2K-364-696/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-364-696/2015 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00382-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4;

2.1.15.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Rimos Ažubalytės ir pranešėjo Vytauto Piesliako, kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. R. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu N. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Iš N. R. priteista 4042 Lt (1170,64 Eur) turtinės žalos Kauno teritorinei ligonių kasai, V. J. – 2342,50 Lt (678,43 Eur) turtinės ir 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinta nukentėjusiojo V. J. teisė į ieškinį dėl negautų pajamų, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš N. R. priteista 1000 Lt (289,62 Eur) V. J. proceso išlaidų atlyginimo.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendis pakeistas: iš nuteistojo N. R. nukentėjusiajam V. J. priteista 30 000 Lt (8688 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad N. R., pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, skirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę. Kita nuosprendžio dalis nepakeista. Iš nuteistojo N. R. priteista 1500 Lt (434 Eur) proceso išlaidų nukentėjusiajam V. J.

Teisėjų kolegija

nustatė:

N. R. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 27 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), bandydamas sulaikyti įtariamą kuro vagyste V. J., tyčia užpjudė jį Pietų Rusijos aviganių veislės šunimi, vardu Elfas, kuris įkando V. J. į kairę koją ir sėdmenis, padarydamas jam kąstines žaizdas kairėje blauzdoje ir kairiajame sėdmenyje, o N. R. vieną kartą metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam V. J. į veidą, padarydamas jam dešinės akiduobės, nosies šaknies ir dešiniojo skruosto srities sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis dešiniajame skruoste bei vidinio dešinės akies vokų kampo – nosies šaknies srityje nepatikslinto pobūdžio žaizdomis akies vokuose, dešiniojo akies obuolio pažeidimu su kiaurinėmis ragenos ir skleros žaizdomis, iškrentant gilesnėms akies obuolio struktūroms, trimaliariniu dešiniojo skruostikaulio, dešiniojo viršutinio žandikaulio sinuso sienelių, akiduobės dugno bei išorinės sienos kaulų lūžimais. Po traumos V. J. dešine akimi visiškai apako, liko deformuotas akies obuolys, akiduobės dugne pažeisti akies raumenys, išsivystė potrauminis ašarų latakų susiaurėjimas. Dėl išvardytų sužalojimų V. J. neteko daugiau nei 30 procentų bendro pastovaus darbingumo, jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Nuteistasis N. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas šioje byloje neteisingai konstatavo nukentėjusiojo V. J. nuoseklių parodymų davimą byloje. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad V. J. įvykio aplinkybes skirtingai aiškino kelis kartus. Keliamos skirtingos versijos verčia abejoti parodymų nuoseklumu. V. J. ir G. V. nurodo visiškai skirtingas įvykio vietas parodymų patikrinimo metu. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neatsižvelgė į liudytojų policijos pareigūnų D. T. ir V. M. parodymus (V. M. visai neparodė apie jokį pagalį, D. T. nurodė aiškią N. R. abejonę, ar tikrai jis galėjo trenkti V. J.). Abu pareigūnai parodė, kad N. R. dėl šio įvykio buvo sukrėstas, negalėjo aiškiai dėstyti savo minčių, buvo susijaudinęs, taigi tai patvirtina N. R. negalėjimą aiškiai prisiminti įvykio aplinkybių.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai vadovavosi netinkamu įrodymu – 2013 m. kovo 28 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant ekspertizę buvo vertinamos tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo versijos. Anot kasatoriaus, kadangi sužalojimai padaryti ne tokiais, kaip ekspertizei pateikta, traktoriaus kaušo dantimis, N. R. įvykio versijos patikrinti nebuvo įmanoma, taigi nebuvo galima nustatyti ir dažų atsiradimo ant akinių rėmelio aplinkybių, nes pateikti ne tokie tyrimo objektai. Ekspertai akto dėstomojoje dalyje taip pat teigė, kad akiniai buvo pažeisti dėl stipraus kontakto su kietu daiktu, turinčiu atsikišusią briauną ar užsibaigiančiu fiksuotu kampo formos galu (smogiant, atsitrenkiant), tai, pasak kasatoriaus, panašu į kaušo lygų paviršių, vadinasi, neginčijamų įrodymų, kad akis buvo išmušta strypo galu pataikant į akį, nėra. Toks pat strypo galas galėtų būti ir kaušo briauna (dėmės, panašios į kraują, ant traktoriaus kaušo, nustatytos, šalia traktoriaus ir prie kaušo rasti akiniai). Ekspertizė atlikta pažeidžiant įrodymų leistinumo ir leidžiamumo principus, ja vadovautis negalima.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pirminis žaizdų dešinės akies vokuose, skruoste ir nosies šaknyje vaizdas aprašytas nepakankamai tiksliai. Yra didesnė tikimybė, kad, griūnant kniūbsčiam ir akies sritimi atsitrenkiant į apibūdintų savybių daiktą ar objektą, galėjo būti padaryti nustatyti sužalojimai, nei kad į akies sritį sudavus tiesioginį smūgį tokių savybių turinčiu daiktu. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, ar po smūgio kietu buku daiktu akinių stiklas sudužo, ar tik iškrito iš rėmo ir liko sveikas, vertinant V. J. sužalojimų pobūdį, akinių pažeidimus, pateiktų traktoriaus kaušo dalių apžiūros duomenis ir trasologų išvadas, kaušo nuotraukas. Dėl šių priežasčių ekspertizėje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktais atsakymais, kaip įrodymais, vadovautis negalima.

Apeliacinės instancijos teismas savo nutartimi V. J. padidino priteistos neturtinės žalos dydį nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 30 000 Lt (8688,60 Eur). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus padaryto nusikaltimo padariniams. V. J. sužalotas nusikaltimo padarymo vietoje, N. R. siekė sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jam pradėjus vytis V. J. šis buvo sužalotas. Kasatorius cituoja kasacines nutartis Nr. 2K-188/2012, 2K-492/2014, 2K-30/2007, 2K-104/2011 ir teigia, kad priteisiamos sumos paprastai yra mažesnės. Šioje byloje, anot kasatoriaus, teismai ne tik vadovavosi netinkamai surinktais įrodymais ir priimdami procesinius sprendimus rėmėsi bylos duomenimis, keliančiais abejonių, tačiau nebuvo imtasi ir priemonių abejonėms paneigti, todėl teismų procesiniai sprendimai turi būti panaikinti.

Atsiliepimu į nuteistojo N. R. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas yra teisus teigdamas, kad padarytos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, šie įvertinti kaip visuma, faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, nuosprendyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl nuteistojo N. R. kaltės sunkiai sutrikdžius sveikatą V. J., nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Teismas savo išvadas pagrindė teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka gautų ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertintų įrodymų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu ir nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudytų teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Teismai savo procesinius sprendimus grindė įrodymais, kurie, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo reikalavimus.

Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai; nuosprendis grįstas ne prielaidomis, nes tai, kad kasatorius nukentėjusiajam V. J. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo, bet ir liudytojų policijos pareigūnų D. T., V. M. parodymai, pakartotinės teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), specialistės Zofijos Makšimaitės išvada dėl sužalojimų masto bei mechanizmo, kita bylos medžiaga. Nukentėjusiojo V. J. parodymai pagrįstai buvo pripažinti kaip nuoseklūs (nurodė, kad pirmiausia jį puolė šuo, kuris kibo į koją, jis bandė gintis, pajuto stiprų smūgį į veidą ir pargriuvo).

Paties kasatoriaus parodymai dėl nukentėjusiojo sužalojimo kito jam palankesne linkme ir teismai pagrįstai įvertino tai kaip gynybos poziciją. Pakartotinės teismo medicinos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kokie sužalojimai padaryti nukentėjusiajam V. J., konstatuota, kad jis neteko daugiau nei 30 procentų pastovaus darbingumo, sužalojimai vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra duomenų, kad sužalojimai galėjo atsirasti griūnant ir atsitrenkiant į traktoriaus kaušo atsikišusias dalis ar briaunas.

Trasologinės ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įvykio vietoje rastų nukentėjusiojo V. J. akinių pažeidimai susidarė stipraus kontakto su kietu daiktu, turinčiu atsikišusią briauną ar užsibaigiančiu fiksuotu kampo formos galu (smogiant, atsitrenkiant), metu. Ekspertizei pateiktų akinių pažeidimų duomenys neprieštarauja nukentėjusiojo V. J. parodymams, kad sužalojimas jam padarytas nuteistajam suduodant į veidą metaliniu strypu ir jo galu pataikant į dešinę akį. Ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas patvirtina policijos pareigūnų D.

T. ir V. M., atvykusių į įvykio vietą, parodymai (atvykę į įvykio vietą bendravo su sodybos šeimininku, šis pasakojo, kad kieme pamatęs vagį smogė pagaliu į galvą ir pataikė į akį). Tai užfiksuota ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, liudytojo G. V. parodymuose. Nors metalinis strypas ir nebuvo rastas, tačiau teismai, remdamiesi nuosekliais nukentėjusiojo, policijos pareigūnų parodymais, ekspertų išvadomis, pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiajam V. J. buvo suduota metaliniu strypu.

Taip pat, anot prokurorės, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, pagrįstai teigė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos, nes tai nelaikytina teisingu žalos už patirtus išgyvenimus dėl sveikatos sužalojimo atlyginimu, ir priteisė 30 000 Lt (3688 Eur) neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė nusikaltimu sukeltas fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis V. J. patyrė didelę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė, nes neteko regėjimo viena akimi, apribotos galimybės dirbti, laukia kelios operacijos, neteko 30 proc. bendro darbingumo. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos.

Nuteistojo N. R. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

Didelė dalis kasacinio skundo skirta įrodymų vertinimo klausimams. Kasaciniame skunde nuteistasis N. R. nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su jam inkriminuota veika. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Tai reiškia, kad teismo ištirti ir įvertinti įrodymai iš naujo nevertinami. Bylos tikrinimas teisės taikymo aspektu reiškia, kad kasacinio proceso metu yra tik tikrinama, ar teisingai aiškintos ir taikytos BK nuostatos ir ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nors kasatorius neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, teismai kruopščiai išnagrinėjo ir remdamiesi nustatytomis bylos aplinkybėmis motyvuotai atmetė kasatoriaus versiją, kad V. J. sužalojimai, dėl kurių jis neteko daugiau nei 30 proc. bendro darbingumo, atsirado ne nuteistajam N. R. metaliniu strypu sudavus nukentėjusiajam į veidą, o V. J. nugriuvus ir atsitrenkus į traktorių.

Pažymėtina, kad N. R. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kito, jis neigė bet kokį metalinio strypo turėjimą ir panaudojimą. Tuo tarpu policijos pareigūnai D. T. ir V. M., apklausti kaip liudytojai teisme, parodė, kad N. R. įvykio vietoje teigė trenkęs nukentėjusiajam V. J. strypu, tai nurodyta jų tarnybiniuose pranešimuose. Teismai pagrįstai rėmėsi ir nukentėjusiojo V. J. nuosekliais parodymais, kad ant jo buvo užsiundytas šuo ir jis gindamasis pajuto smūgį į dešinę akį. Specialistės Zofijos Makšimaitės pateiktoje išvadoje, kurią ji patvirtino apklausus teisme, nei patvirtintos, nei paneigtos nuteistojo N. R. ir nukentėjusiojo V. J. įvykio versijos dėl sužalojimų atsiradimo būdo. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuoplovoje nuo traktoriaus kaušo rasti žmogaus kraujo pėdsakai, tačiau atlikus DNR tyrimą, gauta daugiau nei dviejų asmenų DNR, tad tai identifikavimui netinka. Teismo ekspertizės, inicijuotos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, metu duota kategoriška išvada, kad traktoriaus dantimis neįmanoma padaryti inkriminuotų sužalojimų nukentėjusiajam; ekspertų, atlikusių teismo medicinos ir trasologinius tyrimus, kompetencija nėra pagrindo abejoti. Sužalojimų mastas ir mechanizmas nustatytas įvertinus visus byloje surinktus įrodymus kaip visumą ir paneigus N. R. keltas versijas.

Tai, kad įrodymų vertinimas byloje neatitiko nuteistojo lūkesčių, nereiškia baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo. Teisėjų kolegija laiko, kad teisės taikymo klaidų ir BPK pažeidimų Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendyje ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 26 d. nutartyje nepadaryta.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus:

1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan.

Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013).

Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusysis apanka viena akimi ir netenka 30 proc. (ir daugiau) darbingumo, baudžiamosiose bylose priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) (nurodytu atveju konstatavus būtinosios ginties ribų peržengimą; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2011) iki 63 000 Lt (18 260,8 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2010; 2K-389/2014). Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-370/2012, 2K-195/2014).

Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje išsamiai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. V. J. padaryta sunki akies trauma, dėl kurios jis neteko 30 proc. darbingumo, viena akimi visiškai apako, patyrė sunkių neigiamų išgyvenimų, traumos padariniai liks visam gyvenimui, dėl to laukia dar kelios operacijos, apribotos galimybės dirbti. Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo N. R. padarytos veikos kaltės formą (veika padaryta tiesiogine tyčia), galimybes atlyginti žalą (darbingas, yra įmonės direktorius). Tad nuteistojo ir nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyra apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu nebuvo pažeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo N. R. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Rima Ažubalytė

Vytautas Piesliakas