AS-309-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-309-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02413-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 79

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui patikslintą apeliacinį skundą (išsiųstas 2014 m. gruodžio 15 d.) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi (b. l. 101-102) pareiškėjo patikslintą apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas patikslintame apeliaciniame skunde prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui ir patikslintam apeliaciniam skundui paduoti, kadangi jo mamos sveikata buvo labai pablogėjusi, ji sunkiai vaikščiojo, ją reikėjo slaugyti bei atlikti įvairius tyrimus, vežioti į polikliniką bei kitas įstaigas. Nurodė, kad gydytojai nusprendė atlikti operaciją; operacija atlikta VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje. Prie patikslinto apeliacinio skundo pridėta 2014 m. gruodžio 11 d. išrašo iš medicininio dokumento kopija, iš kurios matyti, kad V. P. 2014 m. gruodžio 9 d. buvo stacionarizuota, o 2014 m. gruodžio 11 d. išrašyta.

Teismas pažymėjo, kad skundžiamo teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo apskundimo terminas buvo nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų termino praleidimo priežastis anksčiau nurodytu apeliacinio skundo pateikimo laikotarpiu t. y. nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d.

III. Pareiškėjas G. P. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 126-128), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, atnaujinti apeliacinio skundo bei patikslinto apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti apeliacinį skundą, išnagrinėjus apeliacinį skundą – panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir / ar nevertino byloje esančius įrodymus, netinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, nukrypo ir nesivadovavo Lietuvos teismų praktika, kurioje pateiktos privalomos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, taikytinos nagrinėjamoje byloje, todėl teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

Teigia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-7945-171/2014 (iš esmės) apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nepranešęs pareiškėjui, todėl pareiškėjas negalėjo atvykti ir apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Tokiu būdu buvo pabloginta pareiškėjo padėtis prieš kitus bylos dalyvius. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą gavo tik 2014 m. lapkričio 26 d. ir tą pačią dieną surašė bei išsiuntė apeliacinį skundą, tačiau teismas šios aplinkybės nenagrinėjo, užkirsdamas pareiškėjui kelią apginti savo teises.

Pažymi, jog jau 2014 m. lapkričio mėn. pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, patikslintą apeliacinį skundą, tačiau jie iki šios dienos nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei priimami įvairūs sprendimai ir nesivadovaujama vienu iš įtvirtintų civilinio ir administracinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, ir iki šios dienos byla Nr. I-7945-171/2014 neperduodama aukštesnei instancijai nagrinėti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad patikslinto pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo klausimą turėjo spręsti ne Vilniaus apygardos administracinis teismas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą apeliacinį skundą, kadangi praleistas jo padavimo terminas ir prašymas šį terminą atnaujinti nebuvo patenkintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 str. 3 d. 1 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. gruodžio 1 d. buvo gautas pareiškėjo apeliacinis skundas (išsiųstas 2014 m. lapkričio 26 d.) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo (b. l. 81-82).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, kadangi pareiškėjas praleido 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo apskundimo terminą (b. l. 86-87). Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2014 m. lapkričio 11 d. ir apeliacinis skundas dėl jo turėjo būti paduotas iki 2014 m. lapkričio 24 d. 23 val. 59 min, tačiau pareiškėjo apeliacinis skundas išsiųstas 2014 m. lapkričio 26 d. t. y. praleidus 2 dienas (ABTĮ 127 str. 1 d.). Pareiškėjui neprašant praleisto termino atnaujinti, apeliacinį skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.). Minėtoje nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus, kartu su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu atnaujinti praleistą terminą.

Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (pavadino apeliaciniu skundu) (išsiųstas 2014 m. gruodžio 15 d.) (b. l. 89-90), teigdamas, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą jis gavo tik 2014 m. lapkričio 26 d. iš S. P. ir tą pačią dieną parengė bei išsiuntė teismui apeliacinį skundą dėl jo. Pareiškėjas nurodė, jog apie pirmosios instancijos teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas jo skundas iš esmės, jam nebuvo pranešta ir skundo nagrinėjimo metu jis nedalyvavo. Taip pat nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių (sprendimo pavėluoto gavimo, motinos sveikatos, didelio užimtumo) negalėjo apeliacinio skundo paduoti laiku, todėl praleistas terminas turėtų būti atnaujintas, o apeliacinis skundas priimtas nagrinėti ir išnagrinėtas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo atskirojo skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį (b. l. 138-141).

Tą pačią dieną (2014 m. gruodžio 15 d.) kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir patikslintą apeliacinį skundą (b. l. 96-97), prašydamas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui ir patikslintam apeliaciniam skundui paduoti. Nurodė, kad jo mamos sveikata buvo labai pablogėjusi, ji sunkiai vaikščiojo, ją reikėjo slaugyti bei atlikti įvairius tyrimus, vežioti į polikliniką bei kitas įstaigas. Nurodė, kad gydytojai nusprendė atlikti operaciją; operacija atlikta VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje. Taip pat nebuvo suplanavęs ir pasirengęs per vieną dieną, kai tik gavo teismo sprendimą (2014 m. lapkričio 26 d.), parengti ir pateikti dėl jo apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti šį pareiškėjo patikslintą apeliacinį skundą, kadangi praleistas jo padavimo terminas ir prašymas šį terminą atnaujinti nebuvo patenkintas (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vertinant minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ABTĮ 129 straipsnį apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis paduodami arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui, arba per teismą, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami. Gavęs skundą, apeliacinės instancijos teismas išreikalauja administracinę bylą ir sprendžia skundo priėmimo klausimą. Prireikus apeliacinio skundo priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas gali perduoti spręsti tam pirmosios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, – per tris dienas, kai išreikalaujama administracinė byla (ABTĮ 134 str. 1 d.). Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacinį skundą gali būti paduotas atskirasis skundas (ABTĮ 134 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundą, per tris dienas išsiunčia bylą (elektroninę bylą) su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacinės instancijos teismui (ABTĮ 134 str. 5 d.). Kai apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, motyvuotą nutartį atsisakyti priimti apeliacinį skundą priima apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija (ABTĮ 134 str. 6 d.). Taigi, iš šių teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėja tas teismas (pirmosios instancijos teismas arba Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas), kuriam ir per kurį apeliacinis skundas yra pateikiamas. Kadangi šiuo atveju pareiškėjas 2014 m. gruodžio 15 d. patikslintą apeliacinį skundą padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą, tai jo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administracinis teismas ir nagrinėjo. Skundo pavadinimas (patikslintas apeliacinis skundas) šiuo atveju neturi reikšmės skundo priėmimo klausimą nagrinėsiančios teismo instancijos aspektu, kadangi pirminis pareiškėjo apeliacinis skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo apskritai nebuvo priimtas, t. y. nepasiekė apeliacinės instancijos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo, o ne sprendimo įteikimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. lapkričio 10 d. (b. l. 73). Todėl, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 2, 5-6 dalimis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2014 m. lapkričio 11 d. ir apeliacinis skundas turėjo būti paduotas iki 2014 m. lapkričio 24 d. 24 val. Tačiau pareiškėjas apeliacinį skundą išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui tik 2014 m. lapkričio 26 d. (pagal pašto spaudą ant voko) (b. l. 85) t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo skundo nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme pirmą kartą paskirtas 2014 m. spalio 7 d. 10 val. (b. l. 59). Teismo šaukimas apie posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui išsiųstas paštu (b. l. 65). Šį šaukimą pareiškėjas gavo ir su juo susipažino, o 2014 m. spalio 2 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atidėti 2014 m. spalio 7 d. 10 val. vyksiantį teismo posėdį bei paskirti kitą posėdžio datą (b. l. 61-62). Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo prašymą, 2014 m. spalio 7 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą 2014 m. spalio 28 d. 10 val. (b. l. 66). Dėl 2014 m. spalio 28 d. teismo posėdžio pareiškėjui išsiųstas pranešimas (b. l. 67), kuris pagal ABTĮ 73 straipsnio 4 d. prilyginamas teismo šaukimo įteikimui ir laikoma, kad minėtiems proceso dalyviams pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Tačiau į 2014 m. spalio 28 d. teismo posėdį pareiškėjas neatvyko (b. l. 70-71). Teismo posėdžio metu nutarta sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2014 m. lapkričio 10 d. Priėmus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą, tą pačią dieną (2014 m. lapkričio 10 d.) pareiškėjui šis sprendimas išsiųstas paštu (b. l. 78, 80), o 2014 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas jį gavo (b. l. 83-84). Paties pareiškėjo nurodyta sprendimo gavimo data (2014 m. lapkričio 26 d.) nelaikytina tikrąja sprendimo gavimo data, kadangi pareiškėjo pateiktas priėmimo perdavimo aktas (b. l. 94, 99, 110, 114) yra paties pareiškėjo ir jo brolio sudarytas ir objektyviai nepatvirtina, jog būtent tą dieną pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir gavo.

Taigi, iš minėtų bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjui apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimas jam įteiktas laiku (2014 m. lapkričio 12 d.), t. y. nepraleidus trijų dienų termino (ABTĮ 93 str.), tačiau, kaip minėta, nepaisant to, kad pareiškėjas nedalyvavo teismo posėdyje ir nepaisant to, kada jis gavo teismo sprendimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo apskundimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo paskelbimo momento, todėl prasidėjo 2014 m. lapkričio 11 d. ir baigėsi 2014 m. lapkričio 24 d. 24 val. Šiuo atveju pareiškėjas, padavęs teismui apeliacinį skundą 2014 m. lapkričio 26 d., praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d.).

Patikslintame apeliaciniame skunde pareiškėjas termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis grindė tuo, jog jo mamos sveikata buvo labai pablogėjusi, ji sunkiai vaikščiojo, ją reikėjo slaugyti bei atlikti įvairius tyrimus, vežioti į polikliniką bei kitas įstaigas, gydytojai nusprendė atlikti operaciją, kuri atlikta VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje. Prie patikslinto apeliacinio skundo pareiškėjas pridėjo 2014 m. gruodžio 11 d. išrašo iš medicininio dokumento kopiją, iš kurios matyti, kad V. P. 2014 m. gruodžio 9 d. buvo stacionarizuota, o 2014 m. gruodžio 11 d. išrašyta.

Kadangi, kaip nustatyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo apskundimo terminas prasidėjo 2014 m. lapkričio 11 d., o baigėsi 2014 m. lapkričio 24 d., tačiau pareiškėjo mama VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje stacionarizuota 2014 m. gruodžio 9 d., o išrašyta 2014 m. gruodžio 11 d., kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, dėl kokių priežasčių būtent laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d. (apeliacinio skundo padavimo laikotarpiu, kuris nesutampa su pareiškėjo mamos stacionarizavimo laikotarpiu) pareiškėjas objektyviai negalėjo laiku pateikti teismui apeliacinio skundo. Todėl pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys pagrįstai nelaikytos svarbiomis.

Pridurtina, jog pareiškėjo apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo priėmimas vis dar tęsiasi Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir apeliacinis skundas (bei patikslintas apeliacinis skundas) nėra perduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl paties pareiškėjo kaltės. Pirmiausia pastebėtina, jog bylų procesas apeliacinės instancijos teisme pradedamas apeliacinio skundo padavimu ir jo priėmimo klausimo sprendimu (ABTĮ 127 str., 134 str.). Kaip minėta, apeliacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėja tas teismas (pirmosios instancijos teismas arba Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas), kuriam ir per kurį apeliacinis skundas yra paduodamas. Kadangi šiuo atveju pareiškėjas apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą, tai jų priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administracinis teismas ir nagrinėjo.

ABTĮ 134 straipsnio 3 dalis numato, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas; 2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacinį skundą gali būti paduotas atskirasis skundas (ABTĮ 134 str. 4 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmą kartą 2014 m. lapkričio 26 d. paduotą pareiškėjo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti, kadangi pareiškėjas praleido 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo apskundimo terminą (b. l. 86-87) (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.). Dėl šios nutarties pareiškėjas 2014 m. gruodžio 15 d. padavė atskirąjį skundą, nors pavadino jį apeliaciniu skundu (b. l. 89-90). Jame, be jau pirminiame (2014 m. lapkričio 26 d.) apeliaciniame skunde išdėstytų nesutikimo su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu argumentų, pareiškėjas nurodė, jog nesutinka ir su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakyti priimti jo apeliacinį skundą bei pateikė dėl to argumentus. Taigi, toks pareiškėjo skundas ABTĮ prasme laikytinas atskiruoju skundu.

Pagal ABTĮ 149 straipsnio 2 dalį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris dienas po jo gavimo: 1) sutikdamas su atskiruoju skundu ir jei šis paduotas ne dėl nutarčių (nutarimų), priimtų šio įstatymo 101 straipsnyje numatytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą (skaitmeninę kopiją) bylos proceso dalyviams; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui (ABTĮ 150 str. 1 d.). Taigi, atskirojo skundo priėmimo klausimą visada nagrinėja pirmosios instancijos teismas, jei jo nutartis yra skundžiama. Šiuo atveju, kadangi pareiškėjas skundė Vilniaus apygardos 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį, tai jos priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administracinis teismas ir nagrinėjo. Nesutikdamas su pareiškėjo 2014 m. gruodžio 15 d. atskiruoju skundu, Vilniaus apygardos administracinis teismas bylą su šiuo pareiškėjo atskiruoju skundu nusiuntė apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui), kuris 2015 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo atskirojo skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį (b. l. 138-141).

Nesulaukęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties, pareiškėjas tą pačią dieną (2014 m. gruodžio 15 d.) kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir patikslintą apeliacinį skundą (b. l. 96-97), kurį nagrinėjamu atveju skundžiama 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti, vadovaudamasis jau minėta apeliacinio skundo priėmimo procedūra. Be to, dėl 2014 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties pareiškėjas pateikė net du skundus (pavadintus apeliaciniais) (b. l. 108-109; 126-128), vienas iš kurių yra nagrinėjamas, vadovaujantis minėta atskirųjų skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka, nagrinėjamu atveju, o dėl kito Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. priėmė nutartį netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyti priimti apeliacinį skundą (b. l. 121-122), kadangi pareiškėjas vėl kėlė reikalavimus ir argumentus ne tik dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties, bet ir dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Taigi, iš to, kas išdėstyta akivaizdu, jog pareiškėjas, pateikdamas įvairius skundus (visuomet juos vadindamas apeliaciniais) pats apsunkino apeliacinio skundo padavimo ir jo priėmimo klausimo nagrinėjimo procesus, dėl ko apeliacinis skundas negali būti tinkamai priimtas bei perduotas apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. P. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas