A-114-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-114-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02096-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. C. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas E. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-8), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), (toliau – ir atsakovas) 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, įpareigoti Viešojo saugumo tarnybą nebeeksploatuoti specialiųjų sunkvežimių.

Nurodė, kad jo teisės ir laisvės yra pažeidžiamos konvojuojant jį perpildytais specialiaisiais sunkvežimiais, kai vienu metu vienoje kameroje (pertvaroje) būna iki 15 asmenų, o bendras konvojuojamų asmenų skaičius trijose kamerose būna iki 50 asmenų. Pirmą kartą jis buvo konvojuotas 2007 m. vasario 27 d., paskutinį kartą 2013 m. balandžio 24 d. Teigė, kad specialiųjų sunkvežimių kamerose nėra tinkamai įrengtos sėdimos vietos, tik paprasti mediniai suolai, nėra įrengta saugos diržų, vėdinimo ir šildymo sistemų, todėl šiltuoju metų laiku trūksta oro, o šaltuoju metų laiku būna labai šalta. Atkreipė dėmesį, kad konvojavimas vyksta kartu su ligoniais, sergančiais infekcinėmis, oru plintančiomis ligomis, nesilaikant teisės aktuose nustatytų saugumo reikalavimų, nėra įrengta specialios patalpos asmeniniams daiktams susidėti, nėra įrengtas atsarginiais išėjimas nelaimės atveju. Tvirtino, jog tokios konvojavimo sąlygos neatitinka ir yra pažeidžiamos Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) nuostatos. Pažymėjo, kad specialūs sunkvežimiai, kuriais jis buvo konvojuojamas kelia grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, sukelia didelių nepatogumų, baimę, stresą, žemina jo orumą, atsirado baimė būti konvojuojamam, nors tai yra neišvengiama, jei nori būti nuvežtas į ligoninę gydytis. Atsižvelgęs į tai, prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 15–16) prašė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi, taikyti ieškinio senaties terminą dėl pareiškėjo reikalavimų iki 2010 m. gegužės 17 d., o pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2013 m. gegužės 17 d. atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo konvojuojamas specialios paskirties sunkvežimiais MERCEDES BENZ ir autobusais Volkswagen Crafter. Mažieji autobusai Volkswagen Crafter yra 19 sėdimų vietų vienaukščiai autobusai su kėbulu, pritaikytu kaliniams vežti. Specialios paskirties sunkvežimiams MERCEDES BENZ (atitikties tipas ar kategorija N2 BAM – transporto priemonė (sunkvežimis-furgonas), turinti uždarą kėbulą pritaikytą žmonėms vežti, 36 sėdimos vietos), kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, yra UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ atliktos ekspertizės ir išduotos 2004 m. gruodžio 21 d. pažymos Nr. 543 ir Nr. 544, kad jie atitinka „Pagrindinius techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms“, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348, ir juos galima eksploatuoti kaip žmonėms vežti pritaikytus sunkvežimius. Šių sunkvežimių techninė būklė kiekvienais metais tikrinama UAB „Kauno techninės apžiūros centras“. Saugos diržų ar papildomų konstrukcijų, prietaisų, nenumatytų Viešojo saugumo tarnyboje eksploatuojamo specialiojo transporto atitikties sertifikatuose, įrengimas yra negalimas. Specialios paskirties sunkvežimiams MERCEDES BENZ, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, 2012 m. lapkričio – 2013 m. sausio mėnesiais yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų specialios paskirties sunkvežimių MERCEDES BENZ atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimo metu nenustatė, kad sunkvežimių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis.

Taip pat paaiškino, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių X skyriaus nuostatomis, patikrinama specialiojo transporto inžinerinių techninių priemonių būklė. Nustatytais terminais ir laiku, t. y. kiekvienais metais, specialiosios paskirties transportui atliekama valstybinė techninė apžiūra. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklų 103.7 punktu, sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga, vežami atskirai nuo kitų konvojuojamųjų, tačiau jeigu tai būna pažymėta jų asmens bylos pažymoje. Tokiu atveju, sergantysis vežamas atskiroje kameroje. Dėl konvojuojamųjų asmeninių daiktų pervežimo nurodė, jog Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja daiktų pervežimo, nenustato konkretaus patalpos ploto ar tūrio, kuris gali būti skiriamas susidėti konvojuojamųjų daiktams. Pažymėjo, jog visuose Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties konvojavimui skirtuose automobiliuose yra įrengti atsarginiai išėjimai nelaimės atvejui.

Dėl konvojuojamų asmenų skaičiaus nurodė, jog pagal pateikiamus konvojavimo žiniaraščius nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2013 m. gegužės 17 d. pareiškėjas iš Pravieniškių 2 pataisos namų-atvirosios kolonijos į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir atgal nė karto nebuvo vežamas viršijant leidžiamą pervežti asmenų kiekį specialiaisiais automobiliais ir konvojavimas nustatytu maršrutu truko mažiau negu 5 valandas. Pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Tačiau Viešojo saugumo tarnyba neturi jokių duomenų apie pareiškėjo raštu ar žodžiu pareikštas pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu (b. l. 138–143) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas E. C. į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo buvo atvežtas 2007 m. vasario 27 d. Iš viso nuo šios datos pareiškėjas iš/į Pravieniškių PN-AK buvo konvojuotas keletą kartų: 2007 m. kovo 27 d. į Lukiškių tardymo izoliatorių; 2007 m. balandžio 5 d. grąžintas į Pravieniškių PN-AK; 2007 m. rugsėjo 5 d. į Laivės atėmimo vietų ligoninę; 2007 m. rugsėjo 28 d. grąžintas į Pravieniškių PN-AK; 2007 m. lapkričio 16 d. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2007 m. gruodžio 14 d. grąžintas į Pravieniškių PN-AK; 2013 m. balandžio 17 d. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2013 m. balandžio 24 d. grąžintas į Pravieniškių PN-AK (b. l. 9–10).

2013 m. gegužės 29 d. Viešojo saugumo tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. gegužės 17 d. prašymą, priėmė sprendimą Nr. 47SD-745, kuriame nurodė pareiškėjui, jog specialiosios paskirties transportas, skirtas sulaikytų asmenų konvojavimui atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog šis transportas yra nuolat atnaujinamas ir tobulinamos konvojavimo sąlygos (b. l. 11).

Transporto priemonių MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) Registracijos liudijimuose nurodyta, jog jie turi po 36 sėdimas vietas (b. l. 18–19). Transporto priemonių Volkswagen Crafter, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) Registracijos liudijimuose nurodyta, jog jie turi po 19 sėdimų vietų (b. l. 20–21).

2004 m. gruodžio 21 d. UAB „Kauno techninės apžiūros centro” išduotose pažymose apie techninės ekspertizes atlikimą nustatyta, jog transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) po atliktų konstrukcinių pakeitimų atitinka „Pagrindinius techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms” ir gali būti eksploatuojamos kaip žmonėms vežti pritaikyti sunkvežimiai (b. l. 22–23).

Iš transporto priemonių MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemų (b. l. 28–29), matyti, kad kiekvienoje iš transporto priemonių yra įrengta po tris bendras kameras, vieną vienutę, įrengti atsarginiai išėjimai, šildymo ir vėdinimo sistemos.

2012 m. lapkričio – 2013 m. sausio mėnesiais Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyrius atliko dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimus specialios paskirties sunkvežimiuose MERCEDES BENZ, jų atitikimą Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams ir nenustatė jokių pažeidimų (b. l. 30–33).

Iš 2013 m. balandžio 17 d. Kelionės žiniaraščio (b. l. 34–35) matyti, jog iš Pravieniškių PN-AK buvo konvojuoti 56 asmenys, tarp jų ir pareiškėjas E. C. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Konvojavimas vyko dviem specialiosiomis transporto priemonėmis. Kelionės žiniaraštyje jokių konvojuojamų asmenų nusiskundimų nepažymėta.

Iš 2013 m. balandžio 24 d. Kelionės žiniaraščio (b. l. 43–44) matyti, jog iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Pravieniškių PN-AK buvo grąžinti 36 konvojuojami asmenys, tarp jų ir pareiškėjas E. C.. Konvojavimas vyko dviem specialiosiomis transporto priemonėmis. Kelionės žiniaraštyje jokių konvojuojamų asmenų nusiskundimų nepažymėta.

Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 09-A/2012/6595 matyti, kad jam 2007 m. vasario 28 d. tik atvykus į Pravieniškių PN-AK ir vėliau ne kartą buvo atlikta jo sveikatos apžiūra, padaryti reikiami tyrimai: kraujo, Syphilis RPR, ŽIV testo, plaučių rentgenas, kurių visi rezultatai yra geri, pareiškėjo savijauta gera. Jokių didesnių nusiskundimų, išskyrus ausų ir dantų skausmą, pareiškėjo sveikatos istorijoje nepažymėta (b. l. 68–106, 108–109, 111–132). Dėl ausų uždegimo pareiškėjas keletą kartų buvo hospitalizuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (b. l. 107, 110).

Dėl ieškinio senaties taikymo teismas, remdamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 pateiktu išaiškinimu, pažymėjo, jog byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, neleidusių pareiškėjui savo pažeistas teises ginti anksčiau. Teismo vertinimu, pareiškėjas apie savo teisės pažeidimus akivaizdžiai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai, jo teigimu, pasireiškė, t. y. jau 2007 m., kuomet jis pirmą kartą buvo konvojuotas. Kadangi į teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi tik 2013 m. birželio 18 d. (paštu skundą išsiuntė 2013 m. birželio 17 d.) (b. l. 1, 12), teismas padarė išvadą, kad jis praleido CK 1.125 straipsnio 8 punkte įtvirtintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, prašymas tenkintas ir pareiškėjo reikalavimo daliai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 27 d. iki 2010 m. birželio 17 d. taikytas trijų metų ieškinio senaties terminas, o pareiškėjo skundo dalis tuo pagrindu atmesta. Toliau pasisakyta dėl likusios pareiškėjo reikalavimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už ginčo laikotarpį nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2013 m. balandžio 24 d.

Dėl konvojavimo sąlygų teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.246, 6. 247, 6.249 straipsniais, 6.250 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą) ir Konvojavimo taisyklėmis, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2013 m. balandžio 24 d. buvo konvojuotas du kartus (2013 m. balandžio 17 d.

į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir 2013 m. balandžio 24 d. grąžintas į Pravieniškių PN-AK (b. l. 9–10)), iš byloje esančių dokumentų (Transporto priemonės registracijos liudijimų su paskirties nurodymu; Transporto priemonės valstybinės atitikmens sertifikatų su paskirties nurodymu ir Kasmetinės techninės apžiūros ataskaitų, su transporto priemonės paskirties nurodymu (b. l. 18–27)) matyti, kad Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, kuriuo buvo konvojuotas pareiškėjas į kitas įstaigas, turi aukščiau išvardintus dokumentus, iš pateiktų specialaus transporto, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemų (b. l. 28–29), matyti, kad yra besąlygiškai užtikrinama konvojuojamųjų izoliacija pagal papildomus kriterijus (rėžiminius, operatyvinius, medicininius), yra įrengti atsarginai išėjimai nelaimės atveju, šildymo ir vėdinimo sistemos, pareiškėjo argumentą, kad jis buvo konvojuojamas perpildytame transporte, teismas vertino kritiškai.

Iš byloje esančių Konvojuojamųjų sąrašų, Kelionės žiniaraščių (b. l. 34–46), matyti, kad 2013 m. balandžio 17 d. iš Pravieniškių PN-AK buvo konvojuota iš viso 56 asmenys, o 2013 m. balandžio 24 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Pravieniškių PN-AK buvo grąžinti 36 konvojuojami asmenys, tarp jų ir pareiškėjas. Tačiau konkrečiomis nurodytomis dienomis pareiškėjas kartu su kitais asmenimis į paskirties vietas būdavo konvojuojamas ne viena transporto priemone, o keliomis, todėl pareiškėjo teiginys, kad transporto priemonė buvo perpildyta, atmestas kaip nepagrįstas.

Be to, atsižvelgiant į Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktus, visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei raštu nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų. Tokių duomenų neturi ir Viešojo saugumo tarnyba.

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad konvojuojant pareiškėją į kitą paskirties punktą laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2013 m. balandžio 24 d., buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, buvo užtikrintas saugus jo transportavimas, specialus transportas, kuriuo buvo konvojuotas pareiškėjas į kitas įstaigas, ir konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių 145-148 punktų reikalavimus. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų konvojavimo sąlygų už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2013 m. balandžio 24 d. taip pat atmesta kaip nepagrįsta. Atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Viešojo saugumo tarnybą nebeeksploatuoti specialiųjų sunkvežimių, atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas E. C. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 170-176), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pirmosios instancijos teismo posėdyje pareikštus argumentus ir teismo sprendime ji neminimi.

2. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo pateikti specialiuose konvojaus automobiliuose esančių kamerų matmenų (ilgio, pločio, aukščio), nes nemanė, kad tai yra svarbu. Pareiškėjo teigimu, kamerų matmenys: ilgis 310 cm, plotis 80 cm, aukštis 175 cm.

3. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas teismo prašė ypač atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad automobiliuose nėra vietos konvojuojamųjų asmeniniams daiktams susidėti, dėl ko dar labiau sumažėja vietos kameroje. Atsakovas atsiliepime visiškai neužsimena apie bagažo skyrių. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas užsiminė, jog bagažas talpinamas kartu su nuteistaisiais į skyrius, tai reiškia po 12 žmonių į 2,48 m2 skyrių su 360 kg bagažo (po 30 kg kiekvienam maksimaliai).

4. Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad kamerose nėra įrengti saugos diržai, tačiau atsakovo teigimu, tai tik „komforto aksesuarai“. Be to, nors atsakovas teigia, jog visose transporto priemonėse yra atsarginiai išėjimai, tačiau jie yra užrakinami arba užvirinami.

5. Konvojavimo metu nuteistieji nuolat jaučia stresą ir įtampą dėl to, jog yra nesaugūs, nes nėra saugos diržų, konvojaus pareigūnai nuolat yra nukreipę ginklus į nuteistuosius, kurie bet kada gali būti panaudoti, nuteistųjų atžvilgiu iš pareigūnų jaučiama neapykanta, naudojami necenzūriniai žodžiai, replikos.

6. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog, remiantis atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2013 m. balandžio 17 d. iš Pravieniškių PN-AK buvo konvojuota iš viso 56 asmenys, o 2013 m. balandžio 24 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Pravieniškių PN-AK buvo grąžinti 36 konvojuojami asmenys, tarp jų ir pareiškėjas, tačiau konkrečiomis nurodytomis dienomis pareiškėjas kartu su kitais asmenimis į paskirties vietas būdavo konvojuojamas ne viena transporto priemone, o keliomis. Tačiau teismas nenurodė, kokiomis konkrečiomis transporto priemonėmis tuo metu buvo konvojuojami nuteistieji, tarp jų ir pareiškėjas. Tai yra svarbi aplinkybė, įrodanti konvojavimo tvarkos pažeidimą. Specialioji transporto priemonė – sunkvežimis MERCEDES BENZ turi 36 sėdimas vietas, o autobusas Volkswagen Crafter – 19 sėdimų vietų, todėl tuo metu konvojavus 56 asmenis, įskaitant ir jų bagažą po 30 kg, akivaizdu, kad buvo perpildytos specialiųjų transporto priemonių kameros.

7. Vien tai, kad nuteistųjų nusiskundimai nėra užfiksuoti kelionės žiniaraštyje, nereiškia, jog tokių nusiskundimų apskritai nėra. Dažniausiai jie tyčia nėra fiksuojami, o apie tai, kad gali kreiptis raštiškai, nuteistieji nežino, pareigūnai nenurodo savo pavardžių, nepatikslina aplinkybių ir jų detalių, nuteistieji klaidinami. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 17 d. konvojavimo iš Pravieniškių PN-AK metu, taip pat turėjo nusiskundimų, t. y. kelionei trukus apie 5 val. (3 val. važiuojant ir dar virš valandos atvykus į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą sėdint ir laukiant konvojaus automobilyje) pareiškėjui nebuvo leista pasinaudoti viešuoju tualetu, o paprašius užfiksuoti šį nusiskundimą, iš pareiškėjo buvo tik pasijuokta, ir tik daugeliui nuteistųjų pradėjus reikšti nepasitenkinimą, pareiškėjui buvo leista pasinaudoti viešuoju tualetu. Tačiau tokias situacija yra labai sunku įrodyti.

8. Dėl senaties termino taikymo pažymi, jog Europos Sąjungos teisinės direktyvos numato senaties termino netaikymą analogiškoms situacijoms, jei ginčo aplinkybės nėra pakitusios, nepagerintos aplinkybių sąlygos.

9. Per visą pažeidimo laikotarpį pareiškėjas tik vienintelį kartą 2013 m. balandžio 17 d. buvo konvojuojamas mažuoju autobusu Volkswagen Crafter, kuriuo praktiškai transportuojami tik nuteistieji, vykstantys į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir užsienio piliečiai. Tačiau atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kategoriškai neigė šiam transportui taikomą dvigubą standartą. Pirmosios instancijos teismas sprendime šios aplinkybės neakcentavo, nors tai įmanoma praktiškai patikrinti.

10. Sunkvežimis MERCEDES BENZ teisiniu požiūriu negali būti naudojamas asmenims konvojuoti, kadangi jis kelia grėsmę sveikatai bei gyvybei, sukelia didelių nepatogumų, žemina asmens orumą, daugkartinis konvojavimas tokiu transportu atsiliepia asmens psichinei būklei, išsivysto baimė būti konvojuojamam ir išnyksta galimybė vieninteliu būdu nuvykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę gydytis.

11. Dėl visų skunde, apeliaciniame skunde bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. buvo sutrikdyta jo sveikata, jis patyrė psichologinį sukrėtimą, didelių nepatogumų, pasidarė dirglus, patyrė pažeminimą, kurią vertina 7 000 Lt.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Visas Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas suimtiesiems ir nuteistiesiems pervežti, yra licencijuotas, atsižvelgiant į Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikoje nustatytą tvarką. Tai reiškia, kad jis turi registracijos liudijimus su tiksline paskirtimi, atitikmens sertifikatus su tiksline paskirtimi ir periodinės techninės apžiūros pažymas-ataskaitas su tiksline paskirtimi. Nei vienas iš minėtų dokumentų nėra panaikintas, apribotas ar sustabdytas. Taigi, visas Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas naudojamas teisėtai ir pagrįstai.

2. Kasdienėje konvojavimo veikloje Viešojo saugumo tarnyba griežtai laikosi Konvojavimo taisyklių.

3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia savo subjektyvų įvykių vertinimą, tačiau nenurodo įstatymų ir bylos aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, kuriais galėtų būti grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Tai reiškia, jog pareiškėjo apeliacinis skundas neturi juridinio pagrindo.

4. Dėl 2013 m. balandžio 17 d. konvojaus iš Pravieniškių į Vilnių apeliaciniame skunde pateikiami klaidingu faktai, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas perpildytame transporte. Pagal 2013 m. balandžio 17 d. konvojaus kelionės žiniaraštį konvojų sudarė du automobiliai – specialios paskirties sunkvežimis MERCEDES BENZ (36 sėdimos vietos) ir mažasis autobusas Volkswagen Crafter (19 sėdimų vietų). Konvojaus žiniaraščio duomenimis 2013 m. balandžio 17 d. buvo vežama 30 konvojuojamųjų maršrutu Pravieniškės – Vilnius ir 26 konvojuojamieji maršrutu Vilnius – Pravieniškės, t. y. didžiausias vienu metu vežamų konvojuojamųjų skaičius buvo 30 asmenų.

5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė senaties institutą, nepažeidė materialiosios bei proceso teisės normų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl neturtinės žalos, kilusios dėl valstybės įstaigos pareigūnų neteisėtos veiklos, atlyginimo.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Pareiškėjo prašomos neturtinės žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį yra privalomi civilinės atsakomybės elementai, t. y.: viešojo administravimo subjekto neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Tik įrodžius šias sąlygas, pareiškėjas įgyja teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas E. C. į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo buvo atvežtas 2007 m. vasario 27 d. Iš viso nuo šios dienos pareiškėjas iš / į Pravieniškių PN-AK buvo konvojuotas keletą kartų: 2007 m. kovo 27 d. į Lukiškių tardymo izoliatorių; 2007 m. balandžio 5 d. grąžintas į Pravieniškių PN-AK; 2007 m. rugsėjo 5 d. į Laivės atėmimo vietų ligoninę; 2007 m. rugsėjo 28 d. grąžintas į Pravieniškių PN-AK; 2007 m. lapkričio 16 d. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2007 m. gruodžio 14 d. grąžintas į Pravieniškių PN-AK; 2013 m. balandžio 17 d. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2013 m. balandžio 24 d. grąžintas į Pravieniškių PN-AK (b. l. 9–10).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iki 2013 m. konvojavimo metu galimai pareiškėjo pažeistų teisių gynimui taikytinas ieškininės senaties terminas, nes skundas teismui paduotas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 punkte numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas žalos atlyginimą kildina iš atskirų veiksmų, padarytų skirtingais laikotarpiais, todėl teismas pagrįstai senaties terminą skaičiavo nuo paskutinio veiksmo, t. y. nuo konvojavimo, įvykdyto 2013 m. balandžio 24 d.

Atsižvelgiant į tai, teismas įvertino pareiškėjo konvojavimo atvejus, kurie nepatenka į senaties terminą, o būtent 2013 m. balandžio 17 d. pareiškėjo pervežimą specialiu transportu į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir 2013 m. balandžio 24 d. jo pervežimą į Pravieniškių PN-AK.

Kaip minėta, vienas iš neturtinės žalos atlyginimo sudėties elementų, sudarančių pagrindą atlyginti žalą, yra administravimo subjekto neteisėti veiksmai. Pareiškėjas tokius veiksmus sieja su transporto tinkamumu konvojavimui bei pačių konvojavimo taisyklių pažeidimu.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Šios taisyklės numato, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šio ginčo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas jo nurodytu laikotarpiu automobiliais, kurių techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Į patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomi reikalavimai dėl sėdimų vietų, saugos diržų, vėdinimo ir šildymo sistemų, atsarginių išėjimų įrengimas, tūrio bei plotų paskaičiavimai, būtini žmonėms pervežti. Pažymėtina, kad pagal Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedą, saugos diržų įrengimas N2 tipo transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas konvojavimas, neprivalomas. Transporto priemonių patikros išvados byloje nėra ginčijamos ir nėra paneigtos, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad automobiliai pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą yra tinkami konvojavimui ir konvojavimas tokiu automobiliu standartinio konvojavimo atveju negalėjo sukelti pareiškėjo sveikatai neigiamų pasekmių, o pareiškėjas teismui nenurodė konvojavimo metu nenumatytų, ypatingų atvejų, galėjusių sutrikdyti pareiškėjo sveikatą ar sukelti neigiamas pasekmes jo sveikatai.

Pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktą, specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei sėdimų bei gulimų vietų skaičius. Pareiškėjas nenurodė, kada ir kiek buvo viršytas konvojuojamų asmenų skaičius, o atsakovas nurodė, kad asmenų skaičius konvojuojant pareiškėją su kitais asmenimis nebuvo viršytas (b. l. 192). Be to, pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 64.11 ir 64.12 punktuose reglamentuota, jog prie asmens bylos pažymos turi būti nurodoma gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatą, o jei reikia, įrašas apie sveikatos problemas (ypatybes), į kurias būtina atsižvelgti, ir visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti. Taip pat turi būti gydytojo (bendruomenės slaugytojo) vardas ir pavardė, parašas. Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tokias pretenzijas reiškė ir nėra duomenų, kad tokia teisė pareiškėjui buvo ribojama. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad į pretenzijas konvojus nereaguoja nėra pakankamos, kad galima būtų pripažinti pareiškėjo teisių ribojimą, nes nėra paneigta pareiškėjo teisė konvojaus veiksmus apskųsti laisvės atėmimo vietos vadovybei. Minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nepripažinti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus konvojuojant pareiškėją 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. balandžio 24 d. ir kad pareiškėjo nurodomi sveikatos sutrikimai kilo dėl konvojavimo sąlygų.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo E. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys