AS-722-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-722-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02883-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 1D-3647(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį – 5 286,65 Lt; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 936,96 Lt.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) priims sprendimą konstitucinės justicijos byloje Nr. 21/2013.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs ir dėl pareiškėjo teisės į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Laikinojo įstatymo 15 straipsniu buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 20 d. priimtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, kuris įsigaliojo 2012 m. gruodžio 31 d., buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo nuostatos taikomos iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, šiuo įstatymu iš esmės nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį gali būti ribojamos iki 2013 m. gruodžio 31 d. Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Dėl prašymo Konstituciniame Teisme bus nagrinėjama byla Nr. 21/2013. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šioje administracinėje byloje taikytinų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo konstitucingumo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, šios administracinės bylos nagrinėjimas stabdytinas, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. I-190-142/2014 (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 21/2013) ir įsigalios Konstitucinio Teismo nutarimas.

III. Pareiškėjas M. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį tiek, kiek byla sustabdyta dalyje dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.

Pareiškėjas paaiškina, kad esant atitinkamoms aplinkybėms, teismas gali inicijuoti administracinės bylos išskyrimą. Skundžiamoje nutartyje nėra argumentų, kodėl teismas negali išnagrinėti skundo reikalavimų, apimančių 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 1 d., nors šiuo laikotarpiu valstybinės pensijos ribojimui taikytų teisės aktų atitiktis Konstitucijai yra įvertinta Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties, kuria nuspręsta sustabdyti administracinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą byloje Nr. 21/2013, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad M. G. reiškia reikalavimą priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo per 2012–2013 m. laikotarpį susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, pripažino, jog šioje administracinėje byloje aktualūs Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimo pratęsimo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) klausimai.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad būtent dėl 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šie įstatymai tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012–2013 m., neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės normos, kurių konstitucingumą ir atitiktį aukštesnės galios teisės aktams buvo prašomas ištirti Konstitucinis Teismas, taikytinos ir tikrinamoje administracinėje byloje. Nesant galimybės išnagrinėti kilusį ginčą tol, kol Konstitucinis Teismas nepriėmė procesinio sprendimo pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 12/2013-21/2013-15/2014-1/2015, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties išvada, jog be kita ko šiuo atveju yra reikšmingi Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012–2013 m. konstitucingumo, laikytina teisinga bei iš esmės pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) neįtvirtinta galimybė sustabdyti tik tam tikrą bylos dalį. Šioje administracinėje byloje pareikšti M. G. reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą. ABTĮ taip pat nenustato, kad gali būti priimtas dalinis sprendimas. Pareiškėjas, paduodamas skundą ir jame suformuluodamas reikalavimus, t. y. apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas, pats pasirinko, kad 5 286,65 Lt ir 936,96 Lt sumų priteisimo klausimai būtų nagrinėjami kartu, todėl tenkinti jo atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą Nr. KT15-N9/2015, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai; ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai. Minėtas nutarimas įsigaliojo jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną – 2015 m. gegužės 15 d.

Taigi išnykus faktinėms aplinkybėms, egzistavusioms pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties priėmimo metu, iškilo poreikis šiuo atveju spęsti dėl sustabdytos administracinės bylos teisminio proceso Nr. 3-61-3-02883-2014-1 atnaujinimo (ABTĮ 100 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas