A-525-1912-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1912/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00001-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. R. su skundu (b. l. 6-9) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti 2013 m. gruodžio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimą Nr. 13-Il-20-03828-e „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo“;

2) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybą išduoti V. R. neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus bei įregistruoti mažos galios revolverį ME 38 Compact-G, cal. 380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 13-Il-20-03828-e atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba (toliau – ir Kauno AVPK) nusprendė neišduoti pareiškėjui neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, bei komisijai nustačius, kad mažos galios revolveris ME 38 Compact-G, cal. 380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamas saugiai naudotis, ginklas bus realizuotas per prekybininką ginklais, jei ginklas netinkamas naudoti ir neįmanoma jo sutaisyti, bus perduotas neatlygintinai ginklų fondui sunaikinti.

Atsakovas sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas 2001 m. liepos 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146 (su vėlesniais pakeitimais bei papildymais) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, taikė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos.

Pareiškėjas nurodė, kad į atsakovą kreipėsi prašydamas užregistruoti jo turimą mažos galios revolverį (kitaip dujinis ginklas), kurį turi nuo 2007 metų. 2007 metais, pareiškėjui įsigijus dujinį revolverį, pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, jo registracija nebuvo būtina ir joks leidimas dėl jo laikymo (nešiojimo) nebuvo reikalingas. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, numatančiam, kad dujinis ginklas (mažos galios revolveris) turi būti registruotas bei jam laikyti (nešioti) reikalingas leidimas, pareiškėjas ir kreipėsi į atsakovą prašymu, kuris buvo atmestas.

Pareiškėjo manymu, atsakovas nepagrįstai taikė Įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146 nuostatas, nes priimant ginčijamą sprendimą turėjo būti taikoma iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcija, kadangi dabartinė Įstatymo redakcija numato griežtesnius reikalavimus asmenims, norintiems įsigyti ir turėti ginklus. Pareiškėjo vertinimu, buvo pažeistas lex retro non agit principas, nes pritaikytos Įstatymo nuostatos, įtvirtinusios griežtesnius reikalavimus nepriekaištingos reputacijos asmens statusui pripažinti, kartu faktiškai pabloginusios pareiškėjo teisinę padėtį lyginant su ankstesne Įstatymo redakcija.

Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2011 m. kovo 1 d.) numatė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, nuteistas už tyčinį nusikaltimą daugiau kaip 6 metams laisvės atėmimo bausme ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 10 metų, o Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas numatė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo teistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą (išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte), ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 3 metai, o iki 2008 m. birželio 5 d. galiojusioje Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcijoje nepriekaištinga reputacija buvo siejama tik su teistumo išnykimu arba jo panaikinimu.

Pareiškėjas 2001 m. liepos 27 d. buvo nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jos vykdymas buvo atidėtas metams. Minėtai dienai galiojusio Įstatymo 19 straipsnio 8 dalies 4 punktas numatė, kad leidimas įsigyti civilinį ginklą neišduodamas asmenims teistiems už tyčinius nusikaltimus, kuriems teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Vėliau Įstatymo redakcija šiek tiek pasikeitė, ir Įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2011 m. kovo 1 d., 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas numatė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo teistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą (išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte), ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 3 metai.

Tai reiškia, kad praėjus 3 metams po teistumo išnykimo ar jo panaikinimo asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, turinčiu teisę gauti leidimą įsigyti (nešioti) ginklą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo teistumas pasibaigė pasibaigus bausmės atidėjimo laikotarpiui, t. y. nuo teistumo išnykimo yra praėję daugiau kaip 3 metai, atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui neterminuotą leidimą laikyti ir nešioti turimą mažos galios revolverį.

Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime (b. l. 13-14) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad 2013 m. lapkričio 27 d. Kauno AVPK gautas V. R. prašymas išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus ir registruoti mažos galios revolverį. Atlikus patikrinimus pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) IX skyrių, paaiškėjo, kad 2001 m. liepos 27 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje („Piktybinis chuliganizmas, tai yra tie patys veiksmai, pasižymintys nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu,- baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų“) ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nusako, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie iki 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus. V. R. pateikė prašymą išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei registruoti mažos galios revolverį 2013 m. lapkričio 27 d., t. y. po 2011 m. vasario 28 d., todėl jam taikytinos Įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d.

Nr. XI-1146 nuostatos. Taisyklių IX skyriaus 56 punktas nusako, kad išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus atsisakoma Įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje, 17 straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat jei netenkinami Įstatymo 13 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, bei Taisyklių IX skyriaus 56 punktu, nuspręsta neišduoti V. R. neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, o mažos galios revolverį ME 38 Compact-G, cal. 380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini) komisijai nustačius, kad tinkamas saugiai naudoti, ginklas bus realizuotas per prekybininką ginklais, jei ginklas netinkamas naudoti ir neįmanoma jo sutaisyti, bus perduotas neatlygintinai ginklų fondui sunaikinti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 13 d. sprendimu (b. l. 27-31) pareiškėjo V. R. skundą patenkino iš dalies. Panaikino 2013 m. gruodžio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimą Nr. 13-IL-20-03828-e „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. R. 2013 m. lapkričio 27 d. prašymus išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ir užregistruoti mažos galios revolverį (dujinį pistoletą) ME 38 Compact-G, cal. 380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d.

Teismas nustatė, kad 2013 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas padavė atsakovui prašymus išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei užregistruoti mažos galios revolverį ME 38 Compact-G, cal. 380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini), savigynai (b. l. 15, 16). Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu atsisakė patenkinti šį pareiškėjo prašymą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Faktiniu tokio atsisakymo pagrindu atsakovas nurodė aplinkybę, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (t. y. už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, už kurį didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Kolegija pažymėjo, kad šalys nekvestionuoja, jog Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusio nuo 2011 m. kovo 1 d., su vėlesniais pakeitimais bei papildymais) taikymo prasme, ši aplinkybė laikytina pakankamu pagrindu pripažinti, kad asmuo (pareiškėjas) neturi nepriekaištingos reputacijos ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, tarp jų ir dujinio pistoleto.

Teismas nurodė, jog nagrinėjamas administracinis ginčas tarp šalių kilo dėl to, kokia nurodytos materialinės teisės normos redakcija (ar galiojusi iki 2011 m. kovo 1 d., ar įsigaliojusi po šios datos) turėtų būti taikoma byloje nagrinėjamoje situacijoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo skundžiamu sprendimu, teigė, kad jis dujinį pistoletą įsigijo 2007 metais, todėl nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti taikoma Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2011 m. kovo 1 d. (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija), pagal kurią jo teistumas nebuvo kliūtimi turėti pareiškėjo legaliai įsigytą dujinį pistoletą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad situacija dėl abiejų paminėtų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijų taikymo laike yra specialiai aptarta (sureglamentuota) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje (toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Pagal šio straipsnio 4 dalį, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra aptarta situacija, kaip turi būti legalizuoti tie ginklai (tarp jų ir nagrinėjamam ginčui aktualūs dujiniai pistoletai), kuriems pagal iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusią Įstatymo redakciją leidimai juos įsigyti ir turėti nebuvo reikalingi, o po nurodytos datos (pagal 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakciją) tapo būtini. Pagal Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 5 straipsnio 6 (šiame punkte kalbama apie dujinius pistoletus (revolverius)), 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, pateikę prašymus išduoti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, turi teisę laikyti ginklus ar juos nešiotis be leidimo, iki nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo.

Pasisakydama atskirai dėl aptariamo straipsnio 4 dalies aiškinimo, kolegija išskyrė ir pripažino esmine šios dalies principinę nuostatą, kurioje įtvirtinamas principas, kad griežtesnį teisinių santykių reglamentavimą nustatanti teisės norma neturi galioti atgal. Tai aiškiai matyti iš šioje dalyje tiesiogiai aptarto Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyse (naujos ir prieš tai buvusios redakcijų) taikymo aiškinimo. Atsižvelgusi į paminėtą šios dalies principinį pobūdį, teisėjų kolegija darė išvadą, kad paminėta nuostata dėl neleistinumo griežtesnio teisinių santykių reglamentavimo taikymo atgal galioja ir šioje administracinėje byloje nagrinėjamai situacijai, t. y. situacijai, kai pagal iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusios Įstatymo redakcijos buvęs nereikalingu leidimas turėti dujinius pistoletus (revolverius) tapo reikalingu (būtinu) pagal naujos redakcijos Įstatymą. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas atitinka aptariamo straipsnio 4 dalies reikalavimus ta prasme, kad naujos redakcijos Įstatymo įsigaliojimo dieną (2011 m. kovo 1 d.) buvo įsigijęs ir turėjo paminėtą dujinį pistoletą (ginčo dėl to byloje nėra), o aplinkybė, dėl kurios jo atžvilgiu galėjo būti taikomas apribojimas turėti šį ginklą, taip pat buvo atsiradusi iki naujos redakcijos Įstatymo įsigaliojimo. Pažymėta, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1354/2012, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1263/2012).

Atsižvelgdama į aukščiau pateiktą Įstatymo priedo 2 straipsnio aiškinimą bei į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, kolegija darė išvadą, kad atsakovo pareiškėjui pritaikytas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas apribojimas negali būti pripažintas pagrįstu. Todėl pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimas kolegijos pripažintas nepagrįstu (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Pasisakydama dėl galimybės patenkinti šioje administracinėje byloje kitą pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti išduoti jam neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus bei įregistruoti mažos galios revolverį (dujinį pistoletą), kolegija pažymėjo, kad paminėtame atsakovo sprendime nėra pasisakyta dėl kitų būtinų išduoti pareiškėjui leidimą turėti dujinį pistoletą sąlygų. Tokių sąlygų patikrinimas ir nustatymas yra viešojo administravimo subjekto – atsakovo – kompetencija. Todėl paminėtas pareiškėjo 2013 m. lapkričio 27 d. prašymas išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei užregistruoti mažos galios revolverį ME 38 Compact-G, cal. 380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini), savigynai (b.l. 15,16), įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d., turi būti atsakovo išnagrinėtas iš naujo.

III. Atsakovas Kauno AVPK pateikė apeliacinį skundą (b. l. 37-39), kuriuo prašo:

1) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą;

2) palikti galioti Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos viršininko 2013 m. gruodžio 11 d. patvirtintą sprendimą Nr. 13-Il-20-03828-e „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo“.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendimą motyvavo tuo, jog pareiškėjui buvo taikomi griežtesni Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, o V. R. atitinka Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies reikalavimus ta prasme, kad naujos redakcijos Įstatymo įsigaliojimo dieną (2011 m. kovo 1 d.) buvo įsigijęs ir turėjo mažos galios revolverį (teismas įvardina kaip dujinį pistoletą). Tačiau Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie iki 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, o pareiškėjas V. R. prašymo pateikimo dieną (2013 m. lapkričio 27 d.) nei leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus neturėjo. Todėl atsakovas, priimdamas pareiškėjo skundžiamą sprendimą, vadovavosi šiuo metu galiojančiu Įstatymu, kurio tikslas – įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o pareiškėjas V. R. nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo (pareiškėjas nuteistas už BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį baudžiama laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų).

Pareiškėjas V. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 44-47), kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, su juo nesutikdamas nurodo, kad kaip buvo nustatyta nagrinėjant bylą (faktinės aplinkybės, kurių apeliantas neginčija), pareiškėjas dujinį revolverį įsigijo, jį laikė ir nešiojo nuo 2007 metų. Pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, dujinio revolverio registracija nebuvo būtina ir leidimas dėl jo laikymo ar nešiojimo nebuvo reikalingas. Būtent dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, numatančio kad dujinis ginklas (mažos galios revolveris) turi būti registruotas bei jam laikyti (nešioti) yra reikalingas leidimas, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad lex retro non agit principas gali būti taikomas tik asmenims, kurie iki 2011 m. vasario 28 d. jau turėjo išduotą leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, nes iki pastarosios datos teisės aktai nenumatė dujinio pistoleto registracijos ar leidimo tokio ginklo laikymui ar nešiojimui būtinumo, kadangi dujiniai pistoletai, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, nebuvo priskirti ginklų kategorijai. Remiasi Pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 2 dalimi, Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi ir pažymi, jog dėl šių nuostatų taikymo yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1354/2012, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1263/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1561/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, išskyręs ir pripažinęs esmine šios dalies principinę nuostatą, kurioje įtvirtinamas principas, kad griežtesnių teisinių santykių reglamentavimą nustatanti teisės norma neturi galioti atgal. Pareiškėjo nuomone, teisingumo ir proporcingumo principams prieštarauja ir tai, kad negali susidaryti tokia situacija, kad asmuo vieną kartą suklydęs visam likusiam gyvenimui prarastų teisę laikyti (nešioti) mažos galios ginklą (dujinį revolverį), tuo labiau, kad atitinkamos veikos padarymo metu galiojantys teisės aktai nenumatė jokių draudimų turėti ir nešioti dujinį revolverį bei asmuo tokį dujinį revolverį turėjo įgijęs nuo 2007 m., ir iki pasikeitusio teisinio reguliavimo bei prašymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) mažos galios revolverį, jokių teisės pažeidimų nėra padaręs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 13-Il-20-03828-e atsisakyti išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2013 m. lapkričio 27 d. padavė atsakovui prašymus išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei užregistruoti mažos galios revolverį ME 38 Compact-G, cal. 380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini), savigynai, kurį įsigijo iki 2011 m. kovo 1 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 13-Il-20-03828-e, vadovaudamasis Įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146 (su vėlesniais pakeitimais bei papildymais) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, taikė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino 2013 m. gruodžio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimą Nr. 13-IL-20-03828-e „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. R. 2013 m. lapkričio 27 d. prašymus išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ir užregistruoti mažos galios revolverį (dujinį pistoletą) ME 38 Compact-G, cal. 380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d.

Kauno apygardos administracinis teismas nustatė, kad atsakovas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu atsisakė patenkinti šį pareiškėjo prašymą nurodydamas tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (t. y. už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, už kurį didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Pagal Įstatymo 5 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2011 m. kovo 1 d., C kategorijai priskiriami, be kita ko, dujiniai pistoletai (revolveriai). Ginklų ir šaudmenų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Taigi pareiškėjo įgytas ginčo ginklas jo prašymo išduoti neterminuotą leidimą šį ginklą laikyti (nešiotis) padavimo metu buvo priskirtas prie ginklų, kurių negali įsigyti ir turėti nepriekaištingos reputacijos kriterijų neatitinkantis asmuo, kategorijai. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Kauno apygardos administracinis teismas nustatė, kad atsakovas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu atsisakė patenkinti šį pareiškėjo prašymą nurodydamas tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (t. y. už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, už kurį didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalys nekvestionavo, jog Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusio nuo 2011 m. kovo 1 d., su vėlesniais pakeitimais bei papildymais) taikymo prasme, ši aplinkybė laikytina pakankamu pagrindu pripažinti, kad asmuo (pareiškėjas) neturi nepriekaištingos reputacijos ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, tarp jų ir dujinio pistoleto.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčas kilo dėl to, kokia materialinės teisės normos (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies) redakcija turėtų būti taikoma nagrinėjant bylą, t. y. ar galiojusi iki 2011 m. kovo 1 d., ar įsigaliojusi po šios datos.

Pagal ankstesnę Įstatymo redakcija, galiojusią iki 2011 m. kovo 1 d., dujiniai ginklai (pistoletai (revolveriai)) buvo priskiriami D kategorijos ginklams, kuriems leidimai įsigyti ir turėti juos nebuvo būtini (6 str., 13 str.). Pareiškėjas nurodė, jog ankstesnė Įstatymo redakcija jo turimo ginklo laikymui apskritai nereikalavo jokio leidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustatė, jog asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, pateikę prašymus išduoti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, turi teisę laikyti ginklus ar juos nešiotis be leidimo, iki nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo (2 straipsnio 3 dalis). Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo (2 straipsnio 4 dalis). Taigi tokiu būdu reglamentuotas Įstatymo 18 straipsnio redakcijos, įsigaliojusios nuo 2011 m. kovo 1 d., taikymas laike (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1254/2014).

Taigi pareiškėjas, nors anksčiau jo turimam ginklui ir nereikėjo leidimo, įsigaliojus Įstatymo pataisoms turėjo imperatyvią prievolę šiuos ginklus legalizuoti, t. y. nustatyta tvarka gauti leidimą juos laikyti ar nešiotis.

Pastebėtina, jog pareiškėjas į atsakovą kreipėsi 2013 m. lapkričio 27 d., o atsakovo skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2013 m. gruodžio 11 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156, galiojusio nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d., redakcija) nuostatose, reglamentuojančiose Įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, buvo numatyta, jog Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo (Pakeitimo įstatymo 2 str. 4 d.).

Pareiškėjas prašymą dėl leidimo išdavimo pateikė 2013 m. lapkričio 27 d., taigi galiojant Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2012 m. birželio 29 d. redakcijai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar pareiškėjui taikytini Įstatymo 18 straipsnio redakcijos, įsigaliojusios nuo 2011 m. kovo 1 d., nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, taikytina nuo 2012 m. liepos 12 d. galiojusi, t. y. ir pareiškėjo kreipimosi dėl Leidimo išdavimo metu galiojusi, Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio redakcija, nepaisant to, kad iki 2011 m. kovo 1 d. leidimai dujiniams ginklams laikyti nebuvo reikalingi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į tai, kad pareiškėjas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) nebuvo įsigijęs ginklo, kadangi teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo argumentus, kad ginklas buvo įsigytas 2007 m., konstatuotina, jog pareiškėjui taikytinos griežtesnės Pakeitimo įstatymo nuostatos.

Kaip pasisakė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgiant į ginklų, kaip nuosavybės objektų, kurių civilinė apyvarta yra ribojama, prigimtį, nebūtų pagrįsta situacija, kai asmeniui, remiantis tuo, jog iki pasikeitusio teisinio reguliavimo leidimo laikyti (nešiotis) jo turimus ginklus nereikėjo ir jam nebuvo keliamas nepriekaištingos reputacijos asmens reikalavimas, jam vėliau būtų leidžiama legalizuoti turimus ginklus, neatsižvelgiant į tai, kad legalizavimo metu jis nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kaip to reikalauja pasikeitęs teisinis reglamentavimas (žr. 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-854-13). Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad šis teisės aktų aiškinimas nepažeidžia bendrojo teisės principo – įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit), nes atitinkami teisiniai santykiai nebuvo susiformavę, nebuvo nustatytas reguliavimas, įpareigojantis turėti leidimą tam tikrų kategorijų ginklams, todėl negalima tvirtinti, kad nauju teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis kelia klausimą, kodėl jis, nepadaręs naujų nusikalstamų veikų nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, teisėjų kolegija nurodo, jog Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-337/2014).

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklą, taip pat pagrįstai pateiktas registruoti ginklą pareiškėjo V. R. vardu užregistruotas nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą iš dalies, netinkamai išaiškino ir pritaikė byloje materialinės teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl teismo priimtas sprendimas yra keičiamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas 2013 m. gruodžio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimas Nr. 13-IL-20-03828-e ir kuria atsakovas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. R. 2013 m. lapkričio 27 d. prašymus išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ir užregistruoti mažos galios revolverį (dujinį pistoletą) ME 38 Compact-G, cal. 380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d., ir šioje dalyje pareiškėjo V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas