to, teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nesirėmė į bylą pateiktais Įmonės kasos operacijų žurnalu bei kasos aparato juostos duomenimis, kadangi teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymai patvirtino aplinkybę, jog alaus butelio pardavimas draudžiamu laiku nebuvo apskaitytas kasoje, nes Įmonės darbuotojas V. K. už parduotą alų nepateikė pirkėjui G. S. kasos kvito. Kita vertus, pažymėtina, jog nagrinėjamo ginčo kontekste apskritai neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, ar alaus butelio pardavimo operacija buvo apskaityta kasoje teisės aktų nustatyta tvarka, nes tam, kad būtų konstatuotas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimo faktas, esminės reikšmės turi tik pats alkoholio pardavimo draudžiamu laiku (nuo 22 val. iki 8 val.) faktas, nesvarbu, ar pirkėjui buvo įteiktas kasos aparato kvitas ar ne.

Ginčijamas Nutarimas buvo priimtas nustačius Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą ir ekonominė sankcija (bauda) Įmonei paskirta būtent už šio įstatymo pažeidimą, laikantis paminėtame įstatyme nustatytų sąlygų bei tvarkos. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog 2012 m. rugpjūčio 9 d. atlikto kontrolinio patikrinimo metu policijos pareigūnai nenustatė ir neužfiksavo kitų pažeidimų (susijusių su kvito neišdavimu, parduoto alaus butelio apskaita Įmonės dokumentuose, prekės įsigijimą patvirtinančių dokumentų (ne)turėjimu), nes nurodyti klausimai nepatenka į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas.

Pažymėtina, kad, remiantis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vykdė paminėtą procesinį reikalavimą, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu įrodymų vertinimu priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad šiuo atveju už Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimą yra atsakinga (ekonominė sankcija už nustatytą pažeidimą skirtina) būtent Įmonė, o ne jos darbuotojas, pardavęs alkoholinį gėrimą įstatymo draudžiamu laiku. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, jog ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr. LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8222732/2011 ir kt.). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žalos žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr. LVAT 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010). Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija laikėsi ir 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog į nurodytą nutartį neturi būti atsižvelgiama nagrinėjant šią administracinę bylą.

Patikrinusi bylą apeliacine tvarka (ABTĮ 136 str.), kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, savo sprendimą motyvavo teisės normomis ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip to reikalauja ABTĮ 86 ir 87 straipsnių nuostatos, todėl teismo išvada, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte įtvirtintą draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 valandos iki 8 valandos ir už tai jam atsiranda šio įstatymo nustatyta atsakomybė, yra teisėta ir pagrįsta.

Pareiškėjas neginčijo jam paskirtos baudos dydžio ir neprašė jos sumažinti. Atsižvelgusi į tai, taip pat įvertinusi aplinkybę, kad ginčijamu Nutarimu Įmonei buvo skirtas AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos vidurkis, t. y. 1 250 Lt bauda, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šio klausimo dėl pareiškėjui pritaikytos ekonominės sankcijos sušvelninimo nenagrinėja ir dėl jo plačiau nepasisako.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad ginčijamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje Nr. 20-63-IL-2768 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl šio Nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą priimti priešingą procesinį sprendimą ir ginčijamą Nutarimą panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, paliekant Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo individualios įmonės A. P. įmonės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas