A-492-1704-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1704/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00626-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1;35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Ž. ir S. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Ž. ir S. Ž. skundą atsakovams Jonavos rajono savivaldybės administracijai bei Jonavos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo, turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 10 d. padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, kurį ne kartą tikslino. Galutinai suformuluotais reikalavimais (II t., b. l. 28-36) pareiškėjos prašė: 1) panaikinti 2010 m. birželio 29 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1TS-231 „Dėl pavadinimų suteikimo (duomenys neskelbtini). gyvenamosios vietovės (SB „(duomenys neskelbtini)“) gatvėms“ dalį, kuria žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priskiriamas (duomenys neskelbtini) kaimui; 2) panaikinti 2010 m. spalio 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo 13B-1345 dalį, kuria žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suteiktas adresas „(duomenys neskelbtini)“ ir grąžinti žemės sklypui turėtą adresą: (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos 82 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjos pažymėjo, kad 2010 m. birželio 29 d. Jonavos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1TS-231 „Dėl pavadinimų suteikimo (duomenys neskelbtini)gyvenamosios vietovės (SB „(duomenys neskelbtini)“) gatvėms“, kuriuo sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kadastro žemėlapį buvusį ir dabar esantį (duomenys neskelbtini), priskyrė (duomenys neskelbtini. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. spalio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 13B-1345, kuriuo minėtam sklypui suteikė adresą „(duomenys neskelbtini)“ Tokiu būdu žemės sklypas ir jame esantys pastatai Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro registruojami skirtingais adresais: sklypas (duomenys neskelbtini) sav., o pastatai – (duomenys neskelbtini).

Paaiškino, kad į Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl adreso suteikimo žemės sklypui ir pastatams, esančiam (duomenys neskelbtini), jos nesikreipė ir nekilnojamojo turto duomenų naudojimui sutikimo nedavė. Pažymėjo, jog nesutinka su Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1TS-231 dalimi, kuriuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini). gyvenamoji vietovė pakeista į (duomenys neskelbtini). gyvenamąją vietovę, ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 13B-1345 dalimi, kuria žemės sklypui suteiktas adresas „(duomenys neskelbtini)“ Nurodė, kad pagal kadastro žemėlapio duomenis valdomas sklypas yra (duomenys neskelbtini). teritorijoje, o pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 13B-1345 priedą Nr. 1 akivaizdu, kad remtasi kadastro žemėlapiu kaip kartografiniu pagrindu, pagal kurio duomenis valdomas sklypas yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

Kadangi sklypas buvo registruotas (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), adresas turėjo būti ne suteiktas, o pakeistas. Minėtos institucijos negali keisti gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų, kurios įregistruotos Lietuvos Respublikos adresų registre, todėl priimdamos skundžiamus administracinius aktus pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 11 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo IV skyriaus 10 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 2092, nesilaikė nuosavybės neliečiamumo principo, pažeidė asmens interesus.

Dėl Jonavos rajono savivaldybės veiksmų pareiškėjos teigė negalėjusios turto parduoti, įkeisti ar rekonstruoti ir dėl to patyrė 82 000 Lt dydžio turtinę žalą.

Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų galutinai patikslintą skundą (II t., b. l. 63-66) prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto skyriui 2010 m. gegužės 12 d. gavus sodų bendrijos (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl adresų suteikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 “Dėl Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių ir pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklėmis (toliau – ir Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklės) Jonavos rajono savivaldybės taryba 2010 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 1TS-231 „Dėl pavadinimų suteikimo (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietovės (SB „(duomenys neskelbtini)) gatvėms“. Vadovaudamasis minėtu nutarimu 2010 m. spalio 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 13B-1345 „Dėl adresų suteikimo“, kuriuo suteikė adresus nustatytiems objektams. Pažymėjo, jog gatvių pavadinimai bei numeriai adresų objektams yra suteikiami gyvenamajai teritorijai, o ne atskirai sodininkų bendrijai, todėl suteikiant numerius adresų objektams buvo įtrauktas ir pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas. Paaiškino, kad Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamųjų vietovių ribos yra preliminarios, todėl atsižvelgiant į situaciją, į tai, kad pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas yra šalia SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypų, kurie pagal schemą priklauso (duomenys neskelbtini), pareiškėjoms priklausančiam žemės sklypui buvo suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pagal minėto nutarimo 8 punkto nuostatą pareiškėjoms negalėjo būti suteiktas kitas adresas – (duomenys neskelbtini), nes toje gatvėje kitiems adresų objektams yra suteikti adresai – (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesutiko su pareiškėjų reikalavimu atlyginti joms padarytą turtinę žalą, nurodydamas, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas ginčijamus sprendimus, veikė teisėtai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu (II t. b. l. 78-84) pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto skyriuje 2010 m. gegužės 12 d. buvo gautas SB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl adresų suteikimo. Jonavos rajono savivaldybės taryba 2010 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 1TS-231 „Dėl pavadinimų suteikimo (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietovės (SB „(duomenys neskelbtini)“) gatvėms“. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. spalio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 13B-1345 „Dėl adresų suteikimo“, kuriuo suteikė adresus nustatytiems objektams pagal priedą Nr. 1, tame tarpe ir pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu susidarė situacija, kad žemės sklypas ir jame esantys pastatai VĮ Registrų centre buvo registruojami skirtingais adresais: žemės sklypas – (duomenys neskelbtini), o pastatai – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos 2013 m. spalio 15 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamos sujungti žemės registrą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) su statinių registru Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjoms nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statiniai – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti adresu: (duomenys neskelbtini).

Teismas, remdamasis Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, 2002 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 2092 patvirtintomis Adresų formavimo taisyklėmis (toliau – ir Adresų formavimo taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 „Dėl numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių ir pavadinimų gatvėms ir statiniams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklėmis, darė išvadą, kad net ir nesant SB „ (duomenys neskelbtini)“ prašymo atsakovai turėjo pagrindą priimti jų funkcijoms priskirtus ginčijamus administracinius aktus dėl adresų suteikimo tam tikrai teritorijai, kadangi gatvių pavadinimai bei numeriai adresų objektams yra suteikiami gyvenamajai teritorijai, o ne atskirai sodininkų bendrijai.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje susidarė situacija, kad didžioji dalis kaimų gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nėra patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka. Ribų nustatymo bei patvirtinimo procesas yra prasidėjęs, taip pat vyksta ir Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau nėra užbaigtas, todėl kaimų teritorijų ribos nustatomos pagal sąlyginai (preliminariai) nustatytas ribas. Jonavos rajono savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. IRS-437, kuriuo nusprendė rengti Jonavos rajono savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių nustatymo ir panaikinimo, pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimo ir keitimo, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo planą.

Pagal šį planą pareiškėjų žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Ši aplinkybė taip pat aiškiai matosi iš dalies kaimo gyvenamosios vietovės situacijos schemos, kurioje pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas pažymėtas raudona ir juoda linija (punktyras). Be to, matosi, kad šis sklypas patenka į planuojamos patvirtinti gyvenamosios teritorijos, priskirtos (duomenys neskelbtini) kaimui, ribą, pažymėtą raudona linija. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad pagal į bylą pateiktų planų, kuriais sąlyginai nustatytos planuojamos teritorijos ribos, duomenis pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos ribas.

Iš dalies (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamosios vietovės situacijos schemos taip pat matyti, kad pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas yra šalia SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypų, todėl teismas vertintino, jog pareiškėjoms priklausančiam žemės sklypui pagrįstai buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).

Remdamasis Adresų formavimo taisyklių nuostatomis teismas sprendė, kad pareiškėjų žemės sklypui ir statiniams iki ginčijamų sprendimų priėmimo nebuvo nustatyta tvarka suteiktas adresas. Byloje esančiuose dokumentuose (2010 m. rugpjūčio 9 d. paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą, Nekilnojamojo turto kadastro išrašuose nurodytas žemės sklypo ir statinių adresas ((duomenys neskelbtini))) nevertintas kaip teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas unikalus adresas, kuris suteikiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, paminėti duomenys pažymi tik vietovę, kurioje yra nekilnojamojo turto objektas, todėl Jonavos rajono savivaldybės administracija, priimdama ginčijamą įsakymą, neturėjo pagrindo taikyti Taisyklių 25 punkto nuostatų.

Remdamasis Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių nuostatoms teismas darė išvadą, kad žemės sklypai su juose esančiais statiniais, kaip taisyklė, sudaro vieną ir tą patį adreso objektą. Tai patvirtina išvadą, kad ginčijamu įsakymu Jonavos rajono savivaldybės administracija privalėjo suteikti adresą ne tik žemės sklypui, bet ir tame žemės sklype esantiems statiniams.

Apibendrindamas teismas nurodė, kad įsakymas dalyje dėl adreso suteikimo pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, tačiau minėtas įsakymas vertintas kaip ydingas tuo aspektu, kad juo nebuvo suteiktas adresas pareiškėjoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams. Teismas nurodė, kad susidariusią situaciją Jonavos rajono savivaldybės administracija galėjo išspręsti priimdama papildomą administracinį aktą, tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos 2013 m. spalio 15 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamos sujungti žemės registrą Nr. 44/416037 adresu (duomenys neskelbtini). su statinių registru Nr. (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu pareiškėjų žemės sklypas ir statiniai registruoti vienu adresu – (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad paminėta aplinkybė neduoda pakankamo pagrindo panaikinti ginčijamus administracinius aktus dalyje.

Teismas sprendė, kad pareiškėjų reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra neįrodytas. Be to, pažymėjo, kad situaciją, kuomet ilgą laikotarpį pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas ir statiniai buvo registruoti skirtingais adresais, iš dalies lėmė pačių pareiškėjų veiksmai, t. y. tai, kad nuo skundžiamų aktų priėmimo iki 2013 m. spalio 18 d. jos nesikreipė į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu sujungti žemė sklypo ir statinių registrus.

III. Pareiškėjos (toliau – ir apeliantės) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 93-98), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

Pareiškėjos, remdamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395, mano, kad gatvės pavadinimai negalėjo būti suteikti, kol nėra patvirtintos gyvenamųjų vietovių ribos. Esant patvirtintoms gyvenamųjų vietovių riboms, atsakovas turėjo remtis Lietuvos Respublikos Adresų registro bazės duomenimis ir Nekilnojamojo turto registro bei kadastro duomenimis, pagal kuriuos pareiškėjų valdomas žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas buvo (duomenys neskelbtini)kaime, priešingu atveju, adresas turėjo būti keičiamas, o ne suteikiamas. Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis gatvių išdėstymo planu, suderintu SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, tačiau realiai šis planas nėra suderintas su SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, todėl yra niekinis. Niekinė yra ir SB „(duomenys neskelbtini)“ schema, kadangi ji nėra patvirtinta SB „(duomenys neskelbtini)a“ pirmininko, be to, nesusieta su LKS-94 koordinačių sistema. Pažymėjo, kad skundžiamame įsakyme be pagrindo pareiškėjų žemės sklypas traktuojamas kaip esantis be pastatų, todėl šiam sklypui ir jame esantiems pastatams buvo suteikti skirtingi adresai. Mano, kad dėl atsakovo nepagrįsto delsimo spręsti susidariusią situaciją ir atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ilgą laiką buvo pažeista pareiškėjų teisės į nuosavybę, kadangi jos negalėjo žemės sklypo ir jame esančių statinių parduoti, įkeisti ir dėl to patyrė 82 000 Lt dydžio nuostolius.

Pareiškėjos nesutinka su teismo atliktu Adresų formavimo taisyklių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1395 nuostatų aiškinimu. Tvirtina, kad teismas rėmėsi negaliojančia Vietos savivaldos įstatymo redakcija. Pažymi, kad dar 2000 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 802 savivaldybės buvo įpareigotos sudaryti jų teritorijose esančias gyvenamąsias vietoves ir nustatyti jų ribas ir pavadinimus, tačiau Jonavos rajono savivaldybė šios pareigos nevykdo daugiau nei 10 metų. Pareiškėjos taip pat mano, kad teismas netinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjų žemės sklypas su pastatais nepatenka į (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai darė išvadas, remdamasis planuojamais įvykiais, o ne egzistuojančiais faktais. Nurodo, kad teismas nepagrįstai kritiškai nevertino (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietovės situacijos schemos, kadangi joje planinė riba skaido jau suformuotus kitus žemės sklypus. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pačios pareiškėjos prisidėjo prie to, kad ilgą laiką joms nuosavybės teise priklausantis sklypas ir jame esantys pastatai buvo skirtingais adresais. Pažymi, kad apie galimybę suvienodinti adresus sužinojo tik 2012 m. gegužės 15 d., kai atsakovas pasiūlė pareiškėjoms kreiptis į Registrų centrą arba laukti 2012 m. pabaigos, kai bus patvirtintas Jonavos rajono kaimo ribų nustatymo panas, kuris iki šiol nepatvirtintas, ir adresai suvienodės. Mano, kad teismas netinkamai vertino įrodymus dėl pareiškėjų patirtų nuostolių.

Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą (II t., b. l. 111-114), prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Adresų formavimo taisyklių nuostatomis Nekilnojamojo turto registre nurodytas pareiškėjams priklausančio pastato adresas (duomenys neskelbtini), negalėjo būti laikomas suteiktu adresu, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę bei žodinį Vyriausybės atstovo reikalavimą Jonavos rajono savivaldybė privalėjo suteikti, o ne keisti adresą pareiškėjoms priklausančiam žemės sklypui ir jame esantiems pastatams. Pažymi, kad pagal Jonavos rajono savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių nustatymo ir panaikinimo, pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimo ir keitimo, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo planą, kuris parengtas remiantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu, akivaizdu, kad pareiškėjų žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Mano, kad atsakovas laikėsi teisės aktų reikalavimų, o būtent pareiškėjų neveikimas sąlygojo tai, kad adresai nebuvo suvienodinti, todėl atsakovo vertinimu, pareiškėjų siekis prisiteisti turtinę žalą vertintinas kaip noras nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Pareiškėjų argumentus dėl turtinės žalos atsiradimo vertina kaip nenuoseklius ir nepagrįstus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Jonavos rajono savivaldybės įsakymų, kuriais pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priskiriamas (duomenys neskelbtini) kaimui ir jam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašė panaikinti atitinkamas šių įsakymų dalis, grąžinti žemės sklypui turėtą adresą: (duomenys neskelbtini), taip pat prašė priteisti iš Jonavos rajono savivaldybės 82 000 Lt turtinei žalai, padarytai neteisėtu savivaldybės neveikimu, kai buvo delsiama suvienodinti žemės sklypo ir jame esančių statinių adresus, atlyginti.

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, kad gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybių teritorijose esantiems jų nuosavybės teisės objektams pavadinimai suteikiami ir keičiami atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus, kurie įtvirtinti 2002 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 2092 patvirtintomis Adresų formavimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 „Dėl numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių ir pavadinimų gatvėms ir statiniams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių patvirtinimo“, patvirtintomis numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklėmis. Vietos savivaldos įstatyme adresų (gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų, gyvenamųjų namų ir butų numerių) suteikimas ir keitimas priskiriamas prie savarankiškųjų savivaldybės funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 27 d.).

Jonavos rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklėmis, 2010 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. TS-231 nusprendė suteikti (duomenys neskelbtini)gyvenamosios vietovės (SB „(duomenys neskelbtini)“) gatvėms pavadinimus (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 13b-1345 buvo suteikti adresai, tarp jų ir pareiškėjų nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjos nurodo, kad po 2010 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 13b-1345 priėmimo susidarė situacija, kai žemės sklypas ir jame esantys statiniai viešajame registre buvo registruojami skirtingais adresais, todėl joms buvo padaryta turtinė žala, kuri, pasak pareiškėjų, kilo dėl Jonavos rajono savivaldybės neveikimo, pasireiškusio adreso nesuteikimu jų žemės sklype esantiems statiniams. Paaiškino, kad buvo suvaržyta pareiškėjų disponavimo joms priklausančiu nekilnojamuoju turtu teisė, kadangi jos negalėjo užsisakyti matininko paslaugų dokumentams pardavimui rengti, gauti sąlygas rekonstrukcijai, įkeisti nekilnojamąjį turtą siekiant gauti paskolą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas 2010 m. spalio 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas 13B-1345 yra ydingas tuo aspektu, kad juo nebuvo suteiktas adresas pareiškėjoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams. Nepaisant to, pareiškėjų reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas nenustačius kitos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos.

Ginčijamų įsakymų priėmimo metu galiojusių Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių 3 punktas numatė šiuos adresų objektus: žemės sklypus, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų narių žemės sklypus, neužstatytus pastatais; žemės sklypus su juose esančiais pastatais, suformuotus kaip vienas nekilnojamasis daiktas; pastatus ar jų kompleksus, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas; pastatuose esančias gyvenamąsias patalpas (toliau vadinama – butai) ir negyvenamąsias patalpas, kurios yra arba gali būti suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Remiantis šiuo reglamentavimu laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypai su juose esančiais statiniais, kaip taisyklė, sudaro vieną ir tą patį adreso objektą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjoms priklausančiame žemės sklype, kuriam ginčijamu 2010 m. spalio 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 13B-1345 buvo suteiktas adresas, yra registruoti joms nuosavybės teise priklausantys statiniai, laikytina, jog adresas buvo suteiktas ir šiems statiniams, t. y. šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėto neveikimo.

Pirmosios instancijos teismo motyvus dėl turtinės žalos apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko pagrįstais. Pareiškėjos turtine žala įvardino pajamas, kurias galėjo gauti pardavusios nekilnojamąjį turtą, įkeisdamos jį, kad gautų paskolą verslo plano įgyvendinimui. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra <...> negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu žalą patvirtinančių įrodymų (prašymas nustatyti specialiuosius architektūrinius reikalavimus, elektroniniai laiškai, skelbimai, apsipirkimo kvitai, leidimas kirsti mišką, amalgamacijos projektas, laikraščio iškarpa ir kt.) vertinimu ir laiko pagrįsta teismo išvadą, jog šie duomenys nepatvirtina realių pareiškėjų ketinimų parduoti joms priklausantį žemės sklypą su statiniais, taip pat realių ketinimų gauti lėšų įgyvendinant verslo projektą „Aktyvaus poilsio, relaksacijos bei mokymų centras dažniausių Lietuvoje ligų prevencijai: paslaugų komplekso statybą, renovacija ir įrengimas“, o patirtų netiesioginių nuostolių faktą pareiškėjos grindžia vien prielaidomis, t. y. tikėtinomis, o ne realiomis pajamomis.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ir jame esantys statiniai viešajame registre įregistruoti tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 38-39). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos nenurodė, kokia jų subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti adreso suteikimu jų nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, todėl darytina išvada, kad jos neturėjo įstatymo numatytos teisės reikalauti panaikinti 2010 m. birželio 29 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1TS-231 „Dėl pavadinimų suteikimo (duomenys neskelbtini)gyvenamosios vietovės (SB „(duomenys neskelbtini)“) gatvėms“ dalį bei panaikinti 2010 m. spalio 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo 13B-1345 dalį bei reikalauti grąžinti žemės sklypui turėtą adresą: (duomenys neskelbtini), kas nagrinėjamu atveju ABTĮ 5 straipsnio prasme neleidžia pareiškėjų pripažinti suinteresuotais dėl administracinio ginčo asmenimis, kurių pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą privalo ginti teismas. Pripažinus, jog pareiškėjos neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl iškelto administracinio ginčo, skundas turi būti atmetamas. Taigi tenkinti pareiškėjų reikalavimų dėl skundžiamų įsakymų dalių panaikinimo ir turėto žemės sklypo adreso grąžinimo nėra jokio pagrindo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išdėsčiusi papildomus motyvus, sprendimą palieka nepakeistą, apeliacinio skundo netenkina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. Ž. ir S. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Virginija Volskienė