AS-492-568-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-568/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00973-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8;79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas B. S. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. AV-1591 „Dėl A. B. skyrimo“.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi (b. l. 57-59) administracinę bylą nutraukė.

Pareiškėjas 2014 m. kovo 10 d. padavė atskirąjį skundą. Pareiškėjas prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi (b. l. 66) atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Nurodė, kad atskirasis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų apskundimo terminą ir jo neprašoma atnaujinti.

III. Pareiškėjas B. S. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 68), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį; panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį gavo tik 2014 m. kovo 5 d., ką patvirtina prie 2014 m. kovo 10 d. pateikto atskirojo skundo pridėtas vokas. Pažymi, kad nutarties priėmimo dieną gulėjo ligoninėje, todėl apie jos priėmimą sužinojo tik gavęs nutartį 2014 m. kovo 5 d. Mano, kad atskirojo skundo padavimo terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo nutarties nuorašo įteikimo, o ne nuo nutarties paskelbimo dienos ir vertina, kad jis nėra praleistas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 2 dalis numato, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą nustatęs, jog pareiškėjas praleido 7 dienų apskundimo terminą ir neprašė šio termino atnaujinti.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, jog 2014 m. vasario 28 d. paskelbtą teismo nutartį gavo tik 2014 m. kovo 5 d. Teismo posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių. Mano, jog terminas atskirajam skundui paduoti skaičiuotinas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos ir vertina, kad jis nėra praleistas.

Aiškindamas ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl termino eigos nuo nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog ji taikytina tik tuomet, kai atitinkami klausimai teismo sprendžiami rašytinio proceso tvarka, šalių nekviečiant, jų pranešimais ar šaukimais apie teismo posėdžio vietą ir datą neinformuojant, o tuo atveju, kai šalys į bylos nagrinėjimą tiesiog neatvyksta, neturi įtakos priimtos teismo nutarties apskundimo tvarkai (2012 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-127/2012). Taigi įstatyme numatytas septynių dienų terminas nutarčiai apskųsti skaičiuojamas nuo nutarties paskelbimo, kai byla išnagrinėta dalyvaujant šalims (žodinio proceso tvarka), o nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos – pastarosioms nedalyvaujant (rašytinio proceso tvarka).

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ 149 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui pateikti. Kadangi pareiškėjas neprašė termino atnaujinti teismas pagrįstai atsisakė atskirąjį skundą priimti (ABTĮ 148 str., 134 str. 3 d. 1 p.). Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės galėtų turėti reikšmę sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, tačiau pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui tokio prašymo nėra pateikęs.

Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias ABTĮ nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. S. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė