AS-261-1316-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-1316/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01492-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. L. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja N. L. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokatės Dianos Višinskienės, 2014 m. spalio 3 d. (išsiųsta paštu) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. A-1353 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo.

Pareiškėja taip pat prašė teismą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydama, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. A-1353 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), detalusis planas, yra priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu, todėl termino prašymui paduoti eigos pradžia laikytina ta diena, kuomet pareiškėjai buvo įteikta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. A-1353 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ kopija. Ginčijamo detalaus plano kopija pareiškėjos atstovei įteikta 2014 m. rugsėjo 3 d., patvirtinus ją Kauno miesto savivaldybės administracijos dokumentų valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei, taigi, skundas, kuris išsiųstas teismui 2014 m. spalio 3 d., pateiktas nepraleidus vieno mėnesio termino nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą dienos. Vis dėlto, jeigu teismas termino prašymui paduoti eigos pradžia laikytų 2006 m. balandžio 14 d., t. y. dieną, kuomet skundžiamas įsakymas buvo priimtas, prašė teismo atnaujinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kadangi pareiškėja nežinojo skundžiamo įsakymo egzistavimo, be to, nežinojo ginčijamo detalaus plano turinio iki 2014 m. rugsėjo 3 d.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi (b. l. 53-55) neatnaujino skundo padavimo teismui termino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas, rėmėsi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalimi (tuo metu galiojusia redakcija), pagal kurią patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, jog apie tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A-1353 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) detalusis planas, 2006 m. rugsėjo 14 d. buvo viešai skelbta spaudoje, t. y. laikraštyje „Laikinoji sostinė“. Taip pat visas minėto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo tekstas buvo paskelbtas internetiniame tinklalapyje http://www.kaunas.lt/dtplanai/dp.php?DMet=2006 (jokių duomenų, kad jis buvo paskelbtas vėliau nei 2006 m. rugsėjo 14 d. byloje nėra). Kauno miesto savivaldybė šiuo atveju neturėjo pareigos pareiškėją asmeniškai informuoti apie patvirtintą detalųjį planą. Todėl paskelbimo spaudoje momentas (2006 m. rugsėjo 14 d.) laikytinas pareiškėjos sužinojimo apie šį teisės aktą diena, nuo kurios skaičiuotinas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas.

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi, kad galėtų laiku ir tinkamai imtis aktyvių veiksmų realizuoti savo teises. Kadangi ji skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. A-1353 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo panaikinimo padavė tik 2014 m. spalio 3 d. (išsiųsta paštu), t. y. praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti ir nenurodė jokių priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, objektyviai trukdžiusiomis paduoti skundą teismui, todėl skundo padavimo terminas neatnaujintas.

Netenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjos skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėja N. L. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 58-60), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo patenkinti.

Nurodo, kad pagal administracinių teismų praktiką, ar įstatymu nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, turi nustatyti teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, galimą įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui atitinkamą laiką objektyviai kliudė kreiptis į teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-662/2012). Taigi, termino praleidimo aplinkybės yra vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nes teismui reikia įsitikinti, ar pareiškėjas terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Skundo priėmimo metu teismas neturi galimybės išspręsti šio klausimo, nes šioje proceso stadijoje nėra vertinami pateikti įrodymai, atliekamas formalus skundo atitikimo įstatymo reikalavimams patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašymą dėl termino atnaujinimo gali paduoti ir vėlesnėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

Pastebi, jog vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas ne tik rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas, tačiau ir operatyvumo standartas, t. y. kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja apie detaliojo plano sprendinius bei pažeistas teises sužinojo 2014 m. rugsėjo 3 d. ir operatyviai ėmėsi ginti savo pažeistas teises, kreipdamasi į teismą. Taigi, toks pareiškėjos operatyvumas turėtų būti pagrindu pripažinti skundo padavimo terminą praleistu dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą.

Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad kai įstatyme numatytas tam tikro akto viešas paskelbimas, terminas skundui paduoti paprastai pradedamas skaičiuoti, kai baigiamos visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo akto priėmimo metu, t. y. nuo 2004 m. rugsėjo 28 d. iki 2006 m. birželio 7 d.) 26 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Taigi, ši įstatymo nuostata numato privalomą patvirtinto detaliojo plano viešą paskelbimą, o tai yra reikšmingas teisinis aspektas, lemiantis, jog skundo dėl akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, padavimo terminas paprastai turi būti skaičiuojamas nuo tokio akto viešo paskelbimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009; 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012).

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, apie tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A-1353 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, 2006 m. rugsėjo 14 d. buvo viešai skelbta vietinėje spaudoje, t. y. laikraštyje „Laikinoji sostinė“, taip pat visas minėto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo tekstas buvo paskelbtas internetiniame tinklalapyje http://www.kaunas.lt/dtplanai/dp.php?DMet=2006. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai konstatuota, kad visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros galutinai buvo baigtos 2006 m. rugsėjo 14 d. ir būtent nuo šios datos nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas, nes nuo šio momento pareiškėja turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą.

Kadangi pareiškėja skundą teismui padavė 2014 m. spalio 3 d. (įteikė pašto įstaigai), tokiu būdu praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Pastebėtina, jog pareiškėja prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą svarbiomis jo praleidimo priežastimi nurodė tai, kad iki pat 2014 m. rugsėjo 3 d. nežinojo apie ginčijamo atsakovo įsakymo egzistavimą. Tačiau, kaip minėta, apie tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A-1353 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, 2006 m. rugsėjo 14 d. buvo viešai skelbta vietinėje spaudoje, t. y. laikraštyje „Laikinoji sostinė“, taip pat visas minėto įsakymo tekstas buvo paskelbtas internetiniame tinklalapyje http://www.kaunas.lt/dtplanai/dp.php?DMet=2006, todėl pareiškėja jau nuo 2006 m. rugsėjo 14 d. turėjo žinoti apie šį įsakymą, nepaisant to, kad tik 2014 m. rugsėjo 3 d. gavo jo kopiją. Taip pat, kaip minėta, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą, o ne nuo jo kopijos gavimo dienos ar detalaus susipažinimo su jo turiniu dienos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nežinojimas laikytinas subjektyvia, nuo jos valios priklausiusia aplinkybe, kuri nelaikytina svarbia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo priežastimi. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kadangi ginčijamas aktas buvo paskelbtas viešai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o informacija spaudoje bei internetinėje svetainėje yra prieinama kiekvienam asmeniui, pareiškėja nebuvo pakankamai atidi, kad galėtų laiku ir tinkamai imtis aktyvių veiksmų realizuoti savo teises.

Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog terminą skundui paduoti pareiškėja praleido ne dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl atidumo ir rūpestingumo stokos – dėl subjektyvių aplinkybių, todėl šis terminas pagrįstai neatnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), ką pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir padarė.

Reikia pažymėti, kad teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012). Visgi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjai nurodyti termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pagrindžiančius įrodymus. Galiausiai, nustatęs, jog byloje pakanka įrodymų, kad skundo padavimo terminą pareiškėja praleido akivaizdžiai ir ne dėl svarbių priežasčių, skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti skundą, tokiu būdu laikydamasis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų ir tai padarydamas jau skundo priėmimo stadijoje, o ne nagrinėjant bylą iš esmės.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti šį terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos N. L. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys