AS-146-250-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-250/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00069-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 57; 60

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjant administracinę bylą, 2013 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas žodžiu pareiškė nušalinimą teisėjai D. Z.; nušalinimą grindė tuo, jog teisėja 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi, spręsdama 2013 m. lapkričio 6 d. posėdžio metu pateikto patikslinto skundo priėmimo klausimą, jį išskyrė į atskirą bylą ir šio skundo priėmimo klausimą perdavė nagrinėti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

II. Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkė 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi (VIII t., b. l. 65–66) pareiškėjo prašymo netenkino, t. y. teisėjos D. Z. nuo bylos nagrinėjimo nenušalino, ir paskyrė pareiškėjui 1000 litų baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

Nagrinėdama pareiškėjo prašymą, pirmosios instancijos teismo pirmininkė rėmėsi ABTĮ 471 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad proceso dalyviui pareiškus nušalinimą teisėjui, nušalinimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas.

Pagal ABTĮ 47 straipsnio 1 dalį, teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti ar būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Teisėjų nusišalinimo ar jų nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindai nustatyti ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje. Teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

Susipažinusi su bylos dokumentais, teismo posėdžio garso įrašu bei išklausiusi teisėjos D. Z. žodinių paaiškinimų, teismo pirmininkė nustatė, kad teismo posėdis administracinėje byloje, pradėtas 2013 m. lapkričio 5 d. 9.00 val., buvo tęsiamas 2013 m. lapkričio 6 d. nuo 9.00 val. Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio metu pateikė patikslintą skundą, kurio priėmimo klausimą teisėja išsprendė tos pačios dienos (2013 m. lapkričio 6 d.) nutartimi ir šią teismo nutartį paskelbė teismo posėdyje. Paskelbus minėtą teismo nutartį, pareiškėjas iš karto pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisimo pirmininkė konstatavo, kad teisėja D. Z., spręsdama patikslinto skundo priėmimo klausimą nagrinėjamojoje byloje, atliko jos kompetencijai priskirtus procesinius veiksmus, todėl priimti procesiniai sprendimai negali būti laikomi teisėjos išankstinės nuomonės pareiškimu. Dėl išvardytų argumentų nėra pagrindo konstatuoti, kad teisėja buvo šališka. Pareiškėjas, reikšdamas nušalinimą teisėjai, nenurodė nei vieno pagrindo, numatyto ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje, taip pat nebuvo nustatyta kitų aplinkybių, kurios kelia abejonių teisėjos nešališkumu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo pirmininkė padarė išvadą, kad pareiškėjo pareikštas nušalinimas teisėjai D. Z. yra nepagrįstas.

Teismo pirmininkė vadovavosi ABTĮ 53 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, ir atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas šioje byloje teikia jau trečią patikslintą skundą, bylos nagrinėjimas tęsiasi nuo 2011 m. kovo mėnesio, byloje iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. posėdžio surinkta net 7 tomai dokumentų bei susipažinimui prijungta didelės apimties medžiaga, pareiškėjui buvo suteikta teisė keletą kartų pakankamai ilgą laiką susipažinti su nagrinėjamos bylos dokumentais, jo prašymu ne kartą darytos byloje esančių dokumentų kopijos. Teismo pirmininkė taip pat pažymėjo, jog nušalinimą teisėjai D. Z. dėl jos atliekamų procesinių veiksmų šioje byloje pareiškėjas reiškia jau trečią kartą (antrą kartą teismo posėdžio, vykstančio nuo 2013 m. lapkričio 5 dienos, metu).

Remdamasi nurodytais argumentais, teismo pirmininkė konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise, todėl, vadovaudamasi ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, kurioje numatyta teismo teisė skirti baudą, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, atsižvelgusi į pareiškėjo turtinę padėtį jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, paskyrė jam 1000 litų baudą.

III. Pareiškėjas G. K. atskirajame skunde (VIII t., b. l. 78–80) prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kurioje jam skirta 1000 Lt bauda; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu dėl ABTĮ 84 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 3 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jo pateikto patikslinto skundo reikalavimas, kurį teisėja 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi išskyrė į atskirą bylą, yra glaudžiai susijęs su nagrinėjama administracine byla, todėl teisėja, anot pareiškėjo, piktnaudžiaudama užimama padėtimi perdavė patikslinto skundo priėmimo klausimą spręsti ABTĮ nustatyta tvarka. Šie teisėjos veiksmai, taip pat tai, kad paminėtoje 2013 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodyta, jog ji neskundžiama, pasak pareiškėjo, rodo teisėjos šališkumą, jos palankumą atsakovui. Pareiškėjas teigia, kad reikšdamas teisėjai nušalinimą jis buvo streso būsenos, todėl negalėjo tinkamai motyvuoti prašymo. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis jau 5 metus atlieka laisvės atėmimo bausmę, jokių pajamų neturi, todėl paskirtos 1000 Lt dydžio baudos sumokėti negali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame nesutinka su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties dalimi skirti jam 1000 litų baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

Proceso šalių teisė pareikšti nušalinimą teisėjui (teisėjams) yra numatyta ABTĮ 47, 53 straipsniuose. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą nuostatą, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdamas nusišalinti arba būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyti konkretūs pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, t. y.: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

Kaip ir kitomis savo teisėmis, nušalinimo teise proceso šalis privalo naudotis protingai, nepiktnaudžiauti ja, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec 2004(20) dėl administracinių aktų teisminio peržiūrėjimo 4 punkte, be kita ko, numatyta, kad bylos nagrinėjimo laikas turėtų būti protingas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Šalims turėtų būti suteiktos vienodos galimybės procese. Procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu. Taigi administracinių bylų procesas turėtų vykti taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis, nebūtų pažeistos inter alia proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant bylą, teisės. Šie reikalavimai iš dalies atsispindi ir Administracinių bylų teisenos įstatyme, visų pirma, ABTĮ 53 straipsnio 3 dalyje, kuri nustato, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Taigi įstatymai ne tik garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau kartu įpareigoja šia teise naudotis sąžiningai ir draudžia piktnaudžiavimus.

Asmeniui, kuris nesąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą, įstatymas numato galimybę skirti baudas. Šiuo atveju aktualus ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuris suteikia administracinę bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teismui teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise.

ABTĮ 84 straipsnio 2 dalyje piktnaudžiavimas nušalinimo teise numatytas kaip atskiras baudos skyrimo pagrindas, išskirtas iš kitų šio straipsnio 1 dalyje išvardytų administracinio proceso pažeidimo atvejų pagal savo sunkumą. Remiantis ABTĮ 84 straipsnio 2 dalimi, bendras fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams skiriamų baudų dydis yra iki 1000 litų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 2000 litų už kiekvieną pažeidimo atvejį, tuo tarpu nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti net iki 5000 litų baudą, t. y. gerokai griežtesnę sankciją. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme nėra numatyta minimali bauda, todėl nuobaudos dydžio parinkimas priklauso nuobaudą skiriančio teismo (teisėjo) diskrecijai, įvertinus visas bylos aplinkybes bei atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2013 m. lapkričio 6 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimą teisėjai D. Z. dėl to, jog ši teisėja 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi, spręsdama to paties teismo posėdžio metu pateikto pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą, išskyrė jį į atskirą bylą ir perdavė nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka.

Įvertinusi tai, kad pareiškėjo pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai yra susijęs išimtinai su šios teisėjos nagrinėjant bylą priimtais procesiniais sprendimais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas pareiškė nušalinimą teisėjai įstatyme (ABTĮ 47 str. 1, 2 d.) nenumatytu pagrindu. Kolegijos vertinimu, taip pareiškėjas siekė nesąžiningai, įstatymo nenumatytu būdu ginti savo interesus (siekdamas atskirų jam nepalankių teismo procesinių sprendimų panaikinimo) bei vilkinti administracinės bylos procesą. Be to, tokiu teisėjo (teismo) nušalinimo pagrindu, kuris susijęs ne su teisėjo (teismo) šališkumu, rodančiu jo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties, bet išimtinai su teisėjo (teismo) procesine veikla, jam vykdant teisingumą konkrečioje byloje, taip pat neabejotinai kėsinamasi į Konstitucijos bei kitų nacionalinių ir tarptautinių dokumentų įtvirtintą teismo ir teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo garantiją. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareikštą nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai pagrįstai įvertino kaip piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nušalinimą teisėjai D. Z. dėl jos atliekamų procesinių veiksmų pareiškėjas byloje reiškia jau trečią kartą (antrą kartą to paties teismo posėdžio metu). Tai patvirtina ir bylos dokumentai (Pažyma apie 2013 m. lapkričio 5 d., 6 d., 7 d. – 27 d. teismo posėdį; VIII t., b. l. 96–97). Papildomai galima atkreipti dėmesį į tai, kad net ir po skundžiamos nutarties priėmimo pareiškėjas dar du kartus iš esmės tuo pačiu pagrindu (t. y. dėl teisėjos nagrinėjant bylą priimtų procesinių sprendimų) reiškė nušalinimą tai pačiai bylą nagrinėjančiai teisėjai, taip pat teismo posėdžio sekretorei (VIII t., b. l. 67–69, 72–73, 96–97).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad teismas pagrįstai ir teisėtai taikė ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies normas. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog parinkdamas konkretų nuobaudos dydį, teismas atsižvelgė į pareiškėjo turtinę padėtį jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl pajamų neturėjimo pakartotinai nevertina. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti jam paskirtos nuobaudos dydį, pareiškėjas teismui nenurodė. Pažymėtina, jog pareiškėjui skirta bauda (1000 Lt) yra gerokai mažesnė nei ABTĮ 84 straipsnio 2 dalyje numatytos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise baudos vidurkis (2500 Lt), be to, kaip minėta, už aptariamą proceso pažeidimą (piktnaudžiavimą nušalinimo teise), kaip vieną sunkiųjų, įstatyme numatyta taikyti atitinkamai griežtesnė sankcija. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė objektyvaus pagrindo mažinti pareiškėjui paskirtos baudos dydį.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu dėl ABTĮ 84 straipsnio 2 dalies atitikimo Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso šalies individualioje byloje pateiktas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, teismui nėra privalomas. Toks prašymas spręstinas remiantis individualią bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, t. y. pagrįstu manymu (abejone) dėl sprendžiant iškeltą individualų ginčą taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl ABTĮ 84 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijai.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkė 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiškėjui 1000 litų baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Įvertinusi bylos duomenų ir pareiškėjo argumentų, išdėstytų atskirajame skunde, visumą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo naikinti pareiškėjui skirtą nuobaudą ar mažinti jos dydį. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkės 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas