A-143-520-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-520/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02617-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 13.2; 13.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ ir A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ ir A. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Junesta“ (toliau – ir RUAB „Junesta“) ir A. S. (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2009 m. kovo 23 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 118 Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei projektuoti, kur teisės aktai taikomi jiems priklausantiems žemės sklypams – 1,1144 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2,6100 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), bei 8,400 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai).

Pareiškėjai nurodė, kad 2007 m. balandžio 20 d. su jais buvo pasirašyta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 04929, pagal kurią jie parengė Žemės sklypų detalųjį planą. 2009 m. ir 2010 m. vyko teisminiai ginčai dėl to, kad parengus Žemės sklypų detalųjį planą buvo panaikintas jo patikrinimo aktas, o tai neleido tęsti teritorijų planavimo procedūros. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. lapkričio 4 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1254/2010, kliūčių tęsti Žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo procedūrą nebeliko, todėl pakartotinai į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreipėsi 2010 m. lapkričio 15 d. su prašymu tvirtinti parengtą Žemės sklypų detalųjį planą, tačiau šiuo metu jis dar yra nepatvirtintas, nes Vilniaus miesto savivaldybė vilkina priimti sprendimą dėl Žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo. 2011 m. spalio 13 d.

RUAB „Junesta“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su raštu. RUAB „Junesta“ 2011 m. lapkričio 8 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. A51-43782(2.14.2.12-MP8), kuriame nurodyta, kad galbūt ant jiems priklausančių Žemės sklypų jau yra rengiamas Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės techninis projektas, nors Žemės sklypų nuosavybės teisė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka dar nėra perleista (jiems yra žinoma, kad dalis Žemės sklypų bus paimta visuomenės poreikiams).

Vilniaus miesto savivaldybė projektuoja Vilniaus miesto vakarinę greito eismo gatvę ant jiems priklausančių žemės sklypų, neturėdama jokių teisių į šiuos žemės sklypus ar žemės sklypų savininkų sutikimo. Todėl yra pažeidžiami nuosavybės neliečiamumo principas, nustatytas Konstitucijos 23 straipsnyje, bei statybos ir projektavimo procesą reguliuojantys teisės aktai. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. A51-43782(2.14.2.12-MP8) jiems tapo žinoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė jau rengia Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės techninį projektą galbūt ant jiems priklausančių žemės sklypų pagal 2009 m. kovo 23 d. projektavimo sąlygų sąvadą ir technines sąlygas bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 1-856.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas detaliojo planavimo sąlygas jie parengė, suderino ir pateikė Vilniaus miesto savivaldybei tvirtinti Žemės sklypų detalųjį planą, kuris iš dalies Žemės sklypų ribose koreguoja 2005 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detalųjį planą. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė jau rengia Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės techninį projektą neatsižvelgdama į pačios išduotas planavimo sąlygas ir jų suderintą (Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolą) Žemės sklypų detalųjį planą, todėl rengiamas techninis projektas prieštarauja jų parengtam žemės sklypų detaliojo plano projektui.

Be to, Vilniaus miesto savivaldybė, rengdama Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės techninį projektą, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau – ir STR 1.05.07:2002) (galiojusio iki 2010 m. spalio 1 d.) 10.2, 21 punktų. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad skundžiamas aktas yra išduotas 2009 m. kovo 23 d., tačiau ši aplinkybė dėl 2009 m. kovo 23 d. išduotų projektavimo sąlygų sąvado ir techninių sąlygų jiems tapo žinoma tik gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. A51-43782(2.14.2.12-MP8), todėl praleistas terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 71–79) prašė nutraukti bylą arba atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinis aplinkkelis“ įgyvendinimas yra susijęs su viešuoju interesu, o tuo pačiu ir visuomenės interesu. Šiuo atveju visuomenės interesas yra turėti Vilniaus miesto vakarinį greitkelį, leisiantį nukreipti automobilių srautus toliau nuo žmonių apgyvendintų rajonų bei užtikrinsiantį visuomenei ramesnę, saugesnę bei švaresnę miesto aplinką, išplėtosiantį susisiekimo infrastruktūrą. Įvertinus tai, kad projektą „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinis aplinkkelis“ planuojama įgyvendinti iki 2015 m., sutrikus vieno etapo įgyvendinimo procesui bus sutrikdytas visas numatomo projekto vykdymas ir projektas nebus užbaigtas laiku.

Pažymėjo, kad vakarinio aplinkkelio III etapo techninis projektas yra rengiamas pagal 2009 m. kovo 23 d. parengto projektavimo sąlygų sąvado Nr. RPS 118 „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapas“ turinį ir technines sąlygas. Vilniaus miesto savivaldybė yra inicijavusi žemės, reikalingos Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo statybai, paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kurios yra detaliai reglamentuotos Civiliniame kodekse (toliau – ir CK) (4.100 str. 1 d.), Žemės įstatyme (45, 46, 47 str.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintose Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) (2 p.).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 1-226, kuriuo nusprendė prašyti Vilniaus apskrities viršininką paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus, esančius Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2008 m. sausio 24 d. raštu Nr. A51-1737(3.6-PD-4) paprašė apskrities viršininko paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus, esančius Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje. Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. balandžio 1 d.

įsakymu Nr. 2.3-3708-(01) pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Taigi pareiškėjų nuosavybės teise turimų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams klausimas šiuo metu yra sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjai neginčijo nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 1-226, nei Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 2.3-3708-(01), kuriuo buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, todėl ginčo dėl būtinumo paimti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančią žemę visuomenės poreikiams nėra.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams institutas negali būti vertinamas atskirai nuo kitų teisės normų ir institutų, reglamentuojančių žemės naudojimą tuo tikslu, kuriam žemė buvo paimta. STR 1.05.07:2002 10 punkte įtvirtintas reguliavimas, jog išduodant projektavimo sąlygų sąvadą turi būti pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai, nebus pažeistas, jei bus pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog yra vykdoma žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Kol žemė, esanti Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje, nebus paimta visuomenės poreikiams iš žemės sklypų savininkų, statybos leidimas nebus išduotas ir statybos darbai nebus pradėti. Pareiškėjų teisės ir interesai ginčo projektavimo sąlygomis nėra pažeidžiami. Pareiškėjų pateiktas Žemės sklypų detalusis planas nėra patvirtintas ir įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-856 patvirtintą detalųjį planą rengiamas techninis projektas turi būti panaikintas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 66 punktu, pareiškėjai, būdami planavimo organizatoriai, turi teisę/pareigą domėtis planavimo procesu, susipažinti su pareiškėjų institucijoms pateiktais dokumentais, šalinti trūkumus, atsiimti dokumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimu į skundą (2 t., b. l. 13–16) palaikė atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2008 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 05/07 yra pabrėžęs, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su ginčų dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimu teisme, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų operatyviai šiuos ginčus išspręsti ir taip garantuoti viešąjį interesą, užtikrinti, kad savininkas nepiktnaudžiautų savo teise gauti teisingą atlyginimą už paimamą nuosavybę ir taip nevilkintų nuosavybės perėmimo visuomenės poreikiams proceso. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai nepasinaudojo savo teise per įstatymo nustatytą terminą skųsti teismui 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-3708-(01) pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, todėl jie sutiko su žemės sklypo (dalies) paėmimu visuomenės poreikiams. Remdamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, teigė, kad išduodant projektavimo sąlygų sąvadą turėjo būti gautas žemės sklypų savininkų sutikimas. Kita vertus, šiuo atveju viešasis interesas reikalauja, kad Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybos darbai būtų atlikti per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Šiuo metu detalusis planas nėra patvirtintas ir įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota, kad žemės sklypams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, todėl jie negali būti pertvarkomi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu (2 t., b. l. 104–111) atmetė pareiškėjų skundą.

Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl 2009 m. kovo 23 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. RPS 118 teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalimi, Žemės įstatymo (2008 m. lapkričio 25 d. redakcija) 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 46 straipsnio 1–6, 9 dalimis, Taisyklių (2005 m. rugpjūčio 27 d. redakcija) 2 punktu. Vertindamas nustatytą teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra – tai sudėtinga, kompleksinė ir paprastai ilgai trunkanti procedūra, kurią sudaro keletas etapų. Kartu pažymėjo, kad įstatymų leidėjui reguliuojant santykius, susijusius su ginčų dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimu teisme, pagal Konstituciją kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų operatyviai šiuos ginčus išspręsti ir taip garantuoti viešąjį interesą, užtikrinti, kad savininkas nepiktnaudžiautų savo teise gauti teisingą atlyginimą už paimamą nuosavybę ir taip nevilkintų nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams proceso (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas byloje Nr. 05/07).

Nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 1-226 „Dėl žemės sklypų, esančių Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams“, kuriuo nusprendė prašyti Vilniaus apskrities viršininką paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus, esančius Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės meras paminėto sprendimo pagrindu 2008 m. sausio 24 d. raštu Nr. A51-1737(3.6-PD-4) „Dėl žemės sklypų, esančių Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams“ paprašė apskrities viršininko paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus, esančius Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje.

Iš žemės sklypų, numatomų paimti visuomenės poreikiams dėl Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybos, sąrašo matyti, kad tarp numatomų paimti žemės sklypų patenka A. S. priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir RUAB „Junesta“ priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kad nagrinėjamu atveju teisės aktų nustatyta tvarka yra pradėta ginčo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 1 d.

įsakymas Nr. 2.3-3708-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) procedūros pradžios“. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai neginčijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 1-226 „Dėl žemės sklypų, esančių Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams“ bei Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 2.3-3708-(01), todėl atsakovas turėjo pagrindą išvadai, jog nėra ginčo dėl būtinumo paimti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančią žemę visuomenės poreikiams.

Nagrinėjamu atveju Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo techninis projektas yra rengiamas pagal 2009 m. kovo 23 d. parengto projektavimo sąlygų sąvado Nr. RPS 118 „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapas“ turinį ir technines sąlygas. Pažymėjo, kad tai yra valstybinės reikšmės objektas, kuris yra numatytas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane iki 2015 m, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519.

Todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nurodė, kad sutrikus vieno etapo įgyvendinimo procesui, atsiranda didelė tikimybė, jog projektas, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei Europos Sąjungos Sanglaudos fondas, nebus užbaigtas laiku. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams institutas yra pagrįstas pamatine idėja, jog tam tikrais atvejais viešajam interesui turi būti teikiama pirmenybė privataus intereso atžvilgiu. Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės neliečiamumas neturi būti traktuojamas kaip absoliutus:

„<...> nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo“ (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1997 m. liepos 10 d. nutarimai). Tokį apribojimą gali sąlygoti ir turto pobūdis ar visuomenei svarbus interesas (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), esančios sudėtine Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi (Konstitucijos 138 str. 3 d.), 1 protokolo 1 straipsnio, užtikrinančio teisę į nuosavybę, nuostatas, yra pripažinęs, jog įgyvendindamos miestų planavimo priemones Konvencijos valstybės narės turi plačią diskreciją.

Kita vertus, įgyvendindamos tokią diskreciją, valstybės privalo užtikrinti teisingą viešojo ir privataus intereso pusiausvyrą (žr., pvz., 1982 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Sporrong ir Lonnroth prieš Švediją (pareiškimo Nr. 7151/75 ir Nr. 7152/75); 2006 m. kovo 29 d. sprendimą Scordino prieš Italiją (pareiškimo Nr. 36813/97)). Teismas akcentavo, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra neatsiejama nuo viešojo intereso buvimo, o jį įgyvendinant turi būti atsižvelgiama ir į paimamų žemės sklypų savininkų interesus.

Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad jei pareiškėjai mano, jog dėl valstybės ar savivaldos institucijų veiksmų, kuriais įgyvendinama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, jiems buvo padaryta žala, pareiškėjai inter alia teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę reikalauti atlyginti tokią padarytą žalą.

Teismas nurodė, kad, pareiškėjų teigimu, atsakovas, rengdamas Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės techninį projektą, nesilaikė STR 1.05.07:2002. Teismas vadovavosi STR 1.05.07:2002 10.2 punktu, Statybos įstatymo (2007 m. gegužės 3 d. redakcija) 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Žemės įstatymo 47 straipsnio 6, 7 dalimis. Teismas padarė išvadą, kad kol nėra priimtas kompetentingos institucijos sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams tenkinti ir už ją atlyginti bei nėra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl leidimo ginčo žemę registruoti valstybės vardu, išduodant projektavimo sąlygų sąvadą turėjo būti gautas ir žemės sklypų savininkų sutikimas. Teismas sutiko, kad pagal ginčo metu galiojantį reglamentavimą buvo padarytas pažeidimas, tačiau atsižvelgiant į įgyvendinamo projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelis“ svarbą bei specifiką, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo nuomone, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai, kad nustatytas pažeidimas pats savaime, nenustačius kitų pažeidimų, sudaro pagrindą panaikinti ginčijamus aktus. Vertindamas pareiškėjų argumentus, kad rengiamas techninis projektas prieštarauja jų parengtam Žemės sklypų detaliojo plano projektui ir pažeidžia jų teisėtus lūkesčius bei interesus, teismas pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatas detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Ginčo atveju detalusis planas nėra patvirtintas ir įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Atkreipė dėmesį į Žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalį, kad po to, kai yra priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti perdalijimą) šį žemės sklypą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, šie sklypai negali būti pertvarkomi.

Teismas taip pat nurodė, kad, atsakovo teigimu, pareiškėjai yra praleidę įstatymo nustatytą terminą ginčyti projektavimo sąlygų sąvadą, nes žemės sklypų, patenkančių į planuojamo vakarinio greitkelio ribas, paėmimas visuomenės poreikiams jau buvo numatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-856 patvirtinto Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detaliojo plano aiškinamajame rašte, todėl pareiškėjai turėjo sužinoti apie projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 118 tuo metu, kai jis buvo išduotas, t. y. 2009 m. kovo 23 d. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-455/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-437/2006, 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-301/2006, 2006 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-249/2006, 2006 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-132/2006, 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-100/2005). Nustatė, kad pareiškėjai nurodė, jog apie projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 118 ir technines sąlygas sužinojo tik gavę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. A51-43782 (2.14.2.12-MP8). Kadangi byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių šias pareiškėjų nurodytas aplinkybes, bei įvertinęs tai, kad pareiškėjai skundą teismui pateikė 2011 m. lapkričio 28 d., teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai nėra praleidę ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Atsižvelgęs į tai, atsakovo argumentus dėl praleisto termino ginčyti projektavimo sąlygų sąvadą teismas atmetė.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundo patenkinti nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjai apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 115–119) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo teismo išlaidas (žyminį mokestį).

Pareiškėjai nurodo, kad Žemės sklypų detaliajame plane buvo numatytas po žemės paėmimo visuomenės poreikiams likusių žemės sklypų dalių teisinis režimas. Šis planas nepatvirtintas, nes jį atsisakė tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Dėl to vyksta ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-3233-562/2013). Neskundė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 1-226 bei Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 1 d.

įsakymo Nr. 2.3-3708-(0.1), nes šie teisės aktai tik patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią. Žemės sklypų detaliojo plano rengimui žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra netrukdė. Rengti Žemės sklypų detalųjį planą buvo būtina tam, kad jie galėtų panaudoti po paėmimo likusias Žemės sklypų dalis. Pažymi, jog teismas teisingai konstatavo, kad yra padarytas teisės aktų pažeidimas, tačiau nusprendė, kad jis neturi teisinių pasekmių. Pažeidimas egzistavo ne tik ginčo metu, bet ir egzistuoja dabar.

Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4034-781/2013, joje sprendžiami visi su žemės paėmimu visuomenės poreikiams padaryti pažeidimai, susiję su tais pačiais pareiškėjais ir jiems priklausančiais Žemės sklypais. Tai turi įtakos šios bylos teisingam išnagrinėjimui. Akcentuoja, kad teismas nesiėmė jokių priemonių, kad nustatytas teisės pažeidimas būtų pašalintas, ir tuo pačiu legitimizavo padarytą įstatymo pažeidimą viešajam interesui suteikdamas prioritetą prieš privatų. Šis argumentas negali pateisinti įstatymų pažeidimų, nes tokiu atveju yra pažeidžiamas teisinės valstybės principas.

Savivaldybė gali gauti projektavimo sąlygas, projektuoti ir statyti statinius be teisinio pagrindo, nepaisant žemės savininko sutikimo ir pažeidžiant žemės savininkų nuosavybės teises. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta 2007 m., o atsakovas iki šiol negali išspręsti klausimo dėl žemės paėmimo. Jie patiria nuostolius dėl to, kad negali disponuoti likusiomis Žemės sklypų dalimis, ir jiems nėra niekaip atlyginama už paimamus Žemės sklypus, kuriems jau yra parengtas projektas be jokios disponavimo teisės (nesant savininkų sutikimo), ir galbūt ketinama pradėti vakarinio aplinkkelio greitojo eismo statybos darbus.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 126–132) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į įgyvendinamo projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinis aplinkkelis“ svarbą bei specifiką ir įvertinęs tai, jog remiantis pareiškėjų skundžiamu projektavimo sąlygų sąvadu yra projektuojama gatvė, kuri eis per visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus, o šiuo atveju ginčo dėl būtinumo paimti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančią žemę visuomenės poreikiams nėra, priėmė teisingą sprendimą ir visiškai pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą.

Patys pareiškėjai pripažįsta įgyvendinamo projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinis aplinkkelis“ svarbą ir jog šiam projektui įgyvendinti reikalinga paimti jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus/jų dalis visuomenės poreikiams. Pareiškėjų reikalavimas dėl Žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo, kuriuo planuojama pertvarkyti Žemės sklypus, priešingai nei teigia pareiškėjai, prieštarauja Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 daliai. Teismas nusprendė, kad Žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, vakarinio aplinkkelio techninis projektas rengiamas tik toms žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) dalims, kurioms yra pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, o tai reiškia, jog pareiškėjų teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami.

Teiginiai, kad Žemės sklypų detaliajame plane išsprendžiamas privažiavimų prie Žemės sklypų klausimas, nėra reikšmingi. Akcentuoja, kad kol žemė, esanti Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje, nebus paimta visuomenės poreikiams iš žemės sklypų savininkų, statybos leidimas nebus išduotas ir statybos darbai nebus pradėti. Išduodant projektavimo sąlygų sąvadą buvo laikytasi visų teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad pareiškėjai neginčijo nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 1-226, nei Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 1 d.

įsakymo Nr. 2.3-3708-(01), todėl ginčo dėl būtinumo paimti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančią žemę visuomenės poreikiams nėra. Teisėtai vykdoma žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kai visuomenės poreikis yra akivaizdus ir teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo/nėra ginčijamas sprendimas dėl procedūros pradėjimo, yra pakankamas pagrindas teigti, jog žemė bus paimta visuomenės poreikiams ir taps valstybės nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, STR 1.05.07:2002 10 punkte įtvirtintas reguliavimas nebus pažeistas.

Dokumentų, kuriais patvirtinama informacija apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pateikimas yra laikytinas pakankamu pagrindu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, jog išduodant projektavimo sąlygų sąvadą turėjo būti gautas ir žemės sklypų savininkų sutikimas bei jog pagal ginčo metu galiojantį reglamentavimą buvo padarytas pažeidimas, todėl tokia teismo padaryta išvada naikintina. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas ne tik viešasis interesas, bet ir iškreipiama žemės paėmimo visuomenės poreikiams instituto esmė, sisteminis teisės aiškinimas, taip pat iškiltų žemės sklypų, paimamų visuomenės poreikiams, savininkų piktnaudžiavimo grėsmė.

Vertinant projektavimo sąlygų sąvado teisėtumą vien tik formaliai taikant teisės aktus, nebus pasiekiamas tikrasis teisingumas ir priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011). Pareiškėjai, manydami, kad jiems buvo padaryta žala, gali kreiptis į teismą dėl jos atlyginimo. Jei teismas ir nuspręstų pridėti pareiškėjų ieškinį Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-4034-781/2013, pažymi, jog jis nėra susijęs su nagrinėjama byla.

Jei ir būtų pripažinta, jog vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą buvo padaryta tam tikrų pažeidimų, tai nesudarytų pagrindo pripažinti, kad projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas neteisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjai, kaip Žemės sklypų savininkai, prašo panaikinti atsakovo 2009 m. kovo 23 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 118 „Transeuropinio tinklo jungtis - Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapas“. Nurodo, kad šis sąvadas buvo išduotas, pažeidus tuo metu galiojusio STR 1.05.07:2002 10.2 ir 21 punktų nuostatas, įpareigojančias statytoją (sąvado užsakovą) kartu su prašymu išduoti sąvadą pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ruošiamo projektuoti žemės sklypo bendraturčių, kurių kategorijai jie priklauso, sutikimą (10.2 p.) ir draudžiančias pradėti sąvado išdavimo procedūrą, jei nebuvo pateikti tokie (jų) sutikimai (21 p.).

Savo teisių pažeidimą pareiškėjai grindžia tuo, kad nurodyto sąvado sąlygų pagrindu rengiamas techninis projektas prieštarauja jų parengtam ir tinkamai suderintam 2010 m. lapkričio 15 d. atsakovui patvirtinti pateiktam Žemės sklypų detaliojo plano projektui, dėl to jie negali realizuoti savo nuosavybės teisės į Žemės sklypus. Iš pareiškėjų skundžiamo projektavimo sąlygų sąvado matyti, kad jis buvo išduotas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-856, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detalusis planas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 1-226, kuriuo Vilniaus apskrities viršininko buvo prašoma paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus, esančius Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje (šio sprendimo kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-01 įsakymu Nr. 2.3-3708-(01) buvo pradėta ir Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota žemės, į kurią patenka pareiškėjų Žemės sklypai, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuri iki šiol dar nėra baigta), ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1-733, kuriuo buvo patvirtinta Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus vakarinio aplinkkelio teritorijoje (nuo Ozo g.

Iki Ukmergės g.) esančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto planavimo užduotis (1 t., b. l. 102-141). Išvardytos aptariamame sąvade nurodytos aplinkybės yra patvirtintos byloje esančiai įrodymais, todėl laikytinos nustatytomis šioje administracinėje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.). Byloje taip pat nėra ginčijama, kad pareiškėjai, kaip Žemės sklypų savininkai, žinojo apie paminėtą žemės, kurioje yra ir jų žemės sklypai, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (sprendimų dėl procedūros pradžios neskundė) bei dalyvauja šioje procedūroje (jie nurodo, kad iškėlė teisminį ginčą dėl šios procedūros metu padarytų pažeidimų, kuris yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme).

Kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjų skundo reikalavimą bei į aukščiau aptartą iki skundžiamo projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo pradėtą ir iki šiol tęsiamą teritorijos, į kurią patenka Žemės sklypai, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, konstatuoja, kad aptariamoje situacijoje yra būtina pateikti pareiškėjų šioje administracinėje byloje ginamų teisių sąsają su viešuoju interesu, kuris pasireiškia visuomenės poreikiu įgyvendinti Transeuropinio tinklo jungties - Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo projektą.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad prioritetinę reikšmę šioje sąsajoje turi nurodytas visuomeninis interesas. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad teisiniai santykiai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams yra reguliuojami specialiųjų žemės santykius reglamentuojančio Žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatų, kurios, esant situacijai, kai jau pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nekvestionuojama (tokią situaciją atitinka aukščiau aptarta nagrinėjamos bylos faktinė situacija), absorbuoja visų šios procedūros dalyvių (šiuo atveju ir pareiškėjų) teisių ir teisėtų interesų išsprendimą. Tai matyti iš šio skyriaus normų, kurios reglamentuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką: 46 straipsnio, kuriame, be kita ko, numatytas visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių atskyrimas nuo likusių žemės sklypų dalių. Pastebėtina, kad pagal šio straipsnio 4 dalį (2006-12-14 įstatymo Nr. X-982 redakcija, galiojusi byloje aptariamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo metu), po to, kai yra priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie šį sprendimą žemės savininkui pranešta raštu, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti amalgamaciją) šį žemės sklypą. Tai taip pat matyti iš Žemės įstatymo 47 straipsnio, kuriame yra sprendžiami klausimai dėl atlyginimo už žemę, paimamą visuomenės poreikiams, bei iš šio įstatymo 48 straipsnio, kuriuo reglamentuojami teisiniai santykiai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo klausimų. Kaip jau buvo pasakyta aukščiau, pareiškėjai dalyvauja Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams vykstančioje procedūroje, todėl savo teises ir teisėtus lūkesčius gali realizuoti šios procedūros metu, o ne šioje administracinėje byloje jų pasirinktu būdu, kuris iš esmės suponuoja tokios procedūros pradėjimo kvestionavimą. Šiame kontekste dar kartą pažymėtina, kad Žemės įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjai neginčijo šios procedūros pradžios teisėtumo.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl pareiškėjų šioje byloje pareikšto reikalavimo sąsajos su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų šioje administracinėje byloje pasirinktas savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdas Žemės įstatymo taikymo požiūriu yra netinkamas ir nepagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atmesti pareiškėjų skundą kolegijos pripažintinas iš esmės pagrįstu ir teisingu.

Taigi tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ ir A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė