A-502-404-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-404/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01146-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. J., A. J., A. Z., V. S. J., V. J., A. B., R. O. J. ir R. B. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. A-3648 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 70 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Skunde (I t., b. l. 5-8) pareiškėjas paaiškino, kad yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 68A, Kaune, savininkas. Įsakymu buvo patvirtintas apie 1 924 m2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 70 planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pareiškėjas su šiuo Įsakymu nesutinka, nes 1997 metais už O. Z. sklypo ribos (valstybinėje žemėje) bendru gyventojų susitarimu buvo įrengtos vandentiekio komunikacijos gyvenamiesiems namams Nr. 68A, 70 ir 76. Namų valdos (duomenys neskelbtini) 70 naudotoja O. Z. sutiko, kad vandentiekio komunikacijos būtų pravestos per jos naudojamą žemės sklypą. Šiuo metu vandentiekio tinklai yra teisiškai įregistruoti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens V. J., gyvenančio (duomenys neskelbtini) 76, vardu. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 70, Kaune (toliau – ir Žemės sklypas), teritorijų planavimo dokumento sprendiniai pažeidžia pareiškėjo teises, kadangi pareiškėjui priklausantis statinys (vandentiekio šulinys) atsiduria kitam asmeniui suformuotame žemės sklype. Tai užkerta kelią pareiškėjui, kaip statinio (vandentiekio trasos ir šulinio) savininkui, tinkamai naudoti, valdyti ir disponuoti jam priklausantį statinį. Be to, aiškinamajame rašte dalyje dėl projektuojamame sklype įregistruotų statinių yra paminėti tik trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai, tačiau nepaminėta, kad tame pačiame sklype yra įregistruotas ir kitas statinys – vandentiekio tinklai. Iš to seka, kad neaišku kokiu pagrindu A. Z. buvo leista formuoti 1 924 m2 žemės sklypą jam priklausantiems statiniams eksploatuoti. Iš planavimo dokumentų, taip pat inventorinės bylos duomenų matyti, kad esamiems statiniams eksploatuoti (duomenys neskelbtini) 70, Kaune, buvo naudojamas tik 910 m2 žemės sklypas. Namų valdos žemės sklypas yra gyvenamajam namui ir jo priklausiniams išdėstyti ir gyventojo reikmėms patenkinti skirtas žemės sklypas, kuris turi būti realiai naudojamas. Prie planavimo dokumentų nėra pridėta jokių dokumentų, patvirtinančių, kokiu pagrindu ankstesnė pastatų savininkė O. Z., o vėliau jos įpėdinis A. Z., naudojosi papildomai ir 1 026 m2 ploto žemės sklypu, kuris plane nurodomas kaip daržas. Todėl akivaizdu, kad Žemės sklypo didinimas pastatų eksploatacijai nėra būtinas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 97-103) nurodė, kad Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (toliau – ir Aprašas), 4.1 punktas nustato, kad suformuojant naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti, rengiamas žemės sklypo planas. Šiuo atveju matyti, jog Žemės sklypo planas buvo parengtas, suderintas ir apsvarstytas Apraše nustatyta tvarka.

Nenustatęs jokių pažeidimų, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Aprašo 39 ir 40 punktais, 2012 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą dėl plano tvirtinimo. Pareiškėjas nenurodė jokių Apraše nustatytų reikalavimų pažeidimų rengiant, derinant, supažindinant visuomenę bei tvirtinant ginčijamą planą. Pareiškėjas teigia, kad plano sprendiniai pažeidžia jo teises, tačiau nepateikia įrodymų, kad negali naudotis šuliniu bei vandentiekio tinklais, prie jų prieiti bei juos eksploatuoti. Žemės sklypo ribos buvo suformuotos atsižvelgiant į nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančius duomenis apie naudojamą žemės plotą pastatams (duomenys neskelbtini) 70, Kaune, eksploatuoti.

Vadovaujantis Aprašo 28 punktu apie parengtus Žemės sklypo plano sprendinius 2012 m. birželio 11 d. informaciniais pranešimais buvo informuoti visi gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai, taip pat ir pareiškėjas. Apie parengtą planą buvo paskelbta informacija Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapyje. Iš pradžių šiame plane buvo numatytas servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) sklypams Nr. 68A ir 76. Pareiškėjas bei trečiasis suinteresuotas asmuo V.

J. 2012 m. birželio 20 d. raštu informavo, kad prieštarauja numatytam servitutui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 4.124 straipsnio 3 dalį, nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą bei į tai, kad viešpataujančiuoju tampančio daikto naudotojai (pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo) nesutiko su planuojamu servitutu, plano rengėjas pakoregavo plano sprendinius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintomis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) vandentiekio tinklams, einantiems per Žemės sklypą, buvo numatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona po 5 metrus į abi puses nuo vamzdžio. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 200 punkte numatyta, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančioms įmonėms (organizacijoms) leidžiama prie šių tinklų ir įrenginių privažiuoti automobiliais ir kita technika, aptarnauti ir remontuoti juos, įspėjus apie tai žemės savininką ar naudotoją.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 2 punktas taip pat numato žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigą laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti kitiems asmenims padarytą žalą.

Taigi nurodytos teisės normos užtikrina pareiškėjo teisę prieiti, naudotis ir eksploatuoti ginčo vandentiekio tinklus. Atsakovas pažymėjo, kad niekuo nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog vandentiekio įvadinis šulinys bei vandentiekio tinklai 1997 metais bendru gyventojų sutarimu buvo įrengti už Žemės sklypo ribos, kadangi šis sklypas tuo metu dar nebuvo suformuotas, be to, šio sklypo naudotoja O. Z., rašydama 1997 m. lapkričio 9 d. pareiškimą, laikė, kad jos naudojamas sklypas apėmė ir tą teritoriją, per kurią buvo numatyta įrengti vandentiekio tinklus.

Šią aplinkybę taip pat patvirtina nekilnojamojo turto kadastro byloje esanti inventorinė planinė medžiaga, kurioje nurodytos naudojamos valdos ribos. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 16 d. užpildytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pagrindu įregistravo vandentiekio tinklus nuosavybės teise tik po to, kai nustatyta tvarka buvo informuotas (2012 m. birželio 11 d. ir 2012 m. liepos 23 d.) apie parengtą Žemės sklypo planą. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. dėl parengto plano tvirtinimo į Kauno miesto savivaldybės administraciją kreipėsi 2012 m. rugpjūčio 13 d., t. y. iki vandentiekio tinklų įregistravimo.

Žemės sklypo planavimo dokumentuose bei inventorizacijos duomenyse yra aiškiai nurodyta, kad naudojamas Žemės sklypo plotas yra apie 2 008 m2. Šiuos duomenis pagrindžia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 70 techninis pasas bei inventorinis planas.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. S. J. ir V. J. atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 11-13, 109-111).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens A. Z. naudai 150 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (II t., b. l. 149-155).

Teismas, atsižvelgdamas į Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 197, 200, 201 punktų, Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punkto, 22 straipsnio 8 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjui, kaip vandentiekio įrenginio savininkui, teisės aktais užtikrinta reali galimybė naudotis ir eksploatuoti bei remontuoti pačiam ar jo pasamdytam asmeniui (organizacijai) jam nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus. Teismas nustatė, kad A. Z. nuosavybės teise priklauso statiniai: pastatas – gyvenamasis namas 1A1ž, pastatas – ūkinis pastatas 2I1b, kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora, lauko tualetai – 2 vnt., kiemo aikštelė). Aprašo 16.2 punkte numatyta, kad formuojamų žemė sklypų ribos nustatomos atsižvelgiant į naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos ar kitus dokumentus, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar įrenginių išdėstymą, faktinį naudojimą, gretimų žemė sklypų ribas, kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus, nepažeidžiant visuomenės ar valstybės teisių ir (ar) teisėtų interesų. Gyvenamojo namo techniniame pase yra nurodyta, kad naudojamas žemės sklypo plotas yra 2 008 m2, taip pat šiuos duomenis pagrindžia Žemės sklypo inventorinis planas, nuotraukos. Taigi esant minėtiems duomenims (turint omenyje O. Z. 1997 m. lapkričio 9 d. sutikimą) atsakovas turėjo pakankamą pagrindą formuoti būtent tokio dydžio žemės sklypą, koks yra patvirtintas Įsakymu. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog pareiškėjui kaip nors būtų trukdoma ar ateityje bus trukdoma eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus. Žemės sklypo planavimo procedūros visiškai atitinka Aprašo reikalavimus, o Aprašo 5.1 punktas nenumato galimybės suformuoti sklypą pareiškėjui vandentiekio tinklų eksploatacijai. Apibendrinant išdėstytus motyvus padaryta išvada, kad Įsakymas ir juo patvirtintas planas yra teisėti bei pagrįsti.

Vadovaudamasis PVM sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderio duomenimis teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. advokatų profesinei bendrijai Viliušis ir Astromskis už teisines konsultacijas, dokumentų analizę ir atstovavimą sumokėjo 1 000 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (pvz., 2010 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010), jog tokio pobūdžio teisinė paslauga kaip pasirengimas bylos nagrinėjimui (teisinės konsultacijos ir pan.) nelaikoma savarankišku veiksmu ir yra traktuojama kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamoji dalis. Dėl to nagrinėjamu atveju atskirai nepriteistinas pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už dokumentų analizę ir teisines konsultacijas atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas R. Viliušis atstovavo pareiškėją 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. balandžio 16 d. teismo posėdžiuose 52 min., kas pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 9 punktą prilyginama vienai valandai, A. Z. iš pareiškėjo A. J. priteista 150 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (1000 Lt (minimali mėnesinė alga) x 0,15 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius).

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti jam 1 000 Lt atstovavimo išlaidų.

Apeliacinis skundas (II t., b. l. 162-165) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS556-766/2009 nurodė, kad pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose yra vienos rūšies paslaugos, numatytos Rekomendacijų 8.18 punkte. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.18 punktu, turėjo įskaityti A. Z. atstovo laiką, skirtą pasirengti žodiniam bylos nagrinėjimui, ir padidinti priteistiną išlaidų sumą.

2. Pasirengimas teisminiam bylos nagrinėjimui vyko nuo susipažinimo su pareiškėjo skundu momento. Advokatas konsultavo A. Z. dėl tolesnių procesinių veiksmų, rinko papildomus įrodymus, skaitė bylos medžiagą. Tam jam akivaizdžiai nepakako vienos valandos laiko.

3. Teismas nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, neatsižvelgė į tai, kad advokatas A. Z. vardu parengė paaiškinimus į pareiškėjo skundą, už kuriuos priteistina maksimali suma – 3 000 Lt (Rekomendacijų 8.2 p.).

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra (II t., b. l. 170-171).

Pareiškėjas R. J. prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (II t., b. l. 174-176) pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. A. Z. prašymas ir šį prašymą pagrindžiantys įrodymai minėtų reikalavimų neatitinka, nes neparodo A. Z. išlaidų struktūros. Susipažinimas su bylos medžiaga, teisinės konsultacijos ir kitų klausimų sprendimas, priskirtini pasirengimui nagrinėti bylą teisme, kuris pagal Rekomendacijų 10 punktą prilyginamas atstovavimui teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo dalimi, kuria teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Z. priteisė 150 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių atlyginimą.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 5 dalimi, tais atvejais, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Kitaip tariant, pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį jie turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, jog sistemiškai vertinant ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Kiekvieno proceso metu neišvengiamai kyla papildomų procesinių klausimų, kurių išsprendimas būna susijęs su inter alia teise į teisingą teismo procesą, teise į visapusišką bylos faktinių aplinkybių išnagrinėjimą ar galutinio sprendimo įvykdymo užtikrinimu, tačiau šiais klausimais nėra sprendžiama byla iš esmės, jais yra siekiama procesinėmis priemonėmis užtikrinti galutinio teismo sprendimo atitiktį teisingumo kriterijui. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (žr. pvz., 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858–696/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011). Teisėjų kolegija nurodo, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. A-3648 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 70 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ panaikinimo atmetė.

Teisėjų kolegija nurodo, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Pabrėžtina, kad aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pareiškėjo reikalavimas teismo sprendimu gali būti atmestas dėl labai įvairių tiek proceso, tiek materialios teisės priežasčių (pvz., pareiškėjas pasirinko netinkamą, administracinių bylų teisenos reikalavimų neatitinkantį pažeistų teisių gynybos būdą; nustatoma, kad kreipimosi į teismą metu buvusi pažeista teisė, teismo sprendimo priėmimo metu nebėra pažeidžiama, nes pats atsakovas nutraukė ar pašalino teisės pažeidimą, tačiau pareiškėjas savo reikalavimo neatsisakė; ir kt.), tačiau tai nereiškia, kad skundo atmetimas pats savaime apgina ar patenkina trečiojo suinteresuoto asmens teises, kai jo interesai byloje sutampa su atsakovo pozicija. Būtina vertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes (LVAT administracinė byla 2013 m. rugpjūčio 29 d. Nr. A662-2374/2013).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog nustatant, ar A. Z. įgijo teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, būtina įvertinti, ar galutiniu teismo sprendimu buvo patenkintos arba apgintos jo teisės. Kaip minėta, šio klausimo sprendimui būtina įvertinti kilusio ginčo pobūdį ir nustatyti, kokiu būdu pareiškėjo administracinėje byloje reikšti reikalavimai buvo susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis.

Teisėjų kolegija pasisakydama šiuo aspektu nurodo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. A-3648 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 70 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ panaikinimo.

Pareiškėjo teigimu, nurodytas įsakymas užkerta kelią pareiškėjui, kaip statinio (vandentiekio trasos ir šulinio) savininkui, tinkamai naudoti, valdyti ir disponuoti jam priklausantį statinį. Administracinės bylos nagrinėjamo metu trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. nesutiko su pareiškėjo administracinėje byloje pateiktu reikalavimu. Aiškinamajame rašte dalyje dėl projektuojamame sklype įregistruotų statinių buvo paminėti tik trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai, tačiau nebuvo minima, kad tame pačiame sklype yra įregistruotas ir kitas statinys – vandentiekio tinklai. Taigi A. Z. buvo leista formuoti 1 924 m2 žemės sklypą jam priklausantiems statiniams eksploatuoti. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, jog buvo apsaugotos ar patenkintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. pateiktame prašyme nurodė, kad patyrė 1 000 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, nurodė, jog iš A. Z. pateiktos PVM sąskaitos – faktūros (II t., b. l. 145) ir kasos pajamų orderio (II t., b. l. 146) matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. advokatų profesinei bendrijai Viliušis ir Astromskis už teisines konsultacijas, dokumentų analizę ir atstovavimą sumokėjo 1 000 Lt. Kauno apygardos administracinis teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010 ir kt.), jog tokio pobūdžio teisinė paslauga, kaip pasirengimas bylos nagrinėjimui (teisinės konsultacijos ir pan.), nelaikoma savarankišku veiksmu ir yra traktuojama kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamoji dalis. Todėl atskirai nepriteisė trečiojo suinteresuoto asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už dokumentų analizę ir teisines konsultacijas.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad advokatas R. Viliušis atstovavo A. Z. 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. balandžio 16 d. teismo posėdžiuose (52 min.), kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama vienai valandai, ir A. Z. iš pareiškėjo A. J. priteisė 150 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (1 000 Lt (minimali mėnesinė alga) x 0,15 (koeficientas) x 1(valandų skaičius).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog Rekomendacijose pateiktas nebaigtinis advokato teisinių paslaugų sąrašas, todėl tais atvejais, kai kokia nors teikta paslauga nenumatyta Rekomendacijose, priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas Rekomendacijose (Rekomendacijų 10 punktas). Pavyzdžiui, patikslinto prašymo surašymas gali būti atlyginamas taikant koeficientą, numatytą kitiems dokumentams, susijusiems su atstovavimu bylų procese, parengimui – 0,12 (Rekomendacijų 8.16 p.), o ne kaip už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą – 3 (Rekomendacijų 8.2 p.); prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto konstitucingumo ar į Vyriausiąjį administracinį teismą dėl teisės akto teisėtumo ištyrimo arba parengtas atsiliepimas į trečiojo asmens pateiktą prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje gali būti atlyginamas pagal Rekomendacijų 8.15 punktą, numatantį koeficientą kaip už kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009, 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012); susipažinimas su bylos medžiaga teisme, medžiagos rengimas ekspertui, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan., traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.18 punktą (2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).

Tačiau teismų praktika patvirtina, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Pavyzdžiui, susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012); teismo posėdžio metu pareikštas prašymas dėl papildomų dokumentų išreikalavimo laikytinas atstovavimo teisme dalimi (2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012).

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Proceso šalių išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija, priteisimo klausimą atskirai sprendžia atitinkamas apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Nagrinėjamu atveju A. Z. pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nenurodė, nedetalizavo, nenurodė, kokias išlaidas jis patyrė nagrinėjant administracinę bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl šis prašymas paliktas išsamiai nenagrinėtas, o suma buvo priteista už akivaizdžias paslaugas. Trečiajam suinteresuotam asmeniui išaiškinama teisė detalizuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti per keturiolika nuo šios teismo nutarties paskelbimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino išlaidų klausimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

trečiojo suinteresuoto asmens A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė

.