A-209-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-209-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01873-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gretai Maselskienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatui G. B. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. gruodžio 18 d. skundu (b. l. 6-7) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos VGTPT) 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPC-89-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pakeistas jam antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas M. V. ir paskirtas advokatas G. B. teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/2013 ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme; 2) įpareigoti Klaipėdos VGTPT priimti naują sprendimą ir paskirti kitą advokatą; 3) priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos VGTPT 2013 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-289-13 jam teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas M. V. Pareiškėjo teigimu, advokatas su juo nebendravo, jo neatstovavo, bendravo su prokurorais ir veikė priešingai jo interesams, o Klaipėdos VGTPT vilkino priimti sprendimą dėl advokato pakeitimo. Nurodė, jog Klaipėdos VGTPT direktorius, paskirdamas advokatą, gyvenantį ir dirbantį Tauragėje, siekė jam pakenkti, apsunkinti bendravimą su advokatu ir gynybą. Pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos VGTPT direktorius turėjo nusišalinti nuo ginčijamo sprendimo priėmimo, argumentavo, jog Klaipėdos VGTPT veiksmais jam padaryta 30 000 Lt dydžio neturtinė žala, pasireiškusi sveikatos sutrikdymais.

Atsakovai Klaipėdos VGTPT ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos VGTPT, atsiliepimu (b. l. 13-15) nesutiko su pareiškėjo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, jog 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-289-13 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/2013 ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme ir paskyrė advokatą M. V. Advokatas 2013 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą pakeisti jį kitu advokatu, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 Klaipėdos VGTPT įpareigota pakeisti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, todėl ginčijamu 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-89-13 pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis advokatas M. V. pakeistas ir paskirtas advokatas G. B.

Argumentavo, jog Klaipėdos VGTPT, parinkdama advokatą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 5 dalimi, t. y. atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, krūvį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nurodė, jog pareiškėjas pageidavimo dėl konkretaus advokato neišreiškė. Priimant sprendimą, buvo įvertinta aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas prašė antrinės teisinės pagalbos, nuketėjusiąja yra pripažinta Klaipėdos mieste dirbanti advokatė D. R., ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 motyvus, todėl paskyrė advokatą, dirbantį ne Klaipėdos mieste. Atsakovo teigimu, šiuo atveju bet kurio Klaipėdoje dirbančio advokato paskyrimas pareiškėjui gali sukelti sunkumų atstovaujant pareiškėją dėl paskirtojo advokato ir nukentėjusiosios pažinties bei kolegiškų santykių ir kiltų grėsmė teisinės pagalbos kokybei, efektyvumui ir ekonomiškumui. Argumentavo, jog advokatas G. B. nuo Klaipėdos VGTPT yra nepriklausomas, verčiasi savarankiška advokato praktika, o pareiškėjo teiginiai dėl atstovavimo ir teisinės pagalbos kokybės ir efektyvumo nepagrįsti įrodymais.

Pažymėjo, kad Klaipėdos VGTPT direktorius nenusišalino nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo, nes abejonė dėl nešališkumo turi būti pagrįsta ir susijusi su viešųjų ir privačių interesų konfliktu, nusišalinimo pagrindas turi būti objektyvus, nusišalinimas neturi tapti pareiškėjo piktnaudžiavimo ar viešojo administravimo subjekto veiklos ribojimo priemone. Teigė, jog pareiškėjo argumentai dėl tarnybos direktoriaus yra subjektyvaus pobūdžio, pats direktorius nemano esant aplinkybių, galinčių lemti viešųjų ir privačių interesų konflikto kilimą pareiškėjo atžvilgiu. Atsikirtimą dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą argumentavo tuo, jog neegzistuoja nei viena sąlyga, būtina civilinės atsakomybės kilimui.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas konstatavo, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, jog šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (Įstatymo 9 str., 18 str. 7 d.). Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (Įstatymo 18 str. 8 d.). Iš šios Įstatymo nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir Įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas reikalavimą pakeisti advokatą G. B. argumentuoja aplinkybe, jog advokato gyvenamoji vieta yra Jurbarko rajone, o darbo vieta Tauragėje, todėl su advokatu apsunkintas bendravimas ir neužtikrinamas realus antrinės teisinės pagalbos teikimas, tačiau objektyvių duomenų, kurie pagrįstų skundo teiginius dėl advokato negalėjimo tinkamai atlikti savo pareigas ir jam atstovauti, nepateikė. Teismo vertinimu, kai paskirto advokato darbo vieta nesutampa su asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, gyvenamąja vieta, tai nereiškia, kad negalės būti užtikrintas tinkamas ir kokybiškas teisinių paslaugų teikimas. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė objektyviai egzistuojančių Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, trukdančių paskirtam advokatui G. B. suteikti pareiškėjui kokybišką teisinę pagalbą. Teismas pažymėjo ir tai, jog Tarnybai nėra nustatyta pareiga pareiškėjo prašymu pakeisti paskirtą advokatą.

Teismas akcentavo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti. Iš rašytinių bylos duomenų matyti, jog 2013 m. gruodžio 20 d., t. y. po to, kai padavė skundą teismui, pareiškėjas padavė prašymą Klaipėdos VGTPT dėl advokato pakeitimo, kuri 2014 m. sausio 20 d. raštu Nr. (1.7)-SR-158 prašymo netenkino. Klaipėdos VGTPT rašto pareiškėjas neginčija. Skundžiamas Klaipėdos VGTPT 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPC-89-13 galiojo iki 2014 m. kovo 2 d., todėl šiuo metu pareiškėjui teisinių pasekmių nebesukelia (b. l. 25, 57-62). Ginčijamas administracinis aktas neteko galios iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl byloje neliko nagrinėjimo dalyko, dėl šios aplinkybės administracinėje byloje nebeliko pagrindo vertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu. Tuo pačiu pagrindu teismas atmetė kaip nepagrįstą ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą – įpareigoti Klaipėdos VGTPT priimti naują sprendimą ir pakeisti advokatą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nagrinėjamoje byloje nėra konstatuota Klaipėdos VGTPT neteisėtų veiksmų, priešingai, nustatyta, kad ji veikė pareiškėjo interesais, todėl, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti civilinei atsakomybei. Dėl šios priežasties kitų civilinės atsakomybės sąlygų šioje byloje teismas nenagrinėjo. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, teismas sprendė, kad jis neturi teisės į išlaidų atlyginimą, todėl netenkintas ir prašymas dėl bylinėjimosai išlaidų atlyginimo priteisimo.

III. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 80), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant teismo posėdyje, nes pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas neatskleidė bylos esmės, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos.

2. Pareiškėjas teigia, kad jam neužtikrinama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/13. Pareiškėjo teises į gynybą įtvirtina Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Pažymi, kad nei vienas advokatas realios teisinės pagalbos neteikė ir savo neveikimu kenkė pareiškėjui.

3. Teismas neišsprendė jo 2014 m. kovo 19 d. teismui išsiųsto prašymo.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 86-88), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas privalomo šalių dalyvavimo nebuvo nustatęs, visiems proceso dalyviams apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla pagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

2. Apeliantas nenurodo, kuo pasireiškė bylos esmės neatskleidimas ir neobjektyvus jos nagrinėjimas, nepateikia nesutikimo su teismo padarytomis išvadomis motyvų.

3. Pagrindinis apeliacinio skundo motyvas, kad nei vienas advokatas neteikė realios antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, išeina už nagrinėjamo administracinio ginčo ribų. Byloje pareiškėjas reikalavo panaikinti sprendimą dėl advokato pakeitimo. Todėl pasibaigus sprendimo Nr. (1.31)-TPC-89-13 galiojimui iki bylos nagrinėjimo pabaigos, byloje neliko ir nagrinėjimo dalyko.

4. Baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/13 (Nr. PK-92-526/14) pareiškėjui ir šiuo metu yra garantuojama teisinė pagalba. Antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo pasibaigęs 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPC-89-13 galiojimo terminui pasibaigus, pareiškėjui gynėjas skirtas remiantis Įstatymo 21 straipsniu bei Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 3 dalimi.

5. Teismas išsprendė 2014 m. kovo 19 d. pareiškėjo pateiktą prašymą ir jį pagrįstai atmetė. Be to, šios aplinkybės vyko po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl neturėjo jokios įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos VGTPT 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPC-89-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pakeistas pareiškėjui J. S. antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/2013 ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme teikiantis advokatas M. V. ir paskirtas advokatas G. B., teisėtumo, įpareigojimo pakeisti advokatą ir žalos atlyginimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Klaipėdos VGTPT 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-289-13 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/2013 rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją pirmosios instancijos teisme ir paskirtas advokatas M. V. (b. l. 16). Advokatas Klaipėdos VGTPT 2013 m. balandžio 23 d. padavė prašymą pakeisti jį kitu advokatu, tačiau Klaipėdos VGTPT advokato prašymo netenkino ir įpareigojo jį tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui (b. l. 23). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 Klaipėdos VGTPT įpareigota pakeisti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą M. V. kitu advokatu (b. l. 32-34), todėl, vykdydama teismo sprendimą, Klaipėdos VGTPT ginčijamu 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-89-13 paskyrė pareiškėjui teisinę pagalbą teikti advokatą G. B. (b. l. 25).

Pareiškėjas J. S. 2013 m. gruodžio 18 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos VGTPT 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPC-89-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“; 2) įpareigoti Klaipėdos VGTPT priimti naują sprendimą ir paskirti kitą advokatą; 3) priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl teismas neatskleidė bylos esmės ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos.

Pažymėtina, kad ABTĮ 75 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 16 punktu, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) (toliau – ir Taisyklės), 33 punktą, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jie dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartyje konstatavo, jog proceso dalyviai į bylos nagrinėjimą neatvyko, jiems apie teismo posėdį pranešta elektroninių ryšių priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad proceso dalyviai yra teismų viešųjų elektroninių paslaugų gavėjai, teismo pranešimai proceso dalyviams išsiųsti 2014 m. vasario 14 d., todėl jiems neatvykus pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nutarė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas prisijungdamas prie LITEKO VEP posistemio išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

Be to, teisė būti išklausytam ir dalyvauti žodiniame teismo posėdyje pareiškėjui buvo sudaryta apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi, remdamasis ABTĮ 137 straipsnio 1 dalimi, nutarė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo posėdis paskirtas vasario 3 d., tačiau pareiškėjas į jį neatvyko. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad byla tinkamai neišnagrinėta, nes pareiškėjas nedalyvavo teismo posėdyje, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jo 2014 m. kovo 19 d. teismui išsiųsto prašymo dėl procesinių teisių įgyvendinimo. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, konstatuodama, kad dėl minėto prašymo buvo priimta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis, kurioje prašymas atmestas, nes byla, dėl kurios jis paduotas, išnagrinėta iš esmės ir priimtas sprendimas. Be to, nurodyta, kad pareiškėjo teisės nepažeistos, nes su bylos medžiaga jis galėjo susipažinti naudodamasis LITEKO VEP posistemio paskyra.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jam neužtikrinama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/13, nei vienas advokatas realios teisinės pagalbos neteikė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje inter alia numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Klaipėdos VGTPT 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPC-89-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pakeistas pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas M. V. ir paskirtas advokatas G. B., priimtas vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013. Todėl dėl pakeitimo pagrindo teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes šios aplinkybės yra išnagrinėtos administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013. Dėl advokato G. B. paskyrimo akcentuotina, kad Klaipėdos VGTPT, pakeisdama advokatą, vadovavosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas jokio konkretaus advokato, kurio jis pageidautų, kad jam būtų paskirtas, Klaipėdos VGTPT nenurodė. Buvo įvertinta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas prašė teisinės pagalbos, nukentėjusiąja pripažinta Klaipėdos mieste dirbanti advokatė, todėl paskirtas advokatas, dirbantis ne Klaipėdos mieste. Kitų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui negalėjo būti paskirtas advokatas G. B., Klaipėdos VGTPT nenustatė. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas, kreipdamasis į teismą. Argumentai, susiję su advokato G. B. pareigų atlikimu po ginčijamo Klaipėdos VGTPT 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo priėmimo, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl spręstina, kad Klaipėdos VGTPT 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPC-89-13 buvo teisėtas ir nėra teisinio pagrindo jo panaikinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti Klaipėdos VGTPT priimti naują sprendimą ir pakeisti advokatą. Be to, teismas teisingai konstatavo, kad viešoji atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nagrinėjamu atveju nesant institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nebuvo tikslo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo.

Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nors ir ne visai teisingais motyvais, tačiau iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius