AS-984-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. AS-984-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02653-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dizarto reklama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dizarto reklama“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Dizarto reklama“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“; panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. (6.1)-2-1760.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos. Teismas akcentavo, kad ginčijamas Vyriausybės nutarimas buvo priimtas Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) vardu vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatomis, taigi Vyriausybė, priimdama skundžiamą nutarimą, įgyvendino valstybės valdžią, o ne vykdė viešąjį administravimą kaip jis suprantamas ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje – pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 106 straipsnio 3 dalį Vyriausybės priimtų aktų (jų dalių) (kai, priimdama šiuos aktus, Vyriausybė įgyvendina valstybės valdymą) teisėtumo klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

Įvertinęs pareiškėjo skundžiamo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. balandžio 3 d. rašto Nr. (6.1)2-1760 turinį, teismas sprendė, kad šis raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, t. y. juo AB SEB bankas ir pareiškėjas informuoti apie Vyriausybės nutarimo įsigaliojimą ir pradėtą žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą bei išaiškintos įstatyme nustatytos žemės savininko ir naudotojo pareigos šios procedūros metu, todėl šis raštas negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu.

II. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad Vyriausybė, priimdama ginčijamą nutarimą, įgyvendino viešojo administravimo, o ne valstybės valdžios, funkcijas. Taip pat mano, kad Vyriausybės nutarimas laikytinas individualiu teisės aktu, tiesiogiai pažeidžiančiu pareiškėjo teises ir interesus. Akcentuoja, jog būtent ginčijamu raštu yra ribojamos pareiškėjo teisės – nustatyta pareiškėjo valdomo ir naudojamo sklypo dalis, kuri bus paimta visuomenės poreikiams. Pažymi, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos neturėjo įgaliojimų priimti ginčijamo sprendimo, įforminto raštu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir motyvuodamas tuo, kad Vyriausybės aktų nuostatų konstitucingumas yra teismingas Konstituciniam Teismui, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo ginčijamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. balandžio 3 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. (6.1)-2-1760, yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis aiškiai įtvirtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Konstitucinis Teismas, 2010 m. gegužės 13 d. nutarime nagrinėdamas ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai, yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ nėra nuostatų, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš kitokių nei iš administracinių teisinių santykių. <...> Taigi administraciniai teismai nesprendžia ir tų bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Šie teismai turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.

Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, jog ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies formuluotė „Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veikla“ reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Šiame kontekste ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“, <...> aiškintina kaip inter alia reiškianti, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalyku negali būti tokia Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia.

Pareiškėjas prašo panaikinti Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“.

Šio pareiškėjo prašymo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucijoje yra įtvirtinti tik svarbiausi Vyriausybės įgaliojimai ir nustatyta, kad Vyriausybė vykdo ne tik Konstitucijoje, bet ir kituose įstatymuose nurodytas pareigas (Konstitucijos 94 str. 7 p.). Tokį konstitucinį Vyriausybės įgaliojimų reguliavimą lemia tai, kad valstybės valdymo sritys ir valdymo funkcijos yra labai įvairios, jos gali kisti. Vyriausybės veikla yra ne tik vykdomojo, bet ir tvarkomojo pobūdžio. Vykdydama įstatymus ir Seimo nutarimus, Vyriausybė pati leidžia norminius ir individualius teisės aktus, užtikrina jų vykdymą (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimą). Visa tai, ką Vyriausybė daro įgyvendindama Konstitucijoje bei įstatymuose jai nustatytą kompetenciją, yra valstybės valdymo reikalų sprendimas (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimus). Be to, pagal Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalį Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Pastebėtina, jog Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad valstybės valdymo reikalų sprendimas Vyriausybės posėdyje priimant atitinkamus aktus ar jų nepriimant yra ypatingas: spręsdama tokius reikalus, Vyriausybė veikia kaip viena iš Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų valstybės valdžią vykdančių institucijų (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Pareiškėjo ginčijamas nutarimas buvo priimtas Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) vardu vadovaujantis inter alia Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kai ketinama žemę paimti visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į Vyriausybę su prašymu priimti nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Vyriausybė išnagrinėja prašymą bei pateiktus dokumentus ir nustato, ar prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus. Jeigu prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausybė priima nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ginčijamo nutarimo turinį, nurodo, kad, priimdama šį nutarimą, Vyriausybė veikė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 ir 7 punktus suteiktą kompetenciją, t. y. įgyvendino valstybės valdžią, – tvarkė krašto reikalus bei vykdė kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Vyriausybės nutarimo panaikinimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 106 straipsnio 3 dalį Vyriausybės priimtų aktų (jų dalių) (kai, vadovaujanatis paminėta Konstitucinio Teismo praktika, priimdama šiuos aktus Vyriausybė įgyvendina valstybės valdymą) teisėtumo klausimą sprendžia Konstitucinis Teismas ir administracinis teismas tokio pobūdžio ginčų nenagrinėja.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti pareiškėjo skundą neatima iš jo galimybės ginčyti Vyriausybės akto teisėtumą. Pareiškėjas skundžiamo Vyriausybės nutarimo teisėtumo klausimą galėtų iškelti individualios bylos dėl jo konkrečių teisių pažeidimo nagrinėjimo metu (pvz., nagrinėjant individualią bylą pagal pareiškėjo skundą, o ne ginčydamas Vyriausybės nutarimą, priimtą įgyvendinant valstybės valdymo reikalų sprendimą), prašydamas individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo, kuris turėtų būti taikomas tokioje individualioje byloje, atitinkamų dalių teisėtumo ištyrimo (Konstitucijos 110 str. 2 d., ABTĮ 4 str. 2 d.). Be to, pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą). Pareiškėjas šiuo atveju nurodytais būdais galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia Vyriausybės nutarimo, priimtino įgyvendinant valstybės valdžią, teisėtumo tyrimo administraciniame teisme, kas yra išimtinai priskirtina Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo ginčijamo Vyriausybės nutarimo 2 punktu yra pavedama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d. įgyvendinti šio nutarimo 1 punkte nurodyto specialiojo plano sprendinius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo konkrečiu metu nėra sprendžiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo klausimas, todėl nagrinėjamu atveju atsisakymas priimti pareiškėjo skundą neužkerta kelio tolimesnei galbūt pažeistų pareiškėjo teisių gynybai, kurią įtvirtina Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnis.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti minėtą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. (6.1)-2-1760.

Šiuo raštu AB SEB bankas ir pareiškėjas informuojami, jog nuo 2015 m. balandžio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 304, kuriuo pradėta AB SEB bankas nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, ir kad pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo momento žemės savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės šių sklypų pertvarkyti, o pagal šio straipsnio 5 dalį nuo to momento, kai žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pranešta apie Vyriausybės nutarimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas negali kliudyti projektą įgyvendinančiai institucijai ar jos atstovams įgyvendinti šiame įstatyme nustatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų.

Kaip matyti iš šio rašto turinio, jame iš esmės išdėstytos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 straipsnio 2 ir 5 dalių teisinės nuostatos – Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo teisinės pasekmės. Pareiškėjas ir AB SEB bankas taip pat informuojami, kad bus tikslinama žemės sklypo dalis, paimama visuomenės poreikiams, bus atliekamas visuomenės poreikiams paimamos žemės vertinimas rinkos verte.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomas panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos raštas, jį vertinant atskirai nuo Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 304, pats savaime teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos raštas teisėjų kolegijos laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, pareiškėjui pateiktus vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi.

Šuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Atsižvelgusi į šią praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti priimti nagrinėti ir antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dizarto reklama“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė