AS-556-1129-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-1129/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03828-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Citadele“ bankui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. rugpjūčio 18 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė: 1) priteisti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos banko neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų/neveikimo ir nusikalstamų veikų - 3 452 800 Lt, ir pareikšti regresinį ieškinį už tai atsakingiems asmenims; 2) priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB „Citadele“ banko neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų/neveikimo ir nusikalstamų veikų – 345 280 Lt, ir pareikšti regresinį ieškinį už tai atsakingiems asmenims; 3) pranešti prokurorui dėl aukščiau aprašytų AB „Citadele“ banko ir Lietuvos banko nusikalstamų veikų; 4) taikyti Civilinio proceso kodekso 184 straipsnio 2 dalį, pripažinti aukščiau nurodytus įrodymus suklastotais, nepripažinti jų įrodymais ir apie suklastojimų faktą pranešti prokurorui, kokią veiką atliko Lietuvos bankas; 5) išreikalauti savo iniciatyva iš AB „Citadele“ banko visą su įvykdyta grynųjų pinigų keitimu susijusią dokumentaciją; 6) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos banko įstatymo straipsniai ir dalys atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją; 7) ištirti, ar Lietuvos banko valdybos pirmininko 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V2013/(1.7-260402)-02-107 patvirtintų Asmenų prašymų (skundų) nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių 2, 5, 13 punktai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 1, 5, 12 punktus; 8) pripažinti prievartingai primesto ilgalaikio, tęstinio sukeltų problemų, teisingo, teisėto ir pagrįsto išsprendimo (nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d.) ir bylinėjimosi laiką su AB „Citadele“ banku ir Lietuvos banku į bendrąjį darbo stažą, kaip darbo stažą ypatingai sudėtingomis, kenksmingomis, reikalaujančiomis ypač didelio pasirengimo, atidumo ir rūpestingumo, ypač intensyvaus fizinio, psichologinio ir dvasinio sekinimo ir labai pavojingomis sveikatai bei pačiai gyvybei dirbančiajam priklausančiomis tolygiomis sąlygomis, su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.

Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą 2014 m. rugsėjo 8 d. skundo trūkumams pašalinti – įpareigojo pareiškėją pateikti teismui reikiamą skaičių skundo egzempliorių, su aiškiai ir atsižvelgiant į nutartyje pateiktą aiškinimą suformuluotu skundo reikalavimu (reikalavimais).

Teismas konstatavo, kad reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad skunde turi būti nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Pareiškėjas asmens kodo skunde nenurodė, todėl įpareigotas pateikti skundą su trūkstamais duomenimis. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose nustatyta, kad skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti ir jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis.

Pagal ABTĮ 88 straipsnį, administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, priima vieną iš šių sprendimų: panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį), įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu, priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą. Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3, 15 straipsniai), šie teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 straipsnis).

Iš pareiškėjo skundo turinio suprastina, jog pareiškėjas siekia, kad jam būtų priteista turtinė ir neturtinė žala, galbūt atsiradusi ne tik dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, bet ir subjekto, kuris nėra viešojo administravimo subjektas (AB „Citadele“ bankas), todėl pareiškėjo skunde nurodytas antrasis reikalavimas negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtinu ginču. Toks keliamas ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl teismas pasiūlė tokio reikalavimo patikslintame skunde nereikšti.

Pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos banko neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų/neveikimo ir nusikalstamų veikų. Teismas pabrėžė, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė. Taigi pagal ginčo esmę dėl reikalavimų priteisti žalą atsakovu turėtų būti nurodyta Lietuvos valstybė, atstovaujama institucijos, iš kurios neteisėtų veiksmų pareiškėjas kildina žalą.

Reikalavimai dėl žalos galėtų būti formuluojami, prašant priteisti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos institucijos, iš kurios neteisėtų veiksmų pareiškėjas kildina žalą. Pareiškėjui pasiūlyta tikslinti šį reikalavimą dėl žalos priteisimo, konkrečiai nurodant atsakovą. Pareiškėjo reikalavimas pareikšti regresinį ieškinį už tai atsakingiems asmenims, neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų, todėl teisme negali būti reiškiamas. Pareiškėjo 3, 4 ir 5, 6 ir 7 reikalavimai yra procesinio pobūdžio prašymai, todėl neturėtų būti nurodomi, kaip skundo reikalavimai.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (tolia – ir LVAT) praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A469-261/2007, AS146-669/2009, kt.).

Tokio pobūdžio reikalavimą pareiškėjas kelia aštuntu reikalavimu. Pareiškėjui pasiūlyta tokio prašymo, kaip savarankiško skundo reikalavimo, neformuluoti. Tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, todėl pareiškėjui pasiūlyta skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu nenurodyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos.

2014 m. rugsėjo 8 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas suformulavo tokius reikalavimus: 1) pripažinti neteisėtais veiksmais/neveikimu Lietuvos banko pateiktus oficialius raštus: 2013 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos laišką Nr. S 2013/(21.16-2102)-12-4043, 2013 m. gruodžio 2 d. Lietuvos banko Nr. S 2013/(4.2-0400)-12-5585 atsakymą ir 2014 m. vasario 11 d. Lietuvos banko raštą Nr. S 2014/-(21.23-2102)-12-604; 2) pripažinti neteisėtais veiksmais/neveikimu AB „Citadele“ banko nurodytą akivaizdų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą; 3) priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos banko neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų/neveikimo ir nusikalstamų veikų – 3 452 800 Lt, ir pareikšti regresinį ieškinį už tai atsakingiems asmenims; 4) priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB „Citadele“ banko neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų/neveikimo ir nusikalstamų veikų - 345 280 Lt, ir pareikšti regresinį ieškinį už tai atsakingiems asmenims; 5) pripažinti prievartingai primesto ilgalaikio, tęstinio sukeltų problemų, teisingo, teisėto ir pagrįsto išsprendimo (nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d.) ir bylinėjimosi laiką su AB „Citadele“ banku ir Lietuvos banku į bendrąjį darbo stažą, kaip darbo stažą ypatingai sudėtingomis, kenksmingomis, reikalaujančiomis ypač didelio pasirengimo, atidumo ir rūpestingumo, ypač intensyvaus fizinio, psichologinio ir dvasinio sekinimo ir labai pavojingomis sveikatai bei pačiai gyvybei dirbančiajam priklausančiomis tolygiomis sąlygomis, su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.

Taip pat pareiškėjas patikslintame skunde suformulavo ir procesinius prašymus, t. y. pranešti prokurorui dėl aukščiau aprašytų AB „Citadele“ banko ir Lietuvos banko nusikalstamų veikų; taikyti Civilinio proceso kodekso 184 straipsnio 2 dalį, pripažinti aukščiau nurodytus įrodymus suklastotais, nepripažinti jų įrodymais ir apie suklastojimų faktą pranešti prokurorui, kokią veiką atliko Lietuvos bankas; išreikalauti savo iniciatyva iš AB „Citadele“ banko visą su įvykdyta grynųjų pinigų keitimu susijusią dokumentaciją; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos banko įstatymo straipsniai ir dalys atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją; ištirti ar Lietuvos banko valdybos pirmininko 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V2013/(1.7-260402)-02-107 patvirtintų Asmenų prašymų (skundų) nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių 2, 5, 13 punktai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 1,5, 12 punktus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalimi priėmė pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 8 d. teisme gauto skundo dalį dėl reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą - 3 452 800 Lt, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos banko. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 8 d. teisme gauto skundo dalis - pripažinti neteisėtais veiksmais/neveikimu Lietuvos banko pateiktus oficialius raštus: 2013 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos laišką Nr. S 2013/(21.16-2102)-12-4043, 2013 m. gruodžio 2 d. Lietuvos banko atsakymą Nr. S 2013/(4.2-0400)-12-5585 ir 2014 m. vasario 11 d. Lietuvos banko raštą Nr. S 2014/-(21.23-2102)-12-604 (1 reikalavimas); pripažinti prievartingai primesto ilgalaikio, tęstinio sukeltų problemų, teisingo, teisėto ir pagrįsto išsprendimo (nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d.) ir bylinėjimosi laiką su AB „Citadele“ banku ir Lietuvos banku į bendrąjį darbo stažą, kaip darbo stažą ypatingai sudėtingomis, kenksmingomis, reikalaujančiomis ypač didelio pasirengimo, atidumo ir rūpestingumo, ypač intensyvaus fizinio, psichologinio ir dvasinio sekinimo ir labai pavojingomis sveikatai bei pačiai gyvybei dirbančiajam priklausančiomis tolygiomis sąlygomis, su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis (5 reikalavimas); pripažinti neteisėtais veiksmais/neveikimu AB „Citadele“ banko nurodytą akivaizdų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą (2 reikalavimas); priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB „Citadele“ banko neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų/neveikimo ir nusikalstamų veikų – 345 280 Lt, ir pareikšti regresinį ieškinį už tai atsakingiems asmenims (4 reikalavimas); pareikšti regresinį ieškinį už tai atsakingiems asmenims (3 reikalavimo 2 dalis). Teismas išaiškino pareiškėjui, kad dėl reikalavimų, kuriuos reiškė AB „Citadele“ bankui, jis turi teisę paduoti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui. Teismas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalino Seimo kontrolierių įstaigą, o AB „Citadele“ banką byloje laikė trečiuoju suinteresuotu asmeniu (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtais veiksmais/neveikimu Lietuvos banko pateiktus oficialius raštus, penktuoju reikalavimu - pripažinti prievartingai primesto ilgalaikio, tęstinio sukeltų problemų, teisingo, teisėto ir pagrįsto išsprendimo (nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d.) ir bylinėjimosi laiką su AB „Citadele“ banku ir Lietuvos banku į bendrąjį darbo stažą, kaip darbo stažą ypatingai sudėtingomis, kenksmingomis, reikalaujančiomis ypač didelio pasirengimo, atidumo ir rūpestingumo, ypač intensyvaus fizinio, psichologinio ir dvasinio sekinimo ir labai pavojingomis sveikatai bei pačiai gyvybei dirbančiajam priklausančiomis tolygiomis sąlygomis, su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.

Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimai, kuriais nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurių patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjams jokių teisinių pasekmių.

Reikalavimai pripažinti, išaiškinti, nustatyti tam tikrus veiksmus (sprendimus) nepagrįstais nelaikytini tinkamais reikalavimais ir gali būti tik motyvai teismui priimant sprendimą. Teiginiai dėl atitinkamų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai. Teismas pabrėžė, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl juridinių faktų nustatymo, tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pirmąjį ir penktąjį skundo reikalavimus atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad antrasis ir ketvirtasis skundo reikalavimai yra formuluojami AB „Citadele“ bankui. Administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3, 15 straipsniai), šie teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 straipsnis). Pareiškėjas skunde tvirtino, kad AB „Citadele“ bankas vykdė įstatymu jam nustatytas valdžios vykdymo funkcijas, todėl tokį reikalavimą administracinis teismas gali nagrinėti.

Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutiko. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad finansų įmonė - Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kurie veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro vienos arba daugiau šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 punktą, nurodytų finansinių paslaugų teikimas. Teismo vertinimu, AB „Citadele“ bankas neabejotinai yra finansų įmonė, kuri pareiškėjui suteikė paslaugą, nustatytą Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. valiutos keitimas (grynaisiais pinigais).

AB „Citadele“ bankas nėra viešojo administravimo subjektas, o vykdo finansines paslaugas. Pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš galbūt neteisėtų (neteisingų) AB „Citadele“ banko suteiktų finansinių paslaugų. Taigi šie pareiškėjo reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai. Toks keliamas ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas antrą ir ketvirtąjį skundo reikalavimus atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos banko, ir pareikšti regresinį ieškinį už tai atsakingiems asmenims. Reikalavimo dalis - priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos banko, iš esmės atitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl priimtinas. Reikalavimo dalis - pareikšti regresinį ieškinį už tai atsakingiems asmenims nėra konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti ir jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis.

Pagal ABTĮ 88 straipsnį, administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, priima vieną iš šių sprendimų: panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį), įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu, priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą. Atsižvelgiant į tai, trečiojo skundo reikalavimo dalį – pareikšti regresinį ieškinį už tai atsakingiems asmenims, teismas atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti 2014 m. rugsėjo 8 d. patikslinto skundo dalis.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog sutinka su teismo nutartyje išdėstytu aiškinimu dėl pirmojo reikalavimo, kad jame nurodytų faktų/ veiksmų pripažinimas yra būtinas ir vertinamas pareiškėjo skundo motyvuojamojoje dalyje, ir nebūtinai nagrinėjamas kaip savarankiškas reikalavimas. Dėl antrojo ir ketvirtojo 2014 m. rugsėjo 8 d. patikslinto skundo reikalavimų nesutinka, teigia, kad AB „Citadele“ bankas vykdė įstatymu jam nustatytas valdžios vykdymo funkcijas ir dėl to jo įvardytus reikalavimus nagrinėti yra administracinio teismo kompetencija. Priešingai teismo aiškinimui, pareiškėjo yra skundžiama ne pati AB „Citadele“ banko suteikta finansinė paslauga, bet jos teikiamoje finansinėje paslaugoje įstatymų nustatytas valdžios funkcijos vykdymas - administravimo aspektas (Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas pažeidimas). Būtent Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (pats įstatymas skirtas valdžios funkcijos vykdymui) apsprendžia, kad AB „Citadele“ bankui įstatymo nustatyta pareiga vykdyti valdžios funkciją, kurią vykdydamas jis akivaizdžiai viršijo įstatymo nustatytus įgaliojimus. Nepagrįsta ir neteisėta iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinti Seimo kontrolierių įstaigą, o AB „Citadele“ banką byloje laikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismo aiškinimas atsisakyti priimti reikalavimo dalį, kuria prašo pareikšti regresinį ieškinį nurodytiems atsakingiems asmenims už jam Lietuvos banko padarytą turtinę ir neturtinę žalą, yra akivaizdžiai nemotyvuotas, neteisingas ir visiškai klaidingas. Pareiškėjo penktasis savarankiškas skundo reikalavimas yra neatskiriamai susijęs su nagrinėjamos bylos klausimais, kuriais siekiama pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimo (o ne tik juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ir faktų konstatavimo). Dėl to būtinas visapusiškas ir objektyvus jo išnagrinėjimas bei išsprendimas.

Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo įpareigoti Lietuvos banką pareikšti regresinį ieškinį atsakingiems asmenims.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Citadele“ bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad bankas įgyvendindamas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatyme numatytas prievoles nevykdo viešojo administravimo funkcijų ir netampa viešojo administravimo subjektu. Ginčai dėl fizinių ir juridinių asmenų, kurie viešojo administravimo veiklos nevykdo, administraciniuose teismuose nenagrinėtini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 8 d. teisme gauto patikslinto skundo dalis, pagrįstumas ir teisėtumas.

Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kita vertus, pastebėtina, kad nurodyta asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis (ABTĮ 5 str. 1 d.). Toks reguliavimas gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., administracines bylas Nr. A14-261/2007; Nr. AS146-669/2009; Nr. AS146-20/2012). Be to, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS822-172/2010; Nr. AS143-560/2010; Nr. A502-447/2010; Nr. A143-2053/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi. Iš šios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų neatitinka skundas, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog skundo reikalavimai turi būti formuluojami atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas sprendimų rūšis. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pirmuoju patikslinto skundo reikalavimu – pripažinti neteisėtais veiksmais/neveikimu Lietuvos banko pateiktus oficialius raštus: Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2013 m. rugpjūčio 21 d. laišką Nr. S 2013/(21.16-2102)-12-4043, Lietuvos banko 2013 m. gruodžio 2 d. atsakymą Nr. S 2013/(4.2-0400)-12-5585 ir Lietuvos banko 2014 m. vasario 11 d. raštą Nr. S 2014/-(21.23-2102)-12-604, ir penktuoju reikalavimu - pripažinti prievartingai primesto ilgalaikio, tęstinio sukeltų problemų, teisingo, teisėto ir pagrįsto išsprendimo (nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d.) ir bylinėjimosi laiką su AB „Citadele“ banku ir Lietuvos banku į bendrąjį darbo stažą, kaip darbo stažą ypatingai sudėtingomis, kenksmingomis, reikalaujančiomis ypač didelio pasirengimo, atidumo ir rūpestingumo, ypač intensyvaus fizinio, psichologinio ir dvasinio sekinimo ir labai pavojingomis sveikatai bei pačiai gyvybei dirbančiajam priklausančiomis tolygiomis sąlygomis, su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis, siekia juridinio fakto nustatymo, teismas atsisakė šiuo reikalavimus priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Kaip matyti iš atskirojo skundo, pareiškėjas sutinka su ginčijamoje teismo nutartyje išdėstytu aiškinimu dėl pirmojo reikalavimo, kad jame nurodytų faktų/veiksmų pripažinimas yra būtinas ir vertinamas pareiškėjo skundo motyvuojamojoje dalyje, ir nebūtinai nagrinėjamas kaip savarankiškas reikalavimas. Tačiau nurodo, kad patikslinto skundo penktasis savarankiškas skundo reikalavimas yra neatskiriamai susijęs su nagrinėjamos bylos klausimais, kuriais siekiama pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimo, o ne tik juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ir faktų konstatavimo. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo suformuluoti patikslinto skundo tiek pirmasis, tiek penktasis reikalavimai neatitinka pirmiau aptartų nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuo reikalavimus (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 2 str. 16 d.), ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių – administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Tai reiškia, kad, visų pirma, administraciniame teisiniame santykyje visada dalyvauja viešojo administravimo subjektas, t. y. valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (ABTĮ 2 str. 4 d.). Taigi, ginčai dėl fizinių ar juridinių asmenų, kurie viešojo administravimo veiklos nevykdo, paprastai administraciniuose teismuose nenagrinėtini.

Be to, pabrėžtina, kad administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Pareiškėjas atskirajame skunde neatsižvelgia į tai, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta viešoji atsakomybė taikoma tada, kai subjektas veikia kaip viešojo administravimo subjektas.

Įvertinus pareiškėjo patikslinto skundo antrąjį reikalavimą – pripažinti neteisėtais veiksmais/neveikimu AB „Citadele“ banko nurodytą akivaizdų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą; trečio reikalavimo dalį – pareikšti regresinį ieškinį už tai atsakingiems asmenims; ketvirtą reikalavimą – priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB „Citadele“ banko neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų/neveikimo ir nusikalstamų veikų - 345 280 Lt, ir pareikšti regresinį ieškinį už tai atsakingiems asmenims, konstatuotina, kad tai nėra kilęs ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl įvardyti reikalavimai negali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde pateiktus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas bei padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjo patikslinto skundo dalies priimtinumo.

Pažymėtina, kad teismo nutarties dalis, kuria nutarta iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinti Seimo kontrolierių įstaigą, o AB „Citadele“ banką byloje laikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, neskundžiama (ABTĮ 149 str. 1 d.), todėl dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų šiuo klausimu nepasisakytina.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama teismo nutarties dalis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius