2K-354-511/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-354-511-2015

Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00303-2010-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.4; 2.1.2.12; 2.1.7; 2.4.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. M. , K. I. ir I. B. kasacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio (5200 Lt, t. y. 1506 Eur) bauda; baudžiamasis procesas dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui;

K. I. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio (5200 Lt, t. y. 1506 Eur) bauda; baudžiamasis procesas dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

D. M. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (už 2007 m. spalio 16 d. veiką) 40 MGL dydžio (5200 Lt, t. y. 1506 Eur) bauda, 228 straipsnio 1 dalį (už 2007 m. spalio 23 d. veiką) 40 MGL dydžio (5200 Lt , t. y. 1506 Eur) bauda, 228 straipsnio 1 dalį (už 2007 m. lapkričio 19 d. veiką) 40 MGL dydžio (5200 Lt, t. y. 1506 Eur) bauda, 228 straipsnio 1 dalį (už 2008 m. sausio 16 d. veiką) 40 MGL dydžio (5200 Lt, t. y. 1506 Eur) bauda, 228 straipsnio 1 dalį (už 2008 m. sausio 21 d. veiką) 40 MGL dydžio (5200 Lt, t. y. 1506 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL dydžio (13 000 Lt, arba 3765 Eur) bauda. Baudžiamasis procesas dėl kaltinimų D. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už Bendrųjų administracinių dokumentų Nr. 7KR10412113, 7KR10412581, 7KR10414203, 8KR104008634, 8KR10401178 suklastojimą) nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Priteista iš I. B. 20 327 Lt (5887,11 Eur), iš K. I. 3618 Lt (1047,85 Eur), iš D. M. 53 305 Lt (15 438,20 Eur) Kauno teritorinei muitinei padarytai turtinei žalai atlyginti.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria nuteistųjų D. M., K. I. ir I. B. apeliaciniai skundai atmesti. Ištaisyta klaida Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje, vietoj 2006 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 1B-376 nurodant 2005 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 1B-298.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. B. nuteista už tai, kad, dirbdama Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto vyresniąja inspektore, būdama valstybės tarnautoja, pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.3p patvirtinto Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 35.5 punktą, turėdama pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, 2008 m. sausio 21 d. Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui, prisistačiusiam UAB „D.“ atstovu D. V., pateikus importo rinkinį Nr. 8KR10401179, pavedė sau patikrinti tariamai apgadintą transporto priemonę „Chevrolet Express“, nepatikrino transporto priemonės identifikavimo numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su nurodytais turto vertintojų pažymoje nesulygino, tačiau deklaracijoje padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje pateiktus Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 2757 duomenis, taip sudarė sąlygas UAB „D.“ išvengti 20 327 Lt (5887,11 Eur) mokesčių, neatlikdama savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą bei diskreditavo muitinės pareigūno vardą, tai yra padarė didelę žalą valstybės interesams.

K. I. nuteista už tai, kad, dirbdama Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektore, būdama valstybės tarnautoja, pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.5p patvirtinto Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punktą, turėdama pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, 2007 m. lapkričio 22 d. Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ atstovui E. B. pateikus importo rinkinį Nr. 7KR10414535, o Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto vyresniajai inspektorei I. B. pavedus patikrinti tariamai apgadintą transporto priemonę „Mitsubishi Montero“, nepatikrino transporto priemonės identifikavimo numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su turto vertintojų pažymoje nurodytais nesulygino, tačiau deklaracijoje padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje pateiktus automobilio „Mitsubishi Montero Sport“ vertinimo ataskaitos Nr. 20071119-2-2 duomenis, taip sudarė sąlygas UAB „A.“ išvengti 3618 Lt (1047,85 Eur) mokesčių, neatlikdama savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą bei diskreditavo muitinės pareigūno vardą, t. y. padarė didelę žalą valstybės interesams.

D. M. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektoriumi, pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.5p patvirtinto Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punktą, turėdamas pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, 2007 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ atstovui E. B. pateikus importo rinkinį Nr. 7KR10412113, o Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto vyresniajai inspektorei I. B. pavedus patikrinti tariamai apgadintą transporto priemonę „Mitsubishi Eclipse“, nepatikrino transporto priemonės identifikavimo numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su turto vertintojų pažymoje nurodytais defektais nesulygino, tačiau deklaracijoje padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje pateiktus automobilio „Mitsubishi Eclipse“ vertinimo ataskaitos Nr. 20071012-6-2 duomenis, taip sudarė sąlygas UAB „A.“ išvengti 11 574 Lt (3352,06 Eur) mokesčių, neatlikdamas savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą bei diskreditavo muitinės pareigūno vardą, t. y. padarė didelę žalą valstybės interesams.

Be to, D. M. nuteistas už tai, kad, dirbdamas Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektoriumi, būdamas valstybės tarnautojas, pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.5p patvirtinto Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punktą, turėdamas pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, 2007 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui, prisistačiusiam UAB „D.“ atstovu D. V., pateikus importo rinkinį Nr. 7KR10412581, o Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto vyresniajai inspektorei I. B. pavedus patikrinti tariamai apgadintą transporto priemonę „Suzuki Grand Vitara“, nepatikrino transporto priemonės identifikavimo numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su turto vertintojų pažymoje nurodytais defektais nesulygino, tačiau deklaracijoje padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje pateiktus Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 2494 duomenis, taip sudarė sąlygas UAB „D.“ išvengti 5559 Lt (1610 Eur) mokesčių, neatlikdamas savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą bei diskreditavo muitinės pareigūno vardą, tai yra padarė didelę žalą valstybės interesams.

Be to, D. M. nuteistas už tai, kad, dirbdamas Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektoriumi, būdamas valstybės tarnautojas, pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.5p patvirtinto Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punktą, turėdamas pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, 2007 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui, prisistačiusiam UAB „D.“ atstovu D. V., pateikus importo rinkinį Nr. 7KR10414203, o Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto vyresniajai inspektorei I. B. pavedus patikrinti tariamai apgadintą transporto priemonę „Mazda CX-7“, nepatikrino transporto priemonės identifikavimo numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su turto vertintojų pažymoje nurodytais defektais nesulygino, tačiau deklaracijoje padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje pateiktus automobilio „Mazda CX-7“ vertinimo ataskaitos Nr. 20071115-4-4 duomenis, dėl to sudarė sąlygas UAB „D.“ išvengti 14 817 Lt (4291,30 Eur) mokesčių, neatlikdamas savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą bei diskreditavo muitinės pareigūno vardą, t. y. padarė didelę žalą valstybės interesams.

Be to, D. M. nuteistas už tai, kad, dirbdamas Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektoriumi, būdamas valstybės tarnautojas, pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.5p patvirtinto Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punktą, turėdamas pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, 2008 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbtini) krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui, prisistačiusiam UAB „D.“ atstovu D. V., pateikus importo rinkinį Nr. 8KR10400861, o Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto vyresniajai inspektorei I. B. pavedus patikrinti tariamai apgadintą transporto priemonę „BMW X5“, nepatikrino transporto priemonės identifikacinio numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su turto vertintojų pažymoje nurodytais nesulygino, tačiau deklaracijoje padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje pateiktus transporto priemonės „BMW X5“ vertinimo ataskaitos Nr. AK-08/01/064 duomenis, taip sudarė sąlygas UAB „D.“ išvengti 10 250 Lt (2968,61 Eur) mokesčių, neatlikdamas savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą bei diskreditavo muitinės pareigūno vardą, t. y. padarė didelę žalą valstybės interesams.

Be to, D. M. nuteistas už tai, kad, dirbdamas Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektoriumi, būdamas valstybės tarnautojas, pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.5p patvirtinto Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punktą, turėdamas pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, 2008 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui, prisistačiusiam UAB „D.“ atstovu D. V., pateikus importo rinkinį Nr. 8KR10401178, o Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto vyresniajai inspektorei I. B. pavedus patikrinti tariamai apgadintą transporto priemonę „Chevrolet Express“, nepatikrino transporto priemonės identifikacinio numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su turto vertintojų pažymoje nurodytais nesulygino, tačiau deklaracijoje padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje pateiktus kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 2758 duomenis, taip sudarė sąlygas UAB „D.“ išvengti 21 355 Lt (6184,84 Eur) mokesčių, neatlikdamas savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą bei diskreditavo muitinės pareigūno vardą, t. y. padarė didelę žalą valstybės interesams.

Kasaciniais skundais nuteistieji D. M., K. I. ir I. B. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį ir juos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniuose skunduose nuteistieji D. M., K. I. ir I. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje įrodymai įvertinti netinkamai, išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl neaiškaus ir nekonkretaus kaltinimo buvo suvaržyta nuteistųjų teisė į gynybą, teismai buvo šališki, o apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 5 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 6, 7 dalyse, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose 332 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 228 straipsnio 1 dalis). Teigiama, kad tai laikytina esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, dėl to nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti.

Skunduose nurodoma, kad teismai sprendimuose nepasisakė dėl piktnaudžiavimo veikos motyvo ir tikslo. Teigiama, kad jokio kasatorių motyvo ir tikslo piktnaudžiauti tarnyba ir klastoti dokumentus negalėjo būti ir nebuvo, kaip ir tikslo sudaryti sąlygas automobilius importuojantiems asmenims išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių. Nenustačius tuo suinteresuotų asmenų ir nepatraukus jų atsakomybėn už bendrininkavimą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, padedant, kurstant ar organizuojant nusikalstamą veiką, kasatorių veika negali būti vertinama kaip savarankiškas nusikaltimas. Skunduose teigiama, jog teismas nepašalino prieštaravimų liudytojų E. B., A. Z. ir R. S. parodymuose ir nenustatė asmenų, kurie faktiškai buvo suinteresuoti automobilio muitinės vertės sumažinimu ir mokesčių išvengimu. Dėl to nėra galimybės atsakyti į patį svarbiausią klausimą, ar kasatoriai yra atsakingi už papildomai priskaičiuotų mokesčių išvengimą. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisme nagrinėjimo metu nenustatyti faktiškai šiuos automobilius importavę asmenys, kurie realizavo šį nusikalstamą sumanymą apgaule arba tiesiog piktnaudžiaudami ne tik kasatorių, kaip muitinės pareigūnų, pasitikėjimu, bet galbūt ir UAB „A.“ atstovo E. B. pasitikėjimu.

Kasatoriai pripažįsta byloje nustatytą aplinkybę, kad jie netinkamai atliko kaltinime nurodytų automobilių muitinį patikrinimą, bet teigia, kad byloje nėra nustatyta, jog jie tai padarė tyčia, veikdami priešingais tarnybai tikslais, numatydami, kad valstybė dėl to patirs didelę žalą, o ne dėl aplaidumo, didelio darbo krūvio, nepakankamo atidumo, sveikatos būklės ar kitų priežasčių. Nenustačius tyčios, kasatorių veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485/2012, Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-681-348-2014). Be to, kasatoriai pažymi ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11-327/2015, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, vieną iš kasatorių, t. y. I. B., pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisino, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasatoriai nurodo, kad turtiniai nuostoliai, dėl kurių kasatoriai nuteisti už atskiras veikas, nesiekė 250 MGL dydžio sumos, todėl šiuo atveju nelaikytina, kad valstybė patyrė didelę žalą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Taip pat kasatoriai pažymi, kad I. B. dirbo vyresniąja muitinės posto inspektore, o D. M. ir K. I. – muitinės posto inspektoriais, kurių pagrindinės funkcijos susijusios su įvežamų į Lietuvos Respublikos teritoriją ir iš jos išvežamų prekių muitinės procedūrų atlikimu. Kasatoriai didelių ar išskirtinių administracinių įgaliojimų neturėjo, todėl darytina išvada, kad jie galbūt pažeidė valstybės tarnybos principus, bet dėl to nekilo BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyti būtinieji padariniai. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokios kasatorių veikos buvo sukeltas rezonansas visuomenėje. Teigiama, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog kasatoriai valstybės tarnautojo vardą diskreditavo taip, kad atsirado didelė neturtinio pobūdžio žala valstybei ir jos interesams, ir veika siektų tokį pavojingumą visuomenei, jog būtų pagrįstas baudžiamosios atsakomybės, o ne kitų teisės šakų normų jiems taikymas. Be to, skunduose pažymima, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme kasatoriams nebuvo paskirtas BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas laikinas nušalinimas nuo pareigų, nebuvo taikyta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo, o tai patvirtina, kad jų veiksmų pavojingumo laipsnis nebuvo toks didelis.

Kasatoriai nurodo, kad iš teismų sprendimų aprašomosios dalies neaišku, ar pripažintos įrodytomis veikos, kuriomis jie buvo kaltinami ir už kurias nuteisti, padarytos tiesiogine tyčia, ar netiesiogine tyčia. Nebuvo nurodyta, kokiais konkrečiai teisės aktais ginami interesai tariamai kasatorių nusikalstamais veiksmais buvo pažeisti. Dėl kaltinimų abstraktumo ir neaiškumo pažeista įstatymo garantuojama kasatorių teisė žinoti jiems pareikštų kaltinimų pobūdį ir pagrindą bei turėti galimybių pasirengti gynybai.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Haroldas Mulevičius atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistųjų D. M. , I. B. ir K. I. kasacinius skundus atmesti.

Prokuroras nurodo, kad teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, todėl nuosprendis ir nutartis pagrįsti ir teisėti. Nuteistieji D. M., K. I. ir I. B., veikdami priešingai jų pareigas reglamentuojantiems teisės aktams, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą, suprato, kad pažeidžia tarnybą muitinėje reglamentuojančius teisės aktus, kad, pasinaudodami tarnybine padėtimi, veikia priešingai tarnybos interesams, ir numatė, kad dėl to yra reali galimybė atsirasti didelei žalai valstybei, kad žala faktiškai buvo padaryta, nes importo procedūrą inicijavusiems ir automobilius į Lietuvos Respubliką gabenusiems asmenims buvo sudaryta galimybė išvengti muitinio tikrinimo ir teisingo dydžio mokesčių.

Nuteistieji, žinodami, kad privalėjo atlikti sugadintų automobilių tikrinimą, nustatyti tikrąją importuojamų automobilių vertę ir teisingai apskaičiuoti mokesčius, to nedarydami ir faktiškai tvarkingų automobilių importą įformindami kaip sugadintų, t. y. gerokai mažesnės muitinės vertės, nei iš tikrųjų, suprato, kad tokiais savo veiksmais leis kitiems asmenims išvengti mokesčių. Be to, deklaruojami automobiliai patikrinimui net nebuvo atgabenti į muitinio tikrinimo vietą Prienuose. Nors D. M., I. B. ir K. I. kaltės nepripažino, jų kaltę patvirtina liudytojų parodymai, tarnybinio tyrimo išvados, vaizdo medžiaga ir kiti faktiniai bylos duomenys, gauti įstatymų nustatyta tvarka – tarnybinio tyrimo išvados, liudytojų K.

L., A. R., E. N., A. S., T. M. parodymai. Tikslas ir motyvas nėra būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį. Pagal nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nuteistieji D. M., I. B. ir K. I., būdami valstybės tarnautojai, padarė didelę žalą BK 228 straipsnio 1 dalies prasme. Nuteistieji ignoravo savo tiesioginę pareigą ir veikė prieš savo institucijos tikslus – apsaugoti Lietuvos visuomenę, rinką, aplinką ir finansinius interesus nuo neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, sudarė įspūdį, kad valstybės institucijos nevykdo savo funkcijų, t. y. sumenkino Lietuvos Respublikos muitinės autoritetą, iškraipė jos funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 7 straipsnių nuostatas.

Prienų rajono apylinkės teisme išnagrinėtos bei nagrinėjamos kasatorių baudžiamosios bylos dėl analogiškų kitų nusikalstamų veikų, o tai lemia išvadą, kad jų veiksmai nebuvo atsitiktiniai.

Nuteistųjų D. M., K. I. ir I. B. kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl baudžiamojo proceso pažeidimų.

Kadangi kasatorių D. M., K. I. ir I. B. kasacinių skundų argumentai iš esmės yra identiški, teisėjų kolegija kiekvieno iš šių skundų atskirai neaptarinėja, į argumentus atsakydama bendrai.

Kasatoriai teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jų bylą išnagrinėjo šališkai. Teismų šališkumą kasatoriai iš esmės grindžia jiems nepriimtinomis teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinė byla Nr. 2K-414/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų bent vieno iš šių reikalavimų pažeidimą, todėl šis skundų argumentas yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog vien tik kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos bylą išnagrinėjusių teisėjų šališkumu.

Teisės į gynybą pažeidimą, nurodant į BPK 22 straipsnio 3 dalį, BPK 44 straipsnio 7 dalį, kasatoriai grindžia abstrakčiu ir nekonkrečiu kaltinimo turiniu, teigdami, jog tuo buvo pažeista kaltinamųjų teisė žinoti, kuo jie kaltinami. Teisėjų kolegija su šiuo nuteistųjų skundų argumentu nesutinka.

BPK 22 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, BPK 44 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą.

BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktas, be kita ko, nustato, jog kaltinamajame akte veikos aprašyme turi būti nurodyta padarytų nusikalstamų veikų vieta, laikas, būdai, padariniai. Teisėjų kolegija pažymi, jog veikos, kuriomis kaltinami nuteistieji, kaltinamajame akte aprašytos laikantis šių reikalavimų. Iš bylos matyti, kad kaltinamieji aktai kaltinamiesiems D. M., K. I. ir I. B. įteikti laikantis įstatymo reikalavimų, kaltinimai perskaityti teismo posėdyje. Vadovaujantis teismų praktika įvykdytas reikalavimas dėl veikų, numatytų BK 228 straipsnyje, nurodyti, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, kaltinamieji pažeidė. Nekyla abejonių, jog kaltinamųjų teisė žinoti, kuo kaltinami, buvo įgyvendinta tinkamai. Šią aplinkybę atitinka pačių kaltinamųjų D. M., K. I. ir I. B. patvirtinimas pirmosios instancijos teismo posėdyje, dalyvaujant gynėjui, taigi naudojantis teisine pagalba, jog kaltinamieji suprato, kuo yra kaltinami. Šią aplinkybę patvirtina ir kaltinamųjų parodymų, duotų teismo posėdžiuose pagal jiems pareikštus kaltinimus, turinys.

Kasatoriai teigia, kad nagrinėdami šią bylą teismai pažeidė nuteistųjų nekaltumo prezumpciją (skunde nurodoma į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį, Žmogaus pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, BPK 44 straipsnio 6 dalį). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistiesiems nagrinėjant bylą perkelta nekaltumo įrodinėjimo našta ar jie būtų verčiami duoti parodymus prieš save, nei kitokių duomenų, galinčių rodyti nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, todėl šis teiginys nepagrįstas ir atmestinas.

Kasatoriai teigia, kad teismai nuteistųjų kaltę pagrindė prielaidomis, tuo pažeisdami principą in dubio pro reo, nurodo, jog teismų nustatytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, nepagrįstos įrodymais, tuo pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis veikų aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas.

BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas, turi atitikti BPK 20 straipsnio reikalavimus, t. y. turi būti gauti įstatymų nustatyta tvarka, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis). BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas reikalauja, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje šių kasaciniuose skunduose nurodytų įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Tai, kad bylos įrodymai įvertinti nepalankiai nuteistiesiems, dar nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistųjų kaltė pagrįsta prielaidomis ar kad įrodymai buvo vertinami pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, kad teismų išvados neatitinka bylos aplinkybių, kad jos tinkamai nemotyvuotos. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymai, kuriais teismai grindė išvadas, atitinka įstatymo reikalavimus, jie išnagrinėti teismo posėdžiuose, pakankamai išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje; teismų išvados dėl nuteistųjų kaltės nuosprendyje ir nutartyje reikiamai motyvuotos ir abejonių nekelia. Visiškai nepagrįsti ir atmestini kasatorių teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nesuprantama ir neatitinka BPK 332 straipsnių reikalavimų.

Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar kasatoriai D. M., K. I. ir I. B. pagrįstai nuteisti už BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, turi būti įvertinta, ar jų veiksmai atitinka šio nusikaltimo sudėtį.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64/2013).

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad kasatoriai D. M., K. I. ir I. B. padarė iš esmės analogiškas veikas, kurių objektyvioji pusė pasireiškia tuo, jog nuteistieji, dirbdami Lietuvos Respublikos muitinės padalinyje ir būdami valstybės tarnautojai, turėjo pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, tačiau netikrindami importuojamų transporto priemonių padarė įrašus muitinės deklaracijose, jog muitinio tikrinimo rezultatai atitinka transporto priemonės vertinimo ataskaitų duomenis. Byloje nustatyta, kad tuo nuteistieji D. M., K. I. pažeidė muitinės krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punktą, o I. B. – vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 35.5 punkto reikalavimus.

Kasatoriai neginčija aptartu būdu netinkamai atlikę jiems pavestas pareigas, tačiau nesutinka su jų veikų kvalifikavimu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, teigdami, jog teismai nenustatė jų motyvo ir tikslo piktnaudžiauti tarnyba, be to, nėra nustatyta, kad jie veikė tyčia priešingais tarnybai tikslais, numatydami, kad valstybė dėl to patirs didelę žalą, kad iš veikų kilę padariniai neatitinka didelės žalos požymio, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Šios veikos pasekmės – didelės žalos padarymas valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui – yra būtinasis piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) požymis. Pagal teismų praktiką ši didelė žala gali būti ne tik turtinio, bet ir neturtinio pobūdžio. Turtinė žala laikoma didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje kasatoriai pripažinti kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnyba atsižvelgus ne į didelės turtinės, bet į didelės neturtinės žalos padarymo požymį.

BK 228 straipsnio atveju neturtinio pobūdžio žala teismų praktikoje paprastai pripažįstama didele, jeigu ji padaroma Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimu, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimu, darbo sutrikdymu. Šis požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei ( LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-335/2013, Nr. 2K-232/2012). Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad piktnaudžiaudami tarnyba nuteistieji D. M., I. B. ir K. I., būdami valstybės tarnautojai, savo veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą bei diskreditavo muitinės pareigūno vardą, t. y. padarė didelę žalą valstybės interesams.

Nėra pagrindo su tokiomis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis nesutikti. Nuteistieji ignoravo savo tiesiogines pareigas ir veikė taip, jog buvo sudarytos sąlygos mokesčių išvengimui, nesąžiningai veiklai ir pasunkinant konkurencines sąlygas teisėtam verslui. Taigi, nuteistieji veikė priešingai valstybės institucijos, kuriai jie atstovavo, tikslams. Be to, nuteistieji sudarė įspūdį, kad valstybės institucija nevykdo savo funkcijų, t. y. sumenkino Lietuvos Respublikos muitinės autoritetą, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

Esant tokioms aplinkybėms, pagal teismų praktiką valstybės interesams padaryta žala pagrįstai traktuota kaip didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–253/2012 ). Kasatorių nurodytos aplinkybės, jog jiems dėl šių veikų nebuvo taikytas laikinas nušalinimas nuo pareigų ir atleidimas iš darbo, neturi reikšmės jų veikų teisiniam vertinimui. Kasatorių nurodoma kasacinė byla Nr. 2K-485/2012, kurioje, vertinant nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, priimtas kitoks sprendimas, faktinėmis aplinkybėmis nėra visiškai analogiška nagrinėjamai, nes anoje byloje buvo konstatuotas pavienis atvejis, o ne sistemingi to paties muitinės padalinio darbuotojų nusikalstami veiksmai.

Be to, anoje byloje apeliacinės instancijos teismas, kuris galutinai nustato faktines bylos aplinkybes, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, nekonstatavo išteisintojo kaltės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai pasisakė, jog BK 228 straipsnyje numatytos veikos motyvas ir tikslas šio straipsnio dispozicijoje nenurodyti, todėl jie nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pagal teismų praktiką, veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi, atlikimo tikslai ir motyvai gali būti įvairūs ir veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį reikšmės neturi (LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K–253/2012). Todėl atmestinas nuteistųjų argumentas, kad veikų motyvo ir tikslo šioje byloje nenustatymas yra kliūtis kvalifikuoti nuteistųjų veikas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

Pagal teismų praktiką, BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti padaroma veikiant tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, todėl tyčios forma veikos kvalifikavimui pagal BK 228 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi.

BK 15 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Nuteistieji nurodo, kad nebuvo nustatyta jų tyčia piktnaudžiauti valstybės tarnyba, jog importuojamų transporto priemonių ir dokumentų tinkamas nepatikrinimas gali būti susijęs su aplaidumu ar kitomis priežastimis. Teisėjų kolegija su šiais nuteistųjų argumentais nesutinka. Apie asmens kaltės buvimą padarant veiką, kaltės formą dažniausiai sprendžiama pagal objektyviuosius padarytos veikos požymius (LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-7-335/2013). Nagrinėjamoje byloje, kaip aptarta, teismai nenustatė nuteistųjų tikslo sukelti BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, t. y. sąmoningai padaryti valstybei didelę turtinę žalą, diskredituoti valstybės tarnybą, kurioje dirbo ar pan., tačiau byloje nustatyta, jog privalėdami atlikti įvežamų automobilio tikrinimą, nustatyti tikrąją importuojamų automobilių vertę ir teisingai apskaičiuoti mokesčius, bet elgdamiesi priešingai – neapžiūrėję automobilių, ir jų, net nesant pateiktų tikrinti, dokumentuose nurodydami sumažintą importuojamų automobilių vertę kaip sugadintų, nuteistieji neabejotinai suprato, kad tokiais veiksmais sukels neigiamas pasekmes – sudarys sąlygas kitiems asmenims importuoti prekes be nustatyto prekių muitinio patikrinimo, išvengti mokesčių, tuo bus sumenkintas Lietuvos muitinės prestižas, autoritetas bei diskredituotas muitinės pareigūno vardas, tačiau šių pasekmių kilimui buvo abejingi. Todėl pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes, jie šias veikas padarė veikdami netiesiogine tyčia. Tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti konkretūs asmenys, tiesiogiai suinteresuoti mokesčių išvengimu, šiuo atveju nuteistųjų veikų kvalifikavimo nekeičia, nes būtent nuteistieji buvo atsakingi už muitinės darbuotojams teisės aktais priskirtų pareigų atlikimą, tačiau nepaisant to, veikė priešingai savo tarnybos interesams ir šie nuteistųjų veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Atmesti nuteistųjų D. M., K. I. ir I. B. kasacinius skundus.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Dalia Bajerčiūtė

Eligijus Gladutis