AS-502-657-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-657/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00143-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas H. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 2–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. S-449 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. SS-2242; 2) įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NDNT, 345 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Ginčų komisijos 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. S-449 ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. SS-2242, ir įpareigojo NDNT iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. (I t., b. l. 85–92).

Pareiškėjas, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NDNT, 345 000 Lt neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjas prašė jam atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos, kildinamos iš pernelyg ilgos administracinės procedūros išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, atlyginimą, panaikino ir šia apimtimi perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ginčų komisijos, pareiškėjo naudai priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 1 630 Lt (II t., b. l. 1).

Paaiškino, kad patyrė šias išlaidas: 1) žyminis mokestis už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavimą – 100 Lt; 2) žyminis mokestis už apeliacinio skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavimą – 50 Lt; 3) dienpinigiai – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną, išlaidos – 13,50 Lt x 2 dienos = 27 Lt; 4) atvykimo į Vilniaus apygardos administracinį teismą samdytu transportu išlaidos – 709,50 Lt x 2 = 1 419 Lt; 5) kanceliarinės skundo spausdinimo ir susirašinėjimo su Vilniaus apygardos administraciniu teismu minimalios išlaidos (28 lapai po 0,20 Lt) – 5,60 Lt; 6) kanceliarinės apeliacinių skundų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui spausdinimo ir kopijavimo minimalios išlaidos (34 lapai po 0,20 Lt) – 6,80 Lt; 7) registruotų laiškų su skundu ir apeliaciniu skundu siuntimo išlaidos – 21,60 Lt.

Ginčų komisija atsiliepime (II t., b. l. 15–16) prašė pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalyje nurodytas būtinas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

NDNT atsiliepime (II t., b. l. 20–21) prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ginčų komisijos, 50 Lt, o iš atsakovo NDNT – 216,38 Lt patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Darė išvadą, kad šioje administracinėje byloje bendrai buvo patenkinta apie 76 procentai pareiškėjo reikalavimų. Pareiškėjas už skundo teismui padavimą sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, kadangi pareiškėjo skundas patenkintas 76 procentais, jam iš atsakovų priteista 76 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Šiauliuose, o procesas vyko Vilniuje ir pareiškėjas dalyvavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. ir 2014 m. vasario 4 d. teismo posėdžiuose.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiamus duomenis, bazinė socialinė išmoka (anksčiau – MGL) yra 130 Lt, taigi, įvertinus tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas 76 proc., jam priteista 19,76 Lt dienpinigių. Pareiškėjas prašė atlyginti atvykimo į Vilniaus apygardos administracinį teismą samdytu transportu išlaidas – 1 419 Lt ir jas grindė UAB „Akija“ kasos pajamų orderio kvitais (t. II, b. l. 3–4). Nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo pateiktuose kasos pajamų orderio kvituose nenurodyta, nei kokiu automobiliu pareiškėjas vyko į teismo posėdį, nei kokia to automobilio kuro norma, taigi laikyta, kad pareiškėjas tiksliai nepagrindė patirtų transporto išlaidų sumos.

Be to, pareiškėjas teigė automobilį nuomojęsis iš UAB „Akija“, o nustatyta, kad H. R. šioje įmonėje dirba (t. II, b. l. 7), yra UAB „Akija“ vadovas (t. II, b. l. 24–29). Šios aplinkybės taip pat leido kritiškai vertinti, kad pareiškėjas realiai patyrė nurodomas transporto išlaidas. Pažymėjo, kad tarp Šiaulių ir Vilniaus susisiekimas užtikrinamas visuomeniniu transportu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Nr. AS444-526/2012, pareiškėjui priteistina suma transporto išlaidoms atlyginti būtų apskaičiuota pagal vidutinę autobuso bilieto kainą – 213 Lt.

Tačiau, įvertinus, kad H. R. skundas patenkintas 76 proc., jam priteista 161,88 Lt. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą atlyginti 5,60 Lt už skundo spausdinimą ir dokumentų kopijavimą, todėl ši prašymo dalis taip pat atmesta kaip nepagrįsta. 2013 m. sausio 11 d., 2013 m. vasario 1 d. ir 2014 m. kovo 6 d. kvitai patvirtino, kad pareiškėjas už pašto korespondencijos Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntimą sumokėjo 11,50 Lt, taigi, įvertinus, kad jo skundas patenkintas 76 proc., priteista 8,74 Lt pašto išlaidoms atlyginti.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui iš viso priteistina 266,38 Lt patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsižvelgus į tai, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Ginčų komisijos, buvo patenkintas labai maža dalimi, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas darė išvadą, kad iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Ginčų komisijos, pareiškėjui priteistina 50 Lt, o iš NDNT – 216,38 Lt patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. Pareiškėjas H. R. atskiruoju skundu (II t., b. l. 38–39) prašo patenkinti jo 2014 m. kovo 6 d. prašymą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės. Taip pat prašo priteisti laiško siuntimo išlaidas.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis, kad pareiškėjui turi būti tenkinama tik 76, o ne 100 procentų tiesioginių materialinių išlaidų, tai prieštarauja ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalims, Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 daliai.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmetęs pareiškėjo prašymą apmokėti skundų spausdinimo ir dokumentų kopijavimo išlaidas, ignoravo faktines aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. lapus. Remiasi Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad teismas, įvertindamas raštų kopijas, galėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtinta „Sprendimų vykdymo instrukcija“ (2005 m. spalio 27 d. Nr. 1R-352), kur A4 formato 1 lapo kopijos darymo išlaidų dydis 0,5 Lt.

3. Teismas nepateikė jokių argumentų, kad pareiškėjas turėjo galimybes laiku atvykti į teismo posėdį visuomeniniu transportu. Pažymi, kad pareiškėjas į teismo posėdį atvyko sirgdamas, turėdamas paaštrėjusią judėjimo negalią. Nurodo, kad įstatymai draudžia naudotis įmonės tarnybiniu transportu asmeninėms reikmėms, be to nėra uždrausta iš įmonės, kurioje dirbi, nuomotis transportą. Įstatymai nenurodo, kokia transporto priemone reikia vykti į teismą. Transporto išlaidos atvykimui į teismą buvo parinktos pagal galimai pigiausią viešojo transporto rūšį – autobusą.

4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai, neobjektyviai ir be argumentų išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo, nes buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei nutarties pagrįstumą (ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

NDNT prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (II t., b. l. 46–47) nurodo, kad pareiškėjo išlaidos už automobilio nuomą nelaikytinos būtinomis, nes nėra objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo sveikatos būklės ar kitų priežasčių buvo būtina vykti ne maršrutiniu transportu ar nuosavu automobiliu, o nuomotu. Pažymi, kad teismui turėjo būti pateikti tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-180/2011). Pareiškėjas nepateikė tikslių automobilio techninių duomenų ir informacijos apie kelionei sunaudotą degalų kiekį.

Ginčų komisija prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (II t., b. l. 49–50) pažymi, kad šiuo atveju negali būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes šioje normoje įtvirtinta asmens nuostolių (žalos) kompensavimo taisyklė taikytina sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės dydžio. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas proceso šalių atlyginimo praktiką formuoja taip, kad jei skundas yra patenkinamas iš dalies, tos šalies patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atlyginti 5,60 Lt už dokumentų spausdinimą ir kopijavimą kai nėra pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų atsiradimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos „Sprendimų vykdymo instrukcijos“ negali būti taikomos, nes taikomos apskaičiuojant teismo sprendimų vykdymo išlaidas. Remiasi ABTĮ 49 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi, 80 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas, negalėdamas vykti į teismo posėdį, galėjo teikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbios priežasties – pareiškėjo ligos. Todėl negali būti pateisinamos automobilio nuomos išlaidos remiantis tuo, kad pareiškėjas vyko į teismo posėdžius sirgdamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria pareiškėjui priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ginčų komisijos, 50 Lt, o iš atsakovo NDNT – 216,38 Lt patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde su minėta teismo nutartimi, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, nesutinka ir prašo ją pakeisti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, priėjo prie išvados, kad teismas iš esmės teisingai aiškino bei taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, faktines aplinkybes ir pareiškėjo išlaidas pagrindžiančius įrodymus vertino tinkamai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492- 144/2012). Be to, teismui skundą tenkinus iš dalies ir nustačius proporciją, ją yra įprasta taikyti visoms prašomoms priteisti išlaidoms, nesiejant jų atsiradimo su konkrečiu tenkintu reikalavimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nustatyti jo darbingumo lygį buvo patenkinti visiškai, o pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies ((500 Lt x 100 proc.) / 345 000 Lt = 0,14 proc.). Taigi, iš viso buvo patenkinta 76 proc. pareiškėjo reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas pagrįstai tenkino 76 proc. dalimi, t. y. proporcingai patenkintų pareiškėjo reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimą negali būti vadovaujamasi pareiškėjo nurodomomis CK 6.251 straipsnio nuostatomis dėl visiško padarytų nuostolių atlyginimo, kadangi pastarojoje normoje įtvirtinta asmens nuostolių (žalos) kompensavimo taisyklė taikytina sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės dydžio. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai dėl 100 proc. pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti dokumentų spausdinimo ir kopijavimo išlaidas, pažymėtina, kad proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 18, 2009 m., 144–216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią prašymo dalį, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų spausdinimo ir kopijavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nurodyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta „Sprendimų vykdymo instrukcija“ nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalies normų taikymo tvarką, vykdant įstatymų numatytus vykdomuosius dokumentus, vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo, išieškojimo ir atleidimo nuo jų tvarką (1 p.). Todėl šiuo atveju minėta instrukcija nėra taikytina.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareiškėjo prašomo transporto išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas nepagrindė būtinybės nuomotis automobilį vykimui į teismo posėdžius. Transporto išlaidomis laikytinos tiesioginės kelionės išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-70/2008, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-543/2011). Nagrinėjamu atveju pagrįsti patirtas transporto išlaidas pareiškėjas pateikė kasos pajamų orderio kvitus (II t., b. l. 31–32). Pažymėtina, kad šiuose kvituose nėra nurodyta, koks automobilis buvo nuomotas, kuo pagrįstas nurodytas nuvažiuotas atstumas, pateiktas vieno kilometro įkainis. Todėl darytina išvada, kad šie kvitai nepagrindžia, jog nurodytos išlaidos iš tiesų buvo patirtos būtent pareiškėjui vykstant į teismo posėdžius ir iš jų. Be to, tai, kad pareiškėjas yra UAB „Akija“, iš kurios buvo nuomotas automobilis, vadovas, yra pagrindas kritiškai vertinti, jog pareiškėjas iš tiesų realiai patyrė būtent tokio dydžio, kokį nurodė, transporto išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos patirtos transporto išlaidos yra neadekvačiai didelės ir šios prašymo dalies tenkinimas visa apimtimi būtų objektyviai nepagrįstas, taip pat pažeistų proporcingumo principą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas tiksliai nepagrindė, jog prašoma transporto išlaidų suma buvo realiai patirta. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo apskaičiuota ir priteista vidutinės autobuso bilieto kainos dydžio transporto išlaidų suma, kadangi ji iš esmės atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pritaikė teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo priteisti atskirojo skundo siuntimo išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė