AS-143-812-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS143-812/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06358-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 70.1; 70.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. Š., J. Š. ir A. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. Š., J. Š. ir A. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai G. Š., J. Š. ir A. Š. (toliau – ir pareiškėjai) 2013 m. spalio 30 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Vidaus reikalų ministerija) 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1D-9008(11) „Dėl neišmokėtos pensijos dalies“; 2) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1D-9108(11) „Dėl įsiskolinimo už paskirtą pensiją sumokėjimo“; 3) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1D-9022(11) „Dėl įsiskolinimo už paskirtą pensiją, įsiskolinimo sumokėjimo“; 4) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją išmokėti jiems neteisėtai nuo 2010 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį; 5) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario mėn. 6 d. nutarimu, siekė, kad būtų apskaičiuota ir išmokėta nuo 2010 m. sausio 1 d. neteisėtai sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis.

Pareiškėjai 2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti trejų metų procesinį terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti.

Pareiškėjai nurodė, kad į teismą kreipėsi nepraleidę skundo padavimo termino, nurodyto skundžiamuose sprendimuose. Pirmoji sumažinta valstybinė pensija kiekvienam iš jų išmokėta 2010 m. sausio mėn., sumažintos valstybinės pensijos mokamos ir šio prašymo pateikimo metu; todėl, laikant, kad jie pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per trejų metų terminą, šis terminas nėra pasibaigęs, nes sumažintos valstybinės pensijos mokėjimas kiekvienam iš jų tęsiamas, o esant tęstiniam pažeidimui ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Civilinio kodekso 1.127 str. 5 d.). Teigė, jog savo pažeistų teisių nurodytu terminu negalėjo apginti dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo sumažintų valstybinių pensijų perskaičiavimo ir grąžinimo klausimu. Jie pagrįstai tikėjosi, kad valstybė nustatys sumažintų valstybinių pensijų grąžinimo tvarką, bet tai neatlikta. Be to, apie paskutinį pažeidimo elementą, t. y. apie valstybinės pensijos sumažinimo neteisėtumą, sužinojo iš Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, paskelbto 2012 m. rugsėjo 21 d., taigi dėl šios priežasties praleido trejų metų ieškinio senaties terminą.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir atsakovai) atsiliepime į skundą, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą po valstybinio socialinio draudimo teisės aktuose nustatyto trejų metų termino nuo pirmosios perskaičiuotos pensijos išmokėjimo (šiuo atveju – 2010 m. vasario mėn.), t. y. po 2013 m. vasario mėn., todėl ši byla nutrauktina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 straipsnio 7 punktą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašė teismą panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1D-9008(11), 2013 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1D-9108(11) ir 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1D-9022(11). Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžta, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Atsižvelgęs į tai, teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl šių Vidaus reikalų ministerijos sprendimų panaikinimo ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai taip pat prašė teismą priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio nuostatų taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 konstatavo, jog nagrinėjamu atveju kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo taikytinas trejų metų procesinis terminas, kuris skaičiuotinas nuo tada, kai asmuo sužinojo ar/ir turėjo sužinoti apie pirmąją nepriemoką. Pareiškėjai į teismą kreipėsi 2013 m. spalio 30 d., apie pirmąją valstybinės pensijos nepriemoką jie turėjo ir galėjo sužinoti 2010 m. sausio mėn. (tai, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija išmokėta 2010 m. sausio mėn., nurodė ir patys pareiškėjai prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo), todėl teismas traktavo, kad pareiškėjai praleido paminėtą procesinį terminą. Teismo vertinimu, pareiškėjų argumentai dėl paminėto procesinio termino atnaujinimo yra nepagrįsti, nes teisinis neaiškumas nėra priežastis atnaujinti terminą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jau 2012 m. vasario mėn. buvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame konstatuota tam tikrų teisės aktų neatitiktis Konstitucijai, o pareiškėjai į teismą kreipėsi tik 2013 m. spalio 30 d. (priešingas aiškinimas reiškia, kad termino atnaujinimas tampa ne išimtimi, o bendra taisykle (o tai alogiška)). Teismas konstatavo, kad nėra jokių aplinkybių, leidžiančių atnaujinti paminėtą procesinį terminą, todėl šią administracinės bylos dalį nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu; tuo pačiu pagrindu nutraukė ir likusią pareiškėjų skundo dalį.

III. Pareiškėjai atskiraisiais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – visiškai patenkinti skundą. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:

1. Atsakovas ginčijamuose sprendimuose aiškiai išreiškė savo valią atsisakyti mokėti pageidaujamo dydžio pensijas. Šie atsisakymai ir yra administraciniai aktai, kuriuos apskundė teismui. Teismas, pripažinęs, jog skundžiami aktai nėra administraciniai aktai, šios išvados nepaaiškino ir nepagrindė jokiais įrodymais, nesiaiškino Vidaus reikalų ministerijos sprendimuose įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdžio, subjektų rato, kuriems taikomi aktai, aktus priėmusio subjekto statuso bei kitų aktų priėmimo aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2007), nevertino teisės aktus apibūdinančių požymių visumos. Nors atsakovo raštuose nenustatyta privalomų vykdyti įpareigojimų, neduota nurodymų, nėra išdėstyta kitų atsakovo priimtų sprendimų, galinčių turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, būtent šie atsakymai, kuriuose aiškiai nurodyta, kad atsakovas nesutinka išmokėti prašomos pensijų dalies, suponavo pagrindą pažeistas teises ginti teisme.

2. Teismo išvada, jog praleistas trejų metų senaties terminas, yra klaidinga. Tik po paminėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo sužinojo ir realiai galėjo sužinoti apie neteisėtai sumažintas valstybines pensijas. Teismo argumentas, jog 2010 m. sausio mėn. sužinojo ir/ar turėjo sužinoti apie pirmąją nepriemoką ir juo labiau jos neteisėtumą, prieštarauja paminėto nutarimo nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas, būtent iki 2013 m. kovo mėn. ginčo teisinių santykių srityje vyravusį teisinį neaiškumą ir neapibrėžtumą pripažino aplinkybėmis, žymiai apsunkinusiomis valstybinių pensijų gavėjams asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą. 2010 m. sausio mėn. gavę pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodami, ko iš jų reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Atsakovai atsiliepimu į atskiruosius skundus nesutinka su atskiraisiais skundais. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiraisiais skundais argumentai:

1. Administracinis aktas, kurį galima apskųsti teismui, yra tas, kuriuo pažeistos teisės ar interesas (perskaičiuota pensija), o ne išvestinis, t. y. tas, kuriuo Vidaus reikalų ministerija atsisakė nagrinėti pareiškėjų pretenzijas.

2. Pareiškėjai praleido kreipimosi į teismą terminą (treji metai nuo pirmosios perskaičiuotos pensijos gavimo 2010 m. vasario mėn.). Terminas neatnaujintinas, nes termino viršijimas (8 mėn.) pernelyg didelis.

3. Teisinis neaiškumas ir pareiškėjų tikėjimasis kompensavimo neteismine tvarka negali tęstis pernelyg ilgai. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas (įgyvendinęs Konstitucinio Teismo nutarimą) paskelbtas 2012 m. liepos mėn. Jame nenumatytas joks pensijos perskaičiavimo kompensavimas ar įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Tačiau pareiškėjai delsė dar 15 mėn.

4. Termino praleidimo teisinė pasekmė – bylos nutraukimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus ir argumentus bei faktines bylos aplinkybes. Teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes byla buvo išnagrinėta iš esmės. Pareiškėjai naujų įrodymų bei argumentų, kurie nebuvo išnagrinėti ar kurių teismas neįvertintų, nenurodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Pareiškėjai atskiraisiais skundais skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, kuria pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą nutraukta bylos dalis dėl Vidaus reikalų ministerijos sprendimų panaikinimo, o pagal ABTĮ 101 straipsnio 7 punktą – bylos dalis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo. Pirmuoju atveju konstatuota, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams, antruoju – kad praleistas skundo padavimo terminas, o prašymas atnaujinti terminą nepatenkintas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, pareiškėjams nuo 2010 m. sausio mėn. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1D-9008(11), 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1D-9022(11) ir 2013 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1D-9108(11), iš esmės teisingai įvertino, kad tokio pobūdžio aktai negali būti ginčo administracinėje byloje dalykas. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nagrinėdama ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Nurodė, jog, kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties dalimi pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą šią bylos dalį nutraukė pagrįstai.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią, kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai apie jų teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio–vasario mėn., t. y. gavę pirmąją sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėn. Į teismą pareiškėjai kreipėsi 2013 m. spalio 30 d. (b. l. 25), t. y. praleidę paminėtą 3 metų terminą.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Tačiau išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes.

Reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, jog įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimo klausimų. Paminėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus 3 metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjai, 2010 m. sausio–vasario mėn. gavę pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodami, ko iš jų reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kad iki 2013 m. kovo mėn. ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas.

Išvardytos priežastys, teisėjų kolegijos įsitikinimu, sudarė pareiškėjams objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis nutraukti šią bylos dalį pagal ABTĮ 101 straipsnio 7 punktą naikinama kaip neteisėta bei nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjų prašymą ir, atnaujinęs kreipimosi į teismą terminą, perduoda šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Tokia išvada iš esmės atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-213/2014, 2014 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-215/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-885/2014 ir kt.) (ABTĮ 13 str. 1 d., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis keistina.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų G. Š., J. Š. ir A. Š. atskiruosius skundus patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjų G. Š., J. Š. ir A. Š. prašymą atnaujinti terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo paduoti patenkinti ir terminą atnaujinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis