A-442-951-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-951/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01832-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 10.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laivingė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laivingė“ skundą atsakovui TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komitetui (trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Laivingė“ su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komiteto (toliau – ir Komitetas) 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 1TIR-2.

Paaiškino, kad ginčijamu sprendimu nuspręsta laikinai (3 mėnesiams) sustabdyti pareiškėjo TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimą, nes UAB „Laivingė“ pažeidė tarptautinį krovinių gabenimą reglamentuojančius teisės aktus, t. y. UAB „Laivingė“ vairuotojas įmonei priklausančiu vilkiku su puspriekabe-šaldytuvu, siekdamas išvengti muitinės kontrolės, iš Baltarusijos gabeno 154 060 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio ženklais. Nurodė, kad Komitetas neatsižvelgė į tai, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra 2013 m. balandžio 9 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-1-346-11 dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Mano, kad Komitetas, neturėdamas jokių objektyvių duomenų dėl muitinės įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo ir nenustatęs, jog UAB „Laivingė“ nesilaikė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), reikalavimų pristatyti muitinei vežamas prekes, nepagrįstai sustabdė TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimą. Pažymėjo, kad nors pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1B-548 1 p. patvirtintų TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komiteto darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4.2 punktą TIR leidimo galiojimas vežėjui gali būti sustabdomas tik tuomet, kai padaromi muitų teisės pažeidimai, tačiau šiuo atveju Komiteto sprendimas sustabdyti UAB „Laivingė“ išduotą leidimo galiojimą priimtas neatsižvelgiant į tai, jog nėra jokių pakankamų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Laivingė“ padarė kokią nors neteisėtą veiką. Atkreipė dėmesį, kad dėl TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimo sustabdymo įmonė patiria didelių nuostolių, negali tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų, todėl įmonės veikla ilgainiui gali būti sustabdyta.

Atsakovas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į Muitinės kriminalinės tarnybos pateiktą informaciją apie UAB „Laivingė“ padarytus 1975 m. Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (toliau – ir TIR konvencija) ir Bendrijos muitų teisės aktų pažeidimus. Pareiškėjui priklausančiu vilkiku su puspriekabe-šaldytuvu iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą važiavęs vairuotojas deklaravo, kad vyksta be krovinio, tačiau muitinės pareigūnai, patikrinę transporto priemonę, rado 154 060 pakelių cigarečių su Baltarusijos banderolėmis.

Paaiškino, kad cigaretės buvo paslėptos puspriekabėje specialiai įrengtoje slėptuvėje, vairuotojas neturėjo prekes lydinčių dokumentų ir nepateikė prekių muitinės kontrolei. Atkreipė dėmesį, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 40 ir 58 straipsnius visos prekės, įvežamos į Bendrijos muitų teritoriją, turi būti pateiktos muitinei ir joms turi būti įformintas bet kuris muitinės sankcionuotas veiksmas. Pabrėžė, kad TIR knygelės turėtojas yra atsakingas už transporto priemonės su kroviniu bei jį atitinkančios TIR knygelės pateikimą muitinės įstaigai ir tinkamą visų kitų TIR konvencijos nuostatų laikymąsi (TIR konvencijos 1 straipsnio o punktas), o TIR procedūros vykdytojo leidimas išduotas būtent UAB „Laivingė“.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1438/2012, TIR konvencijos 2 priedo 1 ir 2 straipsnių nuostatomis. UAB „Laivingė“, kuri disponuoja minėta transporto priemone ir kurios darbuotojas ją vairavo, gabendamas neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas akcizais apmokestinamas prekes, yra atsakinga už transporto priemonės neatitiktį TIR konvencijos reikalavimams. Pabrėžė, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje 2011 m. lapkričio 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-346-11 dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, 2013 m. balandžio 30 d. ikiteisminio tyrimo byla perduota teismui.

Paaiškino, kad ginčijamam sprendimui priimti įtakos turėjo anksčiau TIR procedūros leidimo turėtojo UAB „Laivingė“ padaryti Bendrijos muitų teisės aktų ir TIR konvencijos pažeidimai. Atkreipė dėmesį, kad Komitetas nekompetentingas atlikti tyrimus baudžiamosiose bylose ir vertina tik tai, ar TIR procedūros leidimo turėtojas, atsakingas už TIR konvencijos ir kitų muitų teisės aktų, reglamentuojančių tarptautinius pervežimus, laikymąsi, gali tinkamai vykdyti TIR procedūrą. Pabrėžė, kad TIR procedūros leidimo turėtojas turi pranašumą prieš kitus tranzito procedūros vykdytojus, todėl jam taikomi griežtesni kriterijai ir reikalavimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad ginčijamą sprendimą priėmė Komitetas, o ne Muitinės departamentas, todėl pastarasis nėra atsakingas už kolegialų sprendimą, kurį priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu sudarytas Komitetas. Manė, kad skundžiamas Komiteto sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas teisės aktais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Nuostatų 4.2 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 13 d.) ir 22.6 punktu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1B-593 1 punktu patvirtintų Nuostatų 22.6 punktu. Iš minėto reglamentavimo sprendė, kad tiek ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi, tiek dabar galiojanti Nuostatų redakcija nustato Komiteto kompetenciją laikinai sustabdyti TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimą. Teismas atsižvelgė į Bendrijos muitinės kodekso 38 straipsnio 1 dalies a punkto, 40 straipsnio, 58 straipsnio 1 dalies, TIR konvencijos 38 straipsnio nuostatas.

Iš bylos medžiagos teismas sprendė, kad duomenys apie cigarečių gabenimą slėptuvėje Muitinės departamentui buvo pateikti tik po ginčijamo sprendimo priėmimo, t. y. pateikti tik Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus 2013 m. liepos 2 d. rašte Nr. (7.49)22T-1179 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 32). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai savo atsiliepime nurodė papildomą pareiškėjo pažeidimą, kuris nebuvo vertintas priimant ginčijamą sprendimą, susijusį su transporto priemonės netinkamumu.

Todėl teismas šioje byloje nusprendė vertinti tik tai, ar pareiškėjas pažeidė ginčijamame sprendime nurodytas Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, tačiau nevertinti, ar jis pažeidė atsakovo atsiliepime nurodytas TIR konvencijos nuostatas. Pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip TIR procedūros vykdytojas, privalo žinoti muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir negali perkelti savo atsakomybės dėl muitinės taisyklių, susijusių su tarptautiniu krovinių gabenimu, pažeidimo transporto priemonės vairuotojui.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-498/2009 paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriame konstatuota, kad muitinės įstatymų ir kitų muitinės taisyklių pažeidimo sudėtis yra formalioji, t. y. pakanka nustatyti tam tikruose teisės aktuose esančių taisyklių pažeidimą. Taigi aplinkybė, kad pareiškėjui priklausančios transporto priemonės vairuotojas padarė ar nepadarė Baudžiamajame kodekse nustatytas nusikalstamas veikas, negali paneigti pareiškėjo, turinčio TIR procedūros vykdytojo leidimą, pareigos vykdyti ir nepažeisti muitų įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su muitinės tikrinimu, muitinės įforminimu bei tarptautiniu krovinių gabenimu, reikalavimų bei negali pašalinti jos atsakomybės dėl muitinės įstatymų pažeidimo.

Teismas darė išvadą, kad pagal TIR konvencijos 38 straipsnio nuostatas teisė naudotis konvencijoje nustatytomis teisėmis gali būti laikinai arba visam laikui atimta tuo atveju, kai asmuo rimtai pažeidžia muitinės įstatymus ar kitas muitinės taisykles, susijusias su tarptautiniu krovinių gabenimu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui priklausančiu vilkiku su puspriekabe-šaldytuvu UAB „Laivingė“ dirbantis vairuotojas gabeno nedeklaruotas prekes, t. y. pareiškėjas neužtikrino, jog jam priklausančios transporto priemonės vairuotojas laikytųsi muitų įstatymų reikalavimų, nustatytų Bendrijos muitinės kodekso 38, 40 ir 58 straipsniuose, darė išvadą, kad UAB „Laivingė“ padarė muitinės įstatymų ir taisyklių, susijusių su tarptautiniu krovinių gabenimu, pažeidimą.

Padarytas pažeidimas, teismo nuomone, laikytinas rimtu, nes, nekontroliuodamas ir neužtikrindamas Bendrijos muitinės kodekso nuostatų įgyvendinimo, pareiškėjas sudarė prielaidas kontrabandai. Be to, tas pats UAB „Laivingė“ vairuotojas ir anksčiau Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, nustatytą Baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje. Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas rimtai pažeidė taisykles, susijusias su tarptautiniu krovinių gabenimu, ir laikinai (3 mėnesiams) sustabdė pareiškėjo TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimą.

Iš Muitinės kriminalinės tarnybos 2012 m. gruodžio 5 d. rašto Nr. 3R-8.2/9-3478 matyti esminiai ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys apie pareiškėjo padarytą pažeidimą. Šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl UAB „Laivingė“ vairuotojo galimai padaryto nusikaltimo. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad kai kurių asmenų atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, nepanaikina pareiškėjo atsakomybės už muitinės įstatymų ar kitų muitinės taisyklių, susijusių su tarptautiniu krovinių gabenimu, pažeidimą.

Teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Komiteto 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 1TIR-21. Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi ir sprendė, jog netenkinus pareiškėjo skundo, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, neįvertino byloje pateiktų reikšmingų faktinių aplinkybių, neišsprendė tarp jų iškilusių prieštaravimų. Tvirtina, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad pažeidimas iš viso buvo padarytas, t. y. kad cigaretės buvo vežtos įmonei priklausančiu vilkiku su puspriekabe ir nebuvo pateiktos muitinės kontrolei. Tvirtina, kad per pasienio kontrolės punktą vilkikas važiavo be krovinio. Kada ir kas atvežė cigaretes į Lietuvą nėra nustatyta, o muitinės tarnautojų samprotavimai šiais klausimais nėra tinkamas, leistinas ir patikimas įrodymas. Pažymi, jog vykdytame ikiteisminiame tyrime nei įmonės vadovai, nei jų darbuotojai kaltais nėra pripažinti, o tai, kad buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas taikyti įmonei sankcijas.

Remiasi Nuostatų 4.2, 23, 23.3.1 punktais ir teigia, jog tam, kad būtų galima nustatyti pažeidimą ir sustabdyti TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimą, reikia surinkti pakankamai objektyvių įrodymų. Šiuo atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas nenurodė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu pagrindu buvo padarytos išvados dėl TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimo sustabdymo UAB „Laivingė“ pagrįstumo.

Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į UAB „Laivingė“ parodymus, kuriuos patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-346-11 surašytame kaltinamajame akte išdėstytos aplinkybės. Tai yra, UAB „Laivingė“ duomenimis, įmonei priklausančio vilkiko muitinės pareigūnai pažeidimo įvykdymo metu apskritai netikrino ir nerado jame jokio kontrabandinio krovinio. Mano, kad UAB „Laivingė“ negali būti laikoma pažeidusi Bendrijos muitinės kodekso 38, 40 ir 58 straipsnių nuostatas, kadangi nėra nustatyta pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad su pareiškėjui priklausančia transporto priemone buvo įvykdyti muitinės įstatymų pažeidimai. Pareiškėjui negali būti taikomi jokie veiklos apribojimai, kol nėra išspręsta baudžiamoji byla Nr. 04-1-346-11 ir nenustatyta, kas gabeno kontrabandines prekes ir kokiomis aplinkybėmis tai buvo daroma. Nurodo, kad šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.

Tvirtina, kad nors teismas nevertino muitinės atstovo pateiktos pažymos tiesiogiai, tačiau mano, kad ji priimant sprendimą ir vertinant kitus duomenis turėjo įtakos, teismo posėdžio metu buvo pateikti suklastoti duomenys – raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame pateikta informacija yra melaginga.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime iš esmės pakartoja argumentus, jau išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktą skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjo, kaip TIR procedūros leidimo turėtojo, pareigas ir atsakomybę taikant TIR konvencijos ir Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Muitinės kriminalinės tarnybos (ikiteisminio tyrimo įstaigos) pateiktą informaciją apie padarytus muitų teisės aktų pažeidimus.

Pažymi, kad skundžiamą sprendimą priėmė ne Muitinės departamentas, o Komitetas. Mano, kad Komiteto sprendimas yra teisėtas, pagrįstas teisės aktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas ginčija TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komiteto (toliau – ir Komitetas) 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 1TIR-21. Šiuo sprendimu 3 mėnesiams buvo sustabdytas pareiškėjo TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimas.

Atsakovas tokį sprendimą pagrindė faktu, kad 2011 m. lapkričio 12 d. per Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą pas pareiškėją dirbęs vairuotojas N. M. įmonei priklausančiu vilkiku su puspriekabe-šaldytuvu, siekdamas išvengti muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos gabeno 154 060 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio ženklais.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 21 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-300/2013, kuriuo N. M. buvo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimą. Šioje baudžiamojoje byloje N. M. įtarimai buvo pareikšti dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2011 m. lapkričio 12 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą, esantį Druskininkų r. sav., Viečiūnų sen., Švendubrės k., vilkiku „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepateikdamas muitinės kontrolei iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atgabeno 31 160 pakelių cigarečių „Magnat“, 120 pakelių cigarečių „Pall Mall Red“, 30 pakelių cigarečių „Pall Mall Blue“, 270 pakelių cigarečių „Credo“, 48 000 pakelių cigarečių „Fest Red“, 60 980 pakelių cigarečių „Fest Blue“, 12 000 pakelių cigarečių „Premjer Blue“, 1 500 pakelių cigarečių „Premjer Red“ su Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio ženklais, cigarečių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 1 039 581,80 Lt, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą. Nuosprendis minėtoje baudžiamojoje byloje nėra įsiteisėjęs, o byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme.

Skundžiamas atsakovo sprendimas yra grindžiamas faktiniais duomenimis, kurie yra identiški N. M. baudžiamojoje byloje pareikšto įtarimo faktinėms aplinkybėms.

Kaip matyti iš administracinėje byloje surinktų įrodymų, skundžiamas atsakovo sprendimas yra pagrįstas Muitinės kriminalinės tarnybos 2012 m. gruodžio 5 d. raštu Nr.3R-8.2/9-3478 (b. l. 30), kuriame išdėstyti faktai buvo nustatyti pagal ikiteisminio tyrimo duomenimis. Šiame rašte išdėstyti duomenys nurodyti ir skundžiamame atsakovo sprendime. Atsakovas teismui nepateikė jokių kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių skundžiamame sprendime dėl TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimo laikino sustabdymo išdėstytus faktinius duomenis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalis 3 punktas nustato, kad administracinė byla sustabdoma, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar tarp minėtos baudžiamosios ir nagrinėjamos administracinės bylos yra prejudicinis ryšys, nes baudžiamojoje byloje yra vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo priimtas ginčijamas atsakovo sprendimas. Taip pat, apsvarstyti klausimą dėl administracinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje įtarimai pareikšti N. M..

Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir iš anksto, t. y. nesulaukęs galutinio baigiamojo teismo akto baudžiamojoje byloje, nusprendė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtas procesinės teisės normų netinkamas pritaikymas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis).

Kadangi bylos sustabdymo klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo svarstomas, todėl, siekiant garantuoti procesines šalių teises bei išvengti procesinių staigmenų, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laivingė“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys