AS-289-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-289-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02627-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo S. F. skundą.

Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą dėl šio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus nustatytą apskundimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 str. 1 d., 134 str. 3 d. 1 p.)

Teismas nustatė, kad skundžiamas teismo sprendimas buvo paskelbtas 2014 m. lapkričio 28 d. Apie šio sprendimo paskelbimo laiką pareiškėjui buvo pranešta 2014 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje. Pareiškėjui buvo išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. 2014 m. lapkričio 28 d. pareiškėjui išsiųsta sprendimo kopija. Pareiškėjas nesilaikė sprendimo apskundimo tvarkos, pateikė apeliacinį skundą praleidęs apskundimo terminą ir neprašo šio termino atnaujinti.

III. Pareiškėjas 2015 m. sausio 5 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties. Kartu pateikė prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (III t., b. l. 26–34).

Atskirajame skunde nurodo, kad nedalyvavo skundžiamo sprendimo paskelbime, neregistruotą laišką, kuriuo buvo siunčiamas teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimas, gavo tik 2014 m. gruodžio 5 d. Taip apeliacinio skundo pateikimo terminas pareiškėjui sutrumpėjo nuo 14 iki 7 dienų, iš kurių 2 dienos yra nedarbo (savaitgalis).

Pareiškėjas įžvelgia diskriminaciją ir teisės į teisminę gynybą pažeidimą, prašo bylą sustabdyti ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis, kuria nustatomas teismo sprendimo apskundimo terminas – per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo, kai toks sprendimas siunčiamas neregistruotu paštu, nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės į teisminę gynybą. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas kreiptis ir į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl preliminaraus nutarimo šiuo klausimu, įvertinant nagrinėjamą situaciją ir tokio reguliavimo atitikimą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos protokolams.

Termino praleidimą pareiškėjas grindžia ir savo nuolatiniu užimtumu laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. dalyvaujant teismo posėdžiuose, vykstant į valstybines institucijas, ruošiant skundus ir raštus. Be kita ko, nurodo, kad 2014 m. lapkričio 28 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2014 m. gruodžio 8 d., 2014 m. gruodžio 17 d. ruošė ir teikė patikslintus skundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl nuolatinio užimtumo ruošiant ir teikiant dokumentus teismams ir valstybės institucijoms, dalyvaujant teisminiuose procesuose, sukelto fizinio ir psichinio išsekimo, nuo 2014 m. lapkričio pabaigos jam pablogėjo sveikata, dėl ko 2014 m. gruodžio 20 d. buvo išvežtas į ligoninę, o 2014 m. gruodžio 31 d. buvo priverstas vėl kreiptis į gydymo įstaigą – VšĮ Antakalnio polikliniką.

Pareiškėjas pateikė VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2014 m. gruodžio 20 d. Paciento, kuriam įtariama chirurginė patologija, apžiūros protokolą, VšĮ Antakalnio poliklinikos 2014 m. gruodžio 31 d. Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, voko, kuriame gautas teismo sprendimas, kopiją su 2014 m. gruodžio 3 d. pašto antspaudu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, nustatęs, kad praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas ir nėra prašymo šį terminą atnaujinti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. lapkričio 28 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2014 m. gruodžio 12 d. Tačiau pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo paduotas 2014 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje konstatavus, jog pareiškėjo apeliacinis skundas teismui paduotas praleidus įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir nepareiškus prašymo praleistą terminą atnaujinti, pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakyta priimti.

Pareiškėjas 2015 m. sausio 5 d. pateikė atskirąjį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą jam paduoti.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Svarbu atsižvelgti į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) (2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Kaip minėta, prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą grindžiamas tuo, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą gavo tik 2014 m. gruodžio 5 d., dėl to turėjo mažiau laiko apeliacinį skundą paruošti ir pateikti laiku.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad siekiamo apskųsti 2014 m. lapkričio 29 d. sprendimo paskelbime pareiškėjas nedalyvavo, tačiau dalyvavo teismo posėdyje 2014 m. lapkričio 10 d., apie sprendimo paskelbimo datą ir laiką jam tinkamai pranešta (II t., b. l. 156, 157), sprendimas iš teismo pareiškėjui išsiųstas 2014 m. lapkričio 28 d. (II t., b. l. 168), tačiau pareiškėjas savo procesinę teisę apskųsti priimtą jo netenkinantį teismo sprendimą objektyviai galėjo įgyvendinti tik gavęs teismo sprendimo nuorašą ir su juo susipažinęs. Remiantis pareiškėjo pateikta voko kopija (III t., b. l. 37), gavėjo pašte laiškas užregistruotas 2015 m. gruodžio 3 d. (pagal spaudą ant voko), pareiškėjas nurodo jį gavės 2014 m. gruodžio 5 d. Apeliacinį skundą jis paruošė ir išsiuntė 2014 m. gruodžio 19 d., t. y. per 14 dienų nuo sprendimo gavimo, apeliacinio skundo padavimo terminą praleidęs 7 dienomis.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti siejamas ne su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio sužinojimo momentu, o su tokio sprendimo paskelbimu, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, laiko, praėjusio nuo teismo sprendimo paskelbimo iki teismo sprendimo nuorašo gavimo, palyginimas su laiku, kuris praėjo nuo pareiškėjo nurodyto skundo surašymo momento iki galimo jo pateikimo, yra visiškai nereikšmingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA143-53/2011).

Prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindžia ir savo nuolatiniu užimtumu laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. dalyvaujant teismo posėdžiuose, vykstant į valstybines institucijas, ruošiant skundus ir raštus, bei pablogėjusia sveikata.

Administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjo užimtumas ar poilsio dienos savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-74/2011, 2011 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA143-50/2011, 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA143-84/2010). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apriboja pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (pvz., 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2014 m. gruodžio 20 d. Paciento, kuriam įtariama chirurginė patologija, apžiūros protokolas ir VšĮ Antakalnio poliklinikos 2014 m. gruodžio 31 d. Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas (III t. b. l. 35, 36, 37), nepakankami pripažinti, kad būtent jo sveikatos būklė buvo objektyvia kliūtimi kreiptis į teismą tiesiogiai ar per įgaliotą atstovą anksčiau nei 2014 m. gruodžio 19 d.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakyta priimti, teisėjų kolegijos vertinama kaip teisėta ir pagrįsta. Pagrindų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos pakankamai svarbiomis, išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas šioje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestingas, ir neveikė pakankami operatyviai, pagrindo atnaujinti praleistą terminą nenustatyta.

Atskirajame skunde pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškini, ar ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis, kuria nustatomas teismo sprendimo apskundimo terminas – per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo, kai toks sprendimas siunčiamas neregistruotu paštu nėra diskriminacinis ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės į teisminę gynybą.

Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas kreiptis ir į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl preliminaraus nutarimo šiuo klausimu, įvertinant nagrinėjamą situaciją ir tokio reguliavimo atitikimą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos protokolams.

Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai (ABTĮ 4 str. 2 d.). Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės (pagrįstas manymas) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012).

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nustatytos aplinkybės, teismo pateiktas jų vertinimas, pašalina pareiškėjo keliamas abejones dėl nurodytos ABTĮ nuostatos konstitucingumo. Nesant pagrindo manyti, kad bylai aktualus teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Kadangi šioje byloje nėra taikomos Europos Sąjungos teisės normos, teisėjų kolegija neturi pagrindo svarstyti būtinybės kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašant prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo (ABTĮ 4 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė