A-143-177-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-177/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01609-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), ar Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas (kiek tai liečia pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarką) ir 16 straipsnio 4 dalis (kiek tai liečia nenumatytą pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmą) neprieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams bei teisinės valstybės principui; 2) panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2011 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 7.14(3B)-5028; 3) įpareigoti atsakovą Muitinės departamentą išmokėti jam pagal Laikinąjį įstatymą sumažintos valstybinės pensijos skirtumą, kuris susidarė už visą laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.; 4) priteisti iš atsakovo Muitinės departamento jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. jam mokama sumažinto dydžio pensija. Pareiškėjo teigimu, valstybė nustatė tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų. Skirdama pensiją, valstybė kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti. Asmenys, kuriems pensija paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio pensija ir būtų mokama.

Atsakovai Muitinės departamentas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, atsiliepimu į skundą (b. l. 12–13, 101–103) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Muitinės departamentas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimas apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui mažesnę pareigūno valstybinę pensiją nei paskirtoji atitiko tuo metu galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatas, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir negali būti panaikintas. Įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui, pareiškėjui paskirta pareigūno valstybinė pensija Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nurodytu pagrindu, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. nemažinama. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nepateikė, todėl prašymas atlyginti išlaidas yra nepagrįstas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius), atsiliepimu į skundą (b. l. 118–119) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad palaiko Muitinės departamento atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus VSDFV Vilniaus skyrius perėmė pareigūno valstybinės pensijos mokėjimą pareiškėjui nuo 2013 m. sausio 1 d., o Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai ir kurios pagrindu buvo mažinamos pareigūnų valstybinės pensijos, galiojo tik iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Dėl šios priežasties, VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, aplinkybė, kad šiuo metu VSDFV Vilniaus skyrius vykdo Muitinės departamento paskirtos pareigūno pensijos mokėjimą pareiškėjui, nagrinėjamai bylai nėra reikšminga.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) atsiliepimu į skundą (b. l. 98–100) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

VSDFV nurodė, kad pareiškėjui Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1P-299 paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės pensijos dydį, todėl jo pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. teisėtai ir pagrįstai buvo perskaičiuota Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai, pripažino Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu (b. l. 127–132) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Muitinės departamento 2011 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 7.14(3B)-5028 dalį, kuria pareiškėjo pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai; priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, 28 947,36 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; įpareigojo išmokėti pareiškėjui 28 947,36 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, 200 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Muitinės departamento 2011 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 7.14(3B)-5028 teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatė, kad Muitinės departamento įsakymu pareiškėjui paskirta neterminuota pensija nuo 2008 m. liepos 2 d. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiškėjui kiekvieną mėnesį pagal 4 ir 5 straipsnių nuostatas buvo mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija, kaip asmeniui, turinčiam draudžiamųjų pajamų. 2011 m. liepos 11 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Muitinės departamento generalinį direktorių dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Muitinės departamentas 2011 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą Nr. 7.14(3B)-5028, kuriame nurodė, kad paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi ir prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo nėra pagrindo patenkinti. 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamam ginčui taikytini pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys norminiai aktai: Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, 2010–2011 m. – ir Laikinasis įstatymas. Nurodė, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Teismas vadovavosi Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 straipsnio 1 dalimi (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalimi (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija). Pažymėjo, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d.

Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Konstitucinio Teismo vertinimu, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Teismas akcentavo, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieštarauja pagrindiniam įstatymui, teismas pareiškėjo pretenzijas dėl pensijos mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį laikė pagrįstomis, todėl šią skundo dalį patenkino. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Muitinės departamento kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina ne iš Muitinės departamento, o iš Lietuvos valstybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 992 „Dėl atstovavimo valstybei (Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo“ nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuri nustato, kad jeigu asmuo paskiausiai tarnavo Muitinės departamente, jam pensiją skiria Muitinės departamentas, o moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-54 „Dėl papildomų funkcijų priskyrimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui“ 1.1 punktu Muitinės departamento paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo funkcija buvo pavesta VSDFV Vilniaus skyriui.

Atsižvelgdamas į tai, kad skola dėl neišmokėtos pensijos susidarė iki paminėto įstatymo pakeitimo, teismas padarė išvadą, kad priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento. Remdamasis Muitinės departamento pažyma, teismas nustatė, kad pareiškėjui paskirtos pensijos dydis 2010 m. sausio mėn.–2012 m. rugpjūčio mėn. buvo 1 926,09 Lt per mėnesį. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjo pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas buvo perskaičiuota ir sumažinta 385,22 Lt, t. y. iki 1 540,87 Lt per mėnesį, todėl pagal šį mažinimą pareiškėjui paminėtu laikotarpiu turėjo būti išmokėta 49 307,84 Lt (1 540,87 Lt x 32 mėn.).

Pareiškėjui paminėtu laikotarpiu buvo taikytos ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Paminėtu laikotarpiu faktiškai pareiškėjui pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas išmokėta 20 360,48 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, pareiškėjui priteistina pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi kaip skirtumas tarp sumų, apskaičiuotų pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius – 28 947,36 Lt (49 307,84 Lt – 20 360,48 Lt) suma.

Ši suma grindžiama Muitinės departamento pateiktomis pažymomis, kuriomis abejoti teismas neturėjo pagrindo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, teismo vertinimu, teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjui 28 947,36 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti tik tą Muitinės departamento 2011 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 7.14(3B)-5028 dalį, kuria pareiškėjo pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn.

Teismas, be to, nurodė, kad pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą nustatyti, ar Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas (kiek tai liečia pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarką) ir 16 straipsnio 4 dalis (kiek tai liečia nenumatytą pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmą) neprieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, jog Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai (5 punktas). Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui (6 punktas). Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo prašymą.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktu. Pažymėjo, jog, pagal ABTĮ 44, 45 straipsnių nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu.

Suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir šių išlaidų detalų apskaičiavimą bei jų pagrindimą (ABTĮ 45 str. 1 d.). Nesant įrodymų, pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas, teismas neturi pagrindo jas priteisti. Teismas nustatė, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas grindė 2011 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvitu, iš kurio matyti, jog advokato padėjėjai Svetlanai Zamarai už dokumento surašymą sumokėta 300 Lt suma. Pažymėjo, jog, apskaičiuojant priteistinas išlaidas už teisines konsultacijas ir ieškinio surašymą, vadovaujamasi teisinių paslaugų teikimo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nustatyta 800 Lt minimalioji mėnesinė alga, nes teismui skundas pateiktas 2011 m. liepos 27 d.

Išlaidos už skundo surašymą priteistinos pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, kuriame nurodyto maksimalaus advokatui priteistino užmokesčio už ieškinio ar skundo parengimą dydis yra 2 400 Lt (3 x 800 Lt). Pareiškėjo apmokėta suma už skundo surašymą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ši byla nėra sudėtinga, nėra didelės apimties, nereikalaujanti specialiųjų žinių ir nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, skundo parengimas nereikalavo išsamios teisės normų analizės, bei atsižvelgdamas į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 200 Lt.

Pabrėžė, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalies, dėl kurios kaltės atsirado pareiškėjui valstybinės pensijos dalies nepriemoka – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento.

III. Atsakovai Muitinės departamentas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento (toliau – ir apeliantai), apeliaciniu skundu (b. l. 137–138) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria pensijos nepriemoka pareiškėjui priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, ir nustatyti, kad neišmokėta pensijos dalis (28 947,36 Lt) priteisiama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus.

Muitinės departamentas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimui 2012 m. gruodžio 20 d. priėmus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-86, kuris įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., Muitinės departamento skiriamas pareigūnų valstybines pensijas pavesta mokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotoms Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 28 d.

įsakymo Nr. V-54 1.1 punktu tokia funkcija pavesta vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui. Vadovaujantis paminėtais teisės aktais, VSDFV Vilniaus skyrius privalo mokėti Muitinės departamento paskirtas pareigūnų valstybines pensijas, taip pat ir tas, kurios paskirtos iki 2013 m. sausio 1 d. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas pakeitė viešojo administravimo subjektų kompetenciją ir Muitinės departamento skiriamų pareigūnų valstybinių pensijų mokėjimo funkciją pavedė vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotoms Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms.

Vykdydamas šią funkciją, VSDFV Vilniaus skyrius privalo mokėti ne tik nuo 2013 m. sausio 1 d. skiriamas pareigūno valstybines pensijas, bet ir iki šios datos paskirtas ir dėl tam tikrų priežasčių (įstatymo taikymo) neišmokėtas pareigūnų valstybines pensijas. Muitinės departamentui neskiriamos valstybės biudžeto lėšos pareigūnų valstybinių pensijų mokėjimui, nes tai – ne Muitinės departamento funkcija. Įvertinus tai, kad pareiškėjui buvo neišmokėta pareigūno valstybinės pensijos dalis ne dėl Muitinės departamento kaltės, o dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo taikymo, bei tai, kad šioje administracinėje byloje atsakovui Lietuvos valstybei atstovavo ir VSDFV Vilniaus skyrius, kompetentingas vykdyti pareigūnų valstybinių pensijų mokėjimo funkciją muitinės pareigūnams, teismas turėjo pensijos nepriemoką pareiškėjui priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus.

Teigia, kad teismas, priteisdamas pareiškėjui pareigūno valstybinės pensijos nepriemoką iš netinkamo atsakovo, pažeidė įstatymo nustatytą viešojo administravimo subjektų kompetenciją ir priėmė neteisėtą sprendimą.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 146–147) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad teisės aktais nereglamentuota, jog VSDFV Vilniaus skyrius yra įgaliojamas vykdyti pareigūnų pensijų nepriemokų, susidariusių iki Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo datos, išmokas. Apeliacinio skundo teiginiai, kad VSDFV Vilniaus skyrius privalo mokėti Muitinės departamento paskirtas pareigūnų valstybines pensijas, taip pat ir tas, kurios paskirtos iki 2013 m. sausio 1 d., neatitinka tikrovės bei vertintini kaip siekis Muitinės departamentui teismo sprendimu nustatytą prievolę išmokėti susidariusią pareigūno pensijos nepriemoką perduoti kitai valstybei atstovaujančiai įstaigai. Pareigūno pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. (28 947,36 Lt) bei bylinėjimosi išlaidos (200 Lt) priteistos iš tinkamo atsakovo, t. y. iš Muitinės departamento.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Vilniaus skyriaus, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 143–144) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

VSDFV Vilniaus skyrius nurodo, kad pareiškėjo prašomas panaikinti sprendimas yra priimtas Muitinės departamento, VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių skundžiamų veiksmų, o priteista pensijos nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., t. y. iki Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimo, todėl priteisti pareiškėjui 28 947,36 Lt pareigūno valstybinės pensijos nepriemoką iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, būtų neteisinga. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiškose bylose: 2013 m. vasario 28 d. sprendimai administracinėse bylose Nr. I-1717-789/2013, Nr. I-1718-789/2013, 2013 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2797-624/2013, 2013 m. birželio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2050-95/2013, 2013 m. birželio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2641-365/2013, neišmokėtas pareigūnų valstybinių pensijų sumas pareiškėjams taip pat priteisia iš šias pensijas skyrusių ir iki 2012 m. gruodžio 31 d. mokėjimo funkciją vykdžiusių institucijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjui paskirtos valstybinės pareigūnų pensijos dydžio sumažinimo teisėtumas. Byloje nėra kvestionuojama, kad toks pensijos sumažinimas buvo pareiškėjui taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo pagrindu: taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (šio straipsnio nuostatos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai) ir – Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas (šio straipsnio nuostatos paminėtu Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai). Atsižvelgiant į paminėtą Konstitucinio Teismo nutarimą bei į tai, kad pensijos sumažinimo neteisėtumą pareiškėjas sieja iš esmės tik su tam tikrų Laikinojo įstatymo nuostatų neteisėtumu bei su tiesioginiu Konstitucijos taikymu, nagrinėjamai bylai yra reikšminga ir aktualu atsakyti į šiuos pagrindinius klausimus:

1) ar pareiškėjas nepraleido ABTĮ 33 straipsnyje nurodyto termino kreiptis į teismą dėl savo tariamai pažeistos teisės į visą jam paskirtą valstybinę pareigūnų pensiją gynimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad aukščiau nurodytu būdu sumažinta pensija pareiškėjui buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio 1 d., skundą (prašymą) Muitinės departamentui (institucijai, kuri pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. skiria ir moka tokias pensijas) dėl nurodyto sumažinimo pareiškėjas padavė 2011 m. liepos 11 d., o į teismą kreipėsi 2011 m. liepos 27 d.;

2) ar pareiškėjo teisė į jam paskirtą (nesumažintą) valstybinę pareigūnų pensiją gali būti teismo ginama visa apimtimi ta prasme, kad esant situacijai, kai sumažinta pensija buvo mokama vadovaujantis specialia tokį sumažinimą nustatančia įstatymo norma, kuri (jos taikymo eigoje) dar nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, visa neišmokėta pensijos dalis teismo gali būti priteista pareiškėjui (pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo požiūriu byloje nagrinėjama situacija atitinka kolegijos aprašytą situaciją);

3) teismui nustačius, kad dalis nurodytos pensijos buvo neišmokėta neteisėtai, iš ko turi būti priteista neišmokėtos pensijos dalis: iš Muitinės departamento, kuris (kaip buvo nurodyta aukščiau) yra įstatymo numatyta tokias pensijas skirianti ir mokanti institucija, ar valstybė, kurios įstatymų leidžiamosios valdžios institucija – Lietuvos Respublikos Seimas – nustatė Konstitucijai prieštaraujantį pensijų sumažinimo reglamentavimą.

Kolegija pažymi, kad atsakant į nurodytus klausimus yra būtina taikyti ir aiškinti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies ir su ja siejamų specialių įstatymų, reglamentuojančių teisinius santykius dėl pensijų nepriemokų, nuostatas, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio nuostatas. Nurodytų teisės normų aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis yra panaši su nagrinėjama byla. Todėl šiomis teisės aiškinimo taisyklėmis yra būtina vadovautis ir nagrinėjamoje byloje (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Be to, nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis (joje nurodytos teisės aiškinimo taisyklės bei išvados dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, tinkamumo tokio pobūdžio administracinėse bylose) yra reikšminga nagrinėjamai bylai ir ABTĮ 13 straipsnio taikymo prasme. Pagal šią teisės normą, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pasisakydama dėl pirmojo iš aukščiau nurodytų klausimo, kolegija pažymi, kad paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje yra pateiktas situacijos dėl pažeistų teisių išmokant sumažintas pensijas gynimo laike aiškinimas, pagal kurį, taikant pagal analogiją Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas, teismo buvo konstatuota, kad pažeistos teisės dėl valstybinės pareigūnų pensijos mokėjimo gali būti teismo ginamos per 3 metus nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo, su kuriuo jis sieja savo teisių pažeidimą, priėmimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas šio termino nepažeidė, todėl klausimas dėl jo pažeistų teisių gynimo laike pirmosios instancijos teismo yra išspręstas iš esmės teisingai.

Pasisakydama dėl antrojo iš aukščiau nurodytų klausimo, kolegija pažymi, kad paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje yra pateiktas Konstitucijos 110 straipsnio nuostatos (kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai) taikymo aiškinimas, pagal kurį teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčus, yra saistomas šios nuostatos imperatyvo. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje situacijoje teismas negalėjo taikyti Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai Laikinojo įstatymo 5 straipsnio, neatsižvelgdamas ir į tai, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo (buvo oficialiai paskelbtas) tik 2012 m. rugsėjo 21 d.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas iš esmės pagrįstu.

Šioje apeliacinėje byloje yra nagrinėjamas tik atsakovų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinis skundas, kuriame yra keliamas tik vienas - atsakovo Lietuvos valstybės atstovavimo, išmokant teismo pareiškėjui priteistą sumą, tinkamumo - klausimas.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-86 redakcija), Muitinės departamento asmeniui paskirtas pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Pareiškėjui paskirtos pensijos mokėjimo funkcija (nuo 2013-02-02) yra priskirta VSDFV Vilniaus skyriui (VSDFV 2013-01-28 įsakymo Nr. V-54 1.1 p.). Nurodytų teisės normų nustatytas naujas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo administravimas reiškia, kad šių pensijų mokėjimo administravimo funkcija be jokių išimčių perėjo VSDFV Vilniaus skyriui. Savo ruožtu tai reiškia, kad būtent ši institucija (nuo 2013-02-02) nurodytai pensijai mokėti valstybės skiriamo finansavimo prasme tampa atsakinga už jo panaudojimą pagal paskirtį nepriklausomai nuo to, ar toks finansavimas bus nukreiptas į dar nemokėtų pensijų mokėjimą, ar bus (pagal teismų priimtus sprendimus turės būti) nukreiptas į iki 2013 m. sausio 1 d. susidariusių neišmokėtų pensijų įsiskolinimų padengimą.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija, nekeisdama pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmės, pripažįsta būtina jį patikslinti nuoroda į tai, kad pareiškėjui 28 947,36 Lt dydžio įsiskolinimo suma bei 200 Lt bylinėjimosi išlaidų priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti šį sprendimą, nurodant, kad pareiškėjui R. S. priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, 28 947,36 Lt (dvidešimt aštuoni tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt septyni litai ir 36 ct) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir 200 Lt (du šimtai litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė