A-261-30-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A261-30/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-01388-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2, 11.6.1.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. J., V. J., V. P. (V. P.), I. G., J. B., Z. L., T. B., V. L., E. C., M. V., R. V. (R. V.), M. B., J. T. (J. T.), M. A. T. (M. A. T.), J. N., J. R. (J. R.), E. V., E. R., M. Ž., E. R. (E. R.), S. B. (S. B.), V. L. (V. L.), J. B. (J. B.), G. D., S. B., H. D., D. G., T. K., D. G., A. F. (A. F.), J. K., I. G., O. T., M. J., G. L., S. R., F. R. (F. R.), Z. B., I. U., P. B. (P. B.), M. B., I. T., J. S., E. A., A. B., V. R. (V. R.), L. D., A. Ž., A. K., J. R. (J. R.), Č. S., J. S. (J. S.), D. M., R. J., J. S., J. N., J. V., L. P., A. V., S. L., Z. G. (Z. G.), J. Ž. (J. Ž.), E. Ž., J. G., D. T., L. C., D. J., J. M. (J. M.) ir R. M. (V. Č. turto paveldėtoja)) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2011 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. A30-1283 „Dėl leidimo pradėti rengti atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ (toliau – ir 2011 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. A30-1283); 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-181 „Dėl atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui tvirtinimo“ (toliau – ir 2012 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 30-181).

Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) 2003 m. liepos 3 d. raštu Nr. 31/03/17-1963 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių. Šiuo raštu Žemėtvarkos skyrius nusiuntė kartografuotas buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo aplinkines (22,6989 ha) ribas, buvusių savininkų ir piliečių, pageidaujančių žemę susigrąžinti natūra (79,0284 ha) sąrašą; taip pat prašė suformuoti žemės sklypų ribas, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypų planus. Administracija atliko šiuos darbus ir perdavė dokumentus Žemėtvarkos skyriui tolimesniam nuosavybės teisių atkūrimui. Nuosavybės teisės į dalį suformuotų žemės sklypų buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijoje pretendentams buvo atkurtos.

Paaiškėjus naujoms aplinkybėms – kad buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijoje yra daugiau laisvos valstybinės žemės, nei Administracija buvo suprojektavusi ir perdavusi žemėtvarkos skyriui tolimesniam nuosavybės teisių atkūrimui, pareiškėjo atstovas 2009 m. liepos 13 d. kreipėsi į Administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu dėl informacijos pateikimo. Administracijos miesto plėtros departamentas 2009 m. rugsėjo 14 d. atstovą informavo, kad pateiktoje schemoje nurodytos teritorijos Nr. 1, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 13, 14, 15, 16 ir dalis teritorijos Nr. 2 buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijoje priskirtos valstybės išperkamai žemei. Nesutikdamas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymu, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2012 m. kovo 16 d. sprendimu jo skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Administraciją įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo ribose (pagal dabartinį administracinį suskirstymą Vilniaus miesto savivaldybės Viršuliškių seniūnijos ribose) pridedamojoje schemoje pažymėtoje teritorijoje Nr. 3 (Justiniškių-Lūžių gatvių sankirtoje), nustatyti jų ribas ir plotą bei visus dokumentus perduoti nuosavybės teisių atkūrimui; bylos dalį dėl reikalavimo suformuoti žemės sklypą buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo ribose pridedamoje schemoje pažymėtoje teritorijoje Nr. 2, nustatyti sklypo ribas ir plotą bei visus dokumentus perduoti nuosavybės teisų atkūrimui nutraukė; kitoje dalyje skundą atmetė.

Administracija, nesutikdama su priimtu sprendimu, jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT). Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikti papildomi dokumentai – Administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. A30-1283 ir 2012 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 30-181. Atsakovas, remdamasis naujais įrodymais, kurie nebuvo tirti nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad šiuose įsakymuose nurodyta suplanuota teritorija sutampa su ginčo teritorija Nr. 3, kurioje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu įpareigojo atsakovą suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Atsakovas teigė, kad ginčo teritorijai yra parengtas detalusis planas, kuriuo išreikštas visuomenės poreikis – žaliųjų zonų išsaugojimui mieste, teritorijos naudojimas rekreacijai, todėl nuosavybės teisių atkūrimas čia nėra galimas. Taigi, iš šių dokumentų paaiškėjo, kad, vykstant teisminiam ginčui dėl suformavimo žemės sklypų iki nacionalizacijos buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo ribose (pagal dabartinį administracinį suskirstymą Vilniaus miesto savivaldybės, Viršuliškių seniūnijos ribose) Administracija, nelaukdama, kol tarp šalių kilęs ginčas teisme bus išspręstas, priėmė nurodytus įsakymus dėl ginčo žemės sklypo teritorijos Nr. 3 dalies suformavimo, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. A30-1283 buvo nuspręsta leisti pradėti rengti 3 958 kv. m atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis planą, kurio tikslas – suprojektuoti atskirą valstybinės žemės sklypą atskiram želdynui, o Administracijos direktorius 2012 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 30-181 nuspręsta patvirtinti atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis parengtą planą.

Dėl ginčo teritorijos Nr. 3 Administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. rugsėjo 14 d. rašte buvo nurodyta, kad atstovo pateiktoje schemoje teritorija Nr. 3 buvo Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijoje priskirta valstybės išperkamai žemei, nes pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ji yra bendro naudojimo teritorija, kurioje įrengta vaikų žaidimų aikštelė, apšviesti pėsčiųjų takai, suformuoti želdynai, sezono metu įrengiamas atrakcionų parkas. Tačiau atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ši teritorija yra valstybės išperkama ar kad ji priskiriama miesto parkui, skverui, miesto sodui arba kad ji priskirta želdynams formuoti ar pan. Šiuo atveju ginčo teritorijos Nr. 3 priskyrimas valstybės išperkamai žemei tuo pagrindu, kad suformuoti želdynai, neatitinka Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos teisės normos tikslų, todėl nurodyta teritorija nepriskirtina valstybės išperkamai žemei, o ši žemė grąžintina pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjant administracinę bylą atsakovo atstovas buvo nurodęs, jog detalusis planas ar kitas jam prilyginamas teritorijų planavimo dokumentas ginčo teritorijai Nr. 3 nėra pradėtas rengti. Vadinasi, tai dar kartą patvirtina, jog nežiūrint į tai, kad ginčas tarp šalių buvo pradėtas nagrinėti teisme, atsakovas, neturėdamas tam įgaliojimų, administracinės procedūros nesustabdė ir priėmė naujus sau palankius neteisėtus sprendimus. Dėl žemės sklypo (teritorija Nr. 3), į kurią pretenduoja pareiškėjas, svarbos vietos bendruomenei Vilniaus miesto savivaldybės taryba konkretaus sprendimo nėra priėmusi. Ginčo žemės sklypo svarba visuomenei nėra nurodyta ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendime Nr. 1-1519. Nesant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl sklypo priskyrimo infrastruktūros objektams ar bendroms gyventojų reikmėms, A. J. manymu, atsakovas neteisėtai priėmė 2011 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. A30-1283 ir 2012 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-181.

Apie priimtus įsakymus pareiškėjas sužinojo tik 2012 m. balandžio 18 d., kai gavo atsakovo apeliacinį skundą karu su ginčijamais įsakymais ir jų priedais.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir atsiliepimu (I t., b. l. 35–40) prašė pareiškėjo skundo netenkinti arba bylą nutraukti pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą.

Teigė, kad pagal teisės aktuose nustatytą reguliavimą žemės sklypai želdynams eksploatuoti yra formuojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintu Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka, pagal kurią įgaliojimai rengti ir tvirtinti žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra suteikti Administracijos direktoriui.

Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyrius 2011 m. kovo 21 d. raštu Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyriui pasiūlė formuoti kadastrinius sklypus atskiriesiems želdynams įrengti, tame tarpe ir ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis. Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymu nuspręsta leisti pradėti rengti apie 3 958 kv. m atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyriaus parengtus Žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą.

Žemės sklypo plano rengimo tikslas – suprojektuoti valstybinės žemės sklypą atskirajam želdynui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 30-181 nuspręsta patvirtinti atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui ir jo sprendinius. Minėtais įsakymais juos priėmę subjektai neviršijo savo įgaliojimų, veikė teisingai ir teisėtai. Pareiškėjas netinkamai aiškina ne tik teisės normas, susijusias su želdynų formavimo tvarka, bet netinkamai interpretuoja ir teisės normas, kuriose įtvirtinta želdynų samprata.

Formuojamas/ suformuotas žemės sklypas atskirajam želdynui eksploatuoti priklauso valstybei, todėl teisę naudoti tokį žemės sklypą Vilniaus miesto savivaldybei gali suteikti tik valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl, pareiškėjo reikalavimas pateikti nuosavybės teisę pagrindžiantį dokumentą žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo ar tvirtinimo stadijoje yra nepagrįstas ir nelogiškas. Suformuotas atskirojo želdyno sklypas patenka į Justiniškių gyvenamojo rajono teritoriją.

Pagal Justiniškių mikrorajono išplanavimo projektą, kuris patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V, ginčo teritorijoje nenumatyta užstatymo galimybė. Tai yra bendro naudojimo teritorija prie daugiabučių namų, kurioje įrengta vaikų žaidimų aikštelė, apšviesti pėsčiųjų takai, suformuoti želdynai. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo, jog ši teritorija yra priskirta želdynams suformuoti, nes šios institucijos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1599 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane iki 2015 m. (toliau – ir Bendrasis planas) minėta teritorija patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją teritoriją.

Bendrojo plano sprendiniai parengti ir vertinami masteliu 1:25000 ir į tikslesnį mastelį netransformuojami, be to Bendrajame plane pažymėtos tik didesnės nei 5 ha teritorijos, mažesnės teritorijos neakcentuojamos. Todėl negalima teigti, jog Bendrasis planas įrodo, jog ginčo teritorijoje negali būti formuojamas žemės sklypas želdynams eksploatuoti. Ginčijamais įsakymais suformuoto atskirojo želdyno plotas yra 3 926 kv. m, t. y. ši teritorija yra mažesnė už 5 ha, o tai reiškia, jog tokio dydžio teritorijos Bendrajame plane nėra akcentuojamos.

Atsakovo manymu, ginčo teritorijoje suformuoti atskirojo želdyno žemės sklypą yra aiškus ir objektyviai išreikštas visuomenės poreikis – žaliųjų zonų išsaugojimas mieste, teritorijos naudojimas rekreacijai. Želdynų bei želdinių funkcinė paskirtis yra ne tik užtikrinti žmonių rekreacijos, poilsio galimybes, bet ir bendrą vietovės ekologinį stabilumą, žmonių gyvenamosios ir darbo aplinkos sąlygų palaikymą ir gerinimą. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 patvirtintu Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašu, gyvenamuosiuose daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos sklypuose želdyno plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. viso žemės sklypo ploto.

Tai reiškia, kad jeigu būtų formuojamas žemės sklypas, skirtas eksploatuoti daugiabučiams namams, esantiems (duomenys neskelbtini), net 30 proc. tokio žemės sklypo ploto turėtų būti skirta želdynams. Įsakymais suformavus atskirojo želdyno plotą, yra įgyvendinamos ir privalomosios teisės aktų nuostatos dėl želdynų, nes dėl šiuo metu daugiabučiams namams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti reikalingi žemės sklypai nėra suformuoti.

Be to, informacija apie pradedamą rengti atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo paskelbta 2011 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje, todėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymą pareiškėjas galėjo skųsti iki 2011 m. liepos 28 d. Atsižvelgus į tai, kad teisme pareiškėją atstovauja advokatas, pareiškėjas apie Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. įsakymą turėjo ir galėjo sužinoti tuo metu, kai jis buvo priimtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau ir – Vilniaus miesto skyrius) atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 98–100) prašė tarp šalių kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad pareiškėjo A. J. motina S. J. (mirusi 2000 m. gruodžio 13 d.) 1992 m. sausio 28 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. G. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame Viršuliškių rėžiniame kaime. S. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,7325 ha ploto žemę. Iki 1940 m. nacionalizacijos Viršuliškių kaime išliko rėžinė žemės valdymo sistema, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 6 d. atliko Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijos ribų kartografiją, kurią bei su tuo susijusią medžiagą 2003 m. liepos 31 d. raštu pateikė Administracijos direktoriui, prašydamas nustatyti, kokį žemės plotą galima grąžinti natūra ir nustatyti žemės sklypų ribas, naudojimo sąlygas ir apribojimus, organizuoti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus. Vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą (administracinė byla Nr. 1-251-171/2010), S. J. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,4995 ha ploto žemės dalį, paskirstant jai tenkančias žemės plotų dalis žemės sklypuose Nr. 10, 23, 32, 34, suformuotuose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 480, patvirtintu teritorijos prie T. N. gatvės tęsinio detaliuoju planu.

Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys V. P. (V. P.), I. G., J. N., E. R., M. Ž., E. R. (E. R.), L. P., D. J., L. P. prašė skundą tenkinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu (III t., b. l. 166–171) pareiškėjo A. J. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. A30-1283 nuspręsta leisti pradėti rengti 3 958 kv. m atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis planą (1 p.), nurodant, kad šio plano rengimo tikslas – suprojektuoti atskirą valstybinės žemės sklypą atskiram želdynui (2 p.) (I t., b. l. 7). Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 30-181 patvirtintas atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis planas ir jo sprendiniai (I t., b. l. 8).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimu (adm. b. Nr. I-1717-764/2012) buvo patenkintas A. J. skundo reikalavimas ir Administracija įpareigota įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo ribose (pagal dabartinį administracinį suskirstymą Vilniaus miesto savivaldybės Viršuliškių seniūnijos ribose) pridedamojoje schemoje pažymėtoje teritorijoje Nr. 3 (Justiniškių – Lūžių gatvių sankirtoje), nustatyti jo ribas ir plotą bei visus dokumentus perduoti nuosavybės teisių atkūrimui (I t., b. l. 9–13). LVAT 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi (adm. b. A492-2599/2012) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimas toje dalyje, kurioje Administracijai buvo nustatytas įpareigojimas nustatyti žemės sklypo, esančio Justiniškių – Lūžių gatvių sankirtoje, ribas ir plotą bei visus dokumentus perduoti nuosavybės teisių atkūrimui, paliktas nepakeistas (III t., b. l. 134–140).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamais Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. gegužės 20 d. ir 2012 m. sausio 26 d. įsakymais buvo suprojektuotas ir patvirtintas planas žemės sklypo, kuris minėtame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendime buvo numatytas nuosavybės teisių atkūrimui.

Ginčo atveju yra reikšmingi LVAT 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje pateikti išaiškinimai. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad atsakovo Administracijos apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai – Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. A30-1283 ir 2012 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 30-181 – nepaneigia tos teisėjų kolegijos padarytos išvados, jog žemės sklypas, esantis Justiniškių ir Lūžių gatvių sankirtoje, nepriskirtinas valstybės išperkamai žemei, todėl privalo būti perduotas nuosavybės teisių atkūrimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį teritorijos planavimo proceso metu (iki teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo) neteisėtai priimtą administracinį sprendimą ir neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracine tvarka gali panaikinti šį sprendimą priėmęs subjektas. Todėl nėra formalių kliūčių įpareigoti atsakovą formuoti ginčo teritorijose, tame tarpe ir teritorijoje Nr. 3 (t. y. žemės sklypu, esančiu Justiniškių ir Lūžių gatvių sankirtoje), žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, nes administraciniai sprendimai, kuriais buvo nuspręsta ginčo teritorijose rengti žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, bei juos tvirtinti, nėra realizuoti.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamų Administracijos įsakymų teisinė reikšmė buvo įvertinta LVAT 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje, kurioje, kaip minėta, pripažinta, jog šie aktai nėra kliūtis atsakovui suformuoti ginčo teritorijoje žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Taigi, pareiškėjo ir kitų pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Lūžių ir Justiniškių gatvių sankryžoje, teisės buvo apgintos minėtais teismų sprendimais, kurie privalo būti vykdomi.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamų Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymo ir Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. įsakymo panaikinimas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. LVAT yra pažymėjęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (2008 m. spalio 6 d. nutartis adm. b. Nr. A442–1669/2008). Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai sprendžiama, kad A. J. skundo reikalavimai panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. gegužės 20 d. ir Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. įsakymus yra atmestini.

III. Pareiškėjas A. J. apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 81–84) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neatsižvelgė į LVAT formuluojamą praktiką šios kategorijos bylose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijami aktai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, jais nuspręsta suprojektuoti 3 958 kv. m žemės sklypą atskirajam želdinimui, kai į šį žemės sklypą pretenduojama natūra atkurti nuosavybės teises. Akivaizdu, kad šiais aktais pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nes pradėjus formuoti žemės sklypą želdinimui, nuosavybės teisių atkūrimas į jį tampa negalimas. Analogiškos pozicijos laikomasi ir LVAT 2013 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS552-269/2013.

2. Be to, LVAT 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2599/2012 paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą, kuriuo teismas įpareigojo atsakovą suformuoti žemės sklypą buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo ribose (schemoje – teritorija Nr. 3), nustatyti sklypo ribas ir plotą, perduoti dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (IV t., b. l. 93–97) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendime išdėstytais teiginiais ir remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui.

Tretieji suinteresuoti asmenys M. J., I. G. ir O. T. pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko (IV t., b. l. 99–100).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kyla dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. A30-1283 „Dėl leidimo pradėti rengti atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 30-181 „Dėl atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2011 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. A30-1283 nuspręsta leisti pradėti rengti 3 958 kv. m. atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis planą (1 p.), nurodant, kad šio plano rengimo tikslas – suprojektuoti valstybinės žemės sklypą atskirajam želdynui (2 p.) (administracinė byla Nr. A492-2599/2012, t. I, b. l. 7).

2012 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 30-181 patvirtintas atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis planas ir jo sprendiniai (administracinė byla Nr. A492-2599/2012, t. I, b. l. 8).

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-1717-764/2012, t. I, b. l. 9-13) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi (administracinė byla A492-2599/2012, t. III, b. l. 134-140) Administracija įpareigota įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo ribose (pagal dabartinį administracinį suskirstymą Vilniaus miesto savivaldybės Viršuliškių seniūnijos ribose) pridedamojoje schemoje pažymėtoje teritorijoje Nr. 3 (Justiniškių – Lūžių gatvių sankirtoje), nustatyti jo ribas ir plotą bei visus dokumentus perduoti nuosavybės teisių atkūrimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje teismas išaiškino, kad atsakovo Administracijos apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai – Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. A30-1283 „Dėl leidimo pradėti rengti atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ ir Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 30-181 „Dėl atskirojo želdynų Lūžių ir Justiniškių gatvėmis plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui tvirtinimo“ – nepaneigia tos teisėjų kolegijos padarytos išvados, jog žemės sklypas, esantis Justiniškių ir Lūžių gatvių sankirtoje, nepriskirtinas valstybės išperkamai žemei, todėl privalo būti perduotas nuosavybės teisių atkūrimui. Šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo (aktuali akto redakcija) 32 straipsnio 3 dalis numato, jog teritorijų planavimo proceso metu (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) neteisėtai priimtą administracinį sprendimą ir neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracine tvarka gali panaikinti šį sprendimą priėmęs subjektas. Tai reiškia, kad teisėjų kolegijai nėra ir formalių kliūčių įpareigoti atsakovą formuoti ginčo teritorijose Nr. 3 ir Nr. 6 žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, nes administraciniai sprendimai, kuriais buvo ginčo teritorijose nuspręsta rengti žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, bei juos tvirtinti, nėra realizuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 20 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-322/12).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamais Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. gegužės 20 d. ir Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. įsakymais buvo suprojektuotas ir patvirtintas planas žemės sklypo, kuris skirtas iš esmės bendroms gyventojų reikmėms, o pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė skirta bendroms gyventojų reikmėms yra valstybės išperkama ir negrąžinama privačion nuosavybėn nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams. Nors minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo pripažinta, kad ginčo sklypas turi būti parengtas nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjui ir kitiems pretendentams.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu nustatytas įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių ir nutarimų privalomumas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau atsakovas nevykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarties – nepakeitė savo aktų, nesuformavo žemės sklypo, buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo ribose (pagal dabartinį administracinį suskirstymą Vilniaus miesto savivaldybės Viršuliškių seniūnijos ribose), pridedamojoje schemoje pažymėtoje teritorijoje Nr. 3 (Justiniškių – Lūžių gatvių sankirtoje), nenustatė jo ribų ir ploto bei neperdavė dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatytais ginčijamų aktų negaliojimo argumentais bei ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turi pagrindą aktus pripažinti neteisėtais iš esmės ir panaikinti pareiškėjo ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. A30-1283 „Dėl leidimo pradėti rengti atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ bei Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-181 „Dėl atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui tvirtinimo“, nes aktai pažeidžia teismo pripažintą pareiškėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą jo pasirinktu būdu, t. y. grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas šiam ginčui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 143 str.) ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo A. J. skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. A30-1283 „Dėl leidimo pradėti rengti atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ bei Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-181 „Dėl atskirojo želdyno ties Lūžių ir Justiniškių gatvėmis plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui tvirtinimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas