AS-915-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-915-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05062-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), vėliau su patikslintu skundu (b. l. 47–48), prašydamas panaikinti 2013 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimą Nr. 17.2-17223 bei priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį 3027,18 Eur (10452,24 Lt) už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. I-1187-643/2015 (proceso Nr. 3-61-3-05062-2013-2) pagal pareiškėjo R. G. patikslintą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo ir sprendimo panaikinimo iki kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1000-208/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04697-2013-5).

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1000-208/2015, kurioje ginčas yra kilęs iš analogiškų teisinių santykių, 2015 m. balandžio 22 d. priėmė teismo sprendimą ir pareiškėjo T. G. skundą tenkino visiškai, priteisdamas jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Nurodytas teismo sprendimas yra apskųstas apeliaciniu skundu ir byla šiuo metu perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jai suteiktas Nr. A-2503-520/2015. Teismo vertinimu, šios dvi bylos yra vienareikšmiškai susijusios, ginčų esmė – apylinkių prokurorų darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1000-208/2015 priimtas ir įsiteisėjęs galutinis sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principais, Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendė, kad yra tikslinga sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą Nr. I-1187-643/2015 pagal pareiškėjo R. G. patikslintą skundą iki kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1000-208/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04697-2013-5), kurioje sprendžiamas analogiškas klausimas dėl neišmokėtos prokurorų darbo užmokesčio dalies priteisimo.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas mano, kad nėra kliūčių nagrinėti šią bylą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodydamas, kad nesutinka su atskiruoju skundu.

Atsakovas sutinka su nutarties motyvais, mano, kad jie yra pakankami.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria teismas sustabdė bylą iki įsiteisės sprendimas kitoje Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad nėra kliūčių nagrinėti šią bylą.

Administracinė byla buvo sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011). Be to, bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas.

Įvertinusi pirmosios teismo nutarties motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog jie nėra pakankami. Teismas neanalizavo, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, apsiribojo abstrakčiu teiginiu, kad bylos yra susijusios.

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra byla Nr. 45/2014 su Vilniaus apygardos administracinio teismo, nagrinėjančio administracinę bylą pagal pareiškėjų A. V., R. L. ir A. G. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė), dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, prašymu ištirti, ar 2014 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1088 neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalims, 6 straipsnio 2 daliai ir 30 straipsnio 1 daliai. (Konstitucinės justicijos byla Nr. 45/2014). Minėtu įstatymu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikia pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-1088 ekonominės krizės metu sumažintų atlyginimų kompensavimo mechanizmo nustatymas yra atidėtas iš esmės neapibrėžtam laikui. Iki 2015 m. gegužės 1 d. turi būti pateiktas tik atlyginimų kompensavimo mechanizmo nustatymo įstatymo projektas, o pats atlyginimų kompensavimo mechanizmą reguliuojantis įstatymas gali būti priimtas ir vėliau. Toks atlyginimų mechanizmo nustatymo atidėjimo terminas, tiksliau konkretaus termino, iki kada bus patvirtintas minėtas mechanizmas, nebuvimas, teismo nuomone, nelaikytinas tinkamu teisiniu reguliavimu. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, apskritai nėra įmanoma (į)vertinti atlyginimų kompensavimo mechanizmo nustatymo atidėjimo laikotarpio pagrįstumą, protingumą ar teisingumą. Minėtas įpareigojimas, teismo nuomone, be kita ko, suponuoja valstybės pareigą nepalikti asmenų teisinio neapibrėžtumo būsenoje, aiškiai nenurodant, kada bus nustatytas atlyginimų kompensavimo mechanizmas. Teismas abejoja, ar dėl nurodytų priežasčių minėtas įstatymas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai.

Kaip jau minėta, pareiškėjas R. G. nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktu skundu prašo priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros neišmokėtą darbo užmokesčio dalį 3027,18 Eur (10452,24 Lt) už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Savo reikalavimus pareiškėja kildina iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin.,2009 Nr. 49-1935) III skirsnio, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin.,2009 Nr. 91-3916) III skirsnio bei Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtoje konstitucinės justicijos byloje Nr. 45/2014 spręstinas teisės akto, kuris taikytinas ir šioje administracinėje byloje (Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-1088), konstitucingumo klausimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-309/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į pareiškėjo pateikto skundo dalyką ir pagrindą, taip pat į teisės aktų nuostatas, kurių konstitucingumą tikrins Konstitucinis Teismas, darytina išvada, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo reiškiamų reikalavimų patenkinimas, atmetimas ar dalinis patenkinimas susijęs su būsimu Konstitucinio Teismo nutarimu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, pripažįstant, kad nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta pagrįstai, tačiau buvo nurodyta neteisingas jos sustabdymo pagrindas – administracinė byla stabdytina iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 45/2014 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-60/2014 ir įsiteisės atitinkamas galutinis procesinis sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį pakeisti iš dalies ir išdėstyti taip:

„Sustabdyti administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo ir sprendimo panaikinimo, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 45/2014 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-60/2014 ir įsiteisės atitinkamas galutinis procesinis sprendimas.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė