AS-525-222-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-222/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07631-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 61.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. A. su skundu (b. l. 1−5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti 2013 m. lapkričio 29 d. atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) sprendimą Nr. 1D-10662(11) „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies paskaičiavimo bei išmokėjimo“ (toliau – ir VRM Sprendimas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą;

2) įpareigoti atsakovą VRM išmokėti pareiškėjui neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 4 048,16 Lt už 2010 m. sausio – 2012 m. rugsėjo mėnesių laikotarpį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi (b. l. 9−10) atsisakė priimti pareiškėjo R. A. skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VRM išmokėti pareiškėjui neteisėtai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 4 048,16 Lt už 2010 m. sausio – 2012 m. rugsėjo mėnesių laikotarpį. Priėmė pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2013 m. lapkričio 29 d. VRM Sprendimą. Iš atsakovų pašalino Lietuvos valstybę, iš trečiųjų suinteresuotų asmenų – Sveikatos priežiūros tarnybą prie VRM.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena, yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis buvo mažinama nuo 2010 m. sausio mėnesio. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punktą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas apie pirmąją sumažintą pensiją sužinojo 2010 m. vasario mėnesį, tuo tarpu į teismą kreipėsi tik 2013 m. gruodžio 10 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą.

Teismas sprendė, jog ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti. Teismas nurodė, jog pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, terminas skundo padavimui, pareiškėjo prašymu, gali būti atnaujintas, jei bus pripažinta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo padavimo termino atnaujinti neprašo.

Remiantis tuo ir vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VRM išmokėti pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 4 048,16 Lt už 2010 m. sausio – 2012 m. rugsėjo mėnesių laikotarpį atsisakyta priimti, pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą. Pareiškėjui išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui su minėtu reikalavimu pakartotinai kreiptis į teismą, kartu pateikiant motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Dalyje dėl reikalavimo panaikinti VRM Sprendimą, skundas priimtas. Atsižvelgiant į teismo priimtų reikalavimų pobūdį, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, iš atsakovų pašalinta Lietuvos valstybė, o iš trečiųjų suinteresuotų asmenų – Sveikatos priežiūros tarnyba prie VRM.

III. Pareiškėjas R. A. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 13−18), kuriuo prašo;

1) skundo padavimo terminą atnaujinti ir skaičiuoti nuo 2012 m. rugsėjo 21 d., kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas;

2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį;

3) įpareigoti atsakovą VRM išmokėti pareiškėjui neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 4 048,16 Lt už 2010 m. sausio – 2012 m. rugsėjo mėnesių laikotarpį.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, kad tik 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įpareigojo grąžinti sumažintas ir neišmokėtas pensijas tiek iki, tiek po šio nutarimo paskelbimo 2012 m. rugsėjo 21 d.

2) Teigia, kad 2010 m. sausio – 2012 m. rugsėjo mėnesiais institucija, mokanti valstybinę pensiją, elgėsi laikydamasi galiojančių įstatymų reikalavimų. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio normos prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos tik 2012 m. rugsėjo 21 d., kai buvo paskelbtas 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimas, tik tada institucijos veiksmai tapo neteisėtais. Iki 2012 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas neturėjo pagrindo objektyviai vertinti, kad Laikinasis įstatymas neatitiko Konstitucijos, o pensiją mokančios institucijos veiksmai buvo neteisėti. Pareiškėjas, kad jo teisės buvo pažeistos sužinojo tik 2012 m. rugsėjo 21 d.

3) Prašo pripažinti, kad terminą kreitis į teismą praleido dėl reikšmingų priežasčių ir jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VRM išmokėti pareiškėjui neteisėtai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už 2010 m. sausio – 2012 m. rugsėjo mėnesių laikotarpį atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), jog kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas. O pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

Atsižvelgiant į minėtą administracinių teismų pratiką bei byloje nustatytas aplinkybes − kad pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį, tačiau skundą teismui pateikė tik 2013 m. gruodžio 10 d., pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas praleisto skundo padavimo termino atnaujinti neprašo, vadovaudamasis minėta ABTĮ nuostata, skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VRM išmokėti valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką, priimti atsisakė.

Pažymėtina, jog pateiktame atskirajame skunde pareiškėjas jau suformulavo prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, tačiau skunde pateiktame pirmosios instancijos teismui, tokio prašymo nebuvo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas). Kai prašymas atnaujinti terminą paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, skundas (prašymas) taip pat paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 3 dalį, prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per dešimt dienų nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundas grąžinamas pareiškėjui. ABTĮ 34 straipsnio 4 dalis numato, jog atnaujinęs skundo (prašymo) padavimo terminą, administracinis teismas išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka sprendžia bylą iš esmės.

Išanalizavus minėtą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pirmąją instancija prašymus dėl skundo padavimo termino atnaujinimo kompetentingas nagrinėti administracinis teismas, kurio kompetencijai priskirta nagrinėti skundo priėmimo klausimą ir spręsti bylą iš esmės, t. y. pirmosios instancijos, o ne apeliacinės instancijos teismas. Todėl nagrinėjamu atveju, pareiškėjui prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo pareiškus tik atskirajame skunde, šis prašymas apeliacinės instancijos teismo negali būti tenkinamas, atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjui išaiškintina, kad skundą su reikalavimu dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, kartu su prašymu atnaujinti terminą tokiam skundui paduoti, jis turėtų paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Jam nutartimi atsisakius tenkinti prašymą dėl termino atnaujinimo, kaip minėta, ši nutartis galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas