A-261-1236-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1236/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03154-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 3 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo (kompensacijos) priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–13), kuriame prašė: 1) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę striukę (neišduota 2011 m.); 1 vasarinę striukę (neišduota 2008 m.) 1 švarką (neišduotas 2009 m.); 1 kelnes (neišduotos 2006 m.); 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2006 m.); 2 vyriškus marškiniai trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2003, 2004 m.); 1 šaliką (neišduotas 2006 m.); 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.); 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.); 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.);

2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, dėl neišmokėtos kompensacijos už laiku neišduotas uniformos dalis (7 vasarines kepures (neišduotos 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2011 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2008 m.); 1 vasarinę striukę (neišduota 20011 m. ); 2 švarkus (neišduoti 2010 ir 2011 m.); 4 kelnes (neišduotos 2007, 2008, 2009 ir 2010 m.); 2 pusvilnonius megztinius (neišduoti 2007 ir 2009 m.); 7 marškinius ilgomis rankovėmis (po dvejus neišduota 2007, 2008, 2009, 2009 ir vieneri 2006 m.); 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2010 ir 2011 m., dveji neišduoti 2007 m.); 7 kaklaraiščius (neišduoti 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 m.); 1 šaliką (neišduotas 2010 m.); 8 poras batelių (neišduotos 2003, 2004, 2006, 2007, 2009, 2010 ir 2011 m.); 4 poras žieminių batų (neišduotos 2005, 2007, 2009 ir 2011 m.); 4 poras demisezoninių batų (neišduotos 2005, 2007, 2009 ir 2011 m.); 2 poras odinių pirštinių (neišduotos 2003, 2007 m.) 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2003 m.)) 1 123,88 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, pareigūnai privalo dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, kuri išduodama nemokamai. Statuto 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato Teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kurioje atskiroms būtiniausioms tarnybinės uniformos dalims maksimalus dėvėjimo terminas yra nustatytas nuo 1 iki 2 metų (marškiniai, bateliai, kostiumas ir t. t.), tačiau, pasibaigus šiems terminams, naujos tarnybinių uniformų dalys nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nebuvo išduotos.

Tvarkos 1 p. numatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinę uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Todėl įstaigai pirmiausia kyla pareiga, pasibaigus tarnybinės uniformos ir/arba jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą ir/arba atitinkamas jos dalis.

Kitaip šis klausimas gali būti sprendžiamas tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją. Tokiu atveju įstaiga atlieka vertinimą ar realiai tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, yra nenusidėvėjusios ir tinkamos toliau dėvėti tarnyboje ir priima sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo arba neišmokėjimo. Pažymėjo, kad rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo atsakovui neteikė, tačiau savo rašytiniame kreipimesi išdėstė du alternatyvius prašymus – išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, arba išmokėti kompensaciją.

Tačiau atsakovas nevykdė Statuto 18 straipsnyje įtvirtintos pareigos nei vienu iš nurodytų būdų. Pareiškėjo teigimu, finansinių lėšų trūkumas negali būti pripažįstamas priežastimi, pateisiančia atsakovo neveikimą. Taip pat pažymėjo, kad dėl to, jog Lukiškių TI-K neįgyvendino savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jis buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę ir dėl to patyrė nuostolių, nes uniformos dalis reikėjo dažnai skalbti, lopyti, siūti, tekdavo nuolat nešioti savo drabužius – batus, pirštines šalikus.

Taigi, atsakovas, neišduodamas naujų tarnybinės uniformos dalių, preziumavo, kad turimos dalys yra tinkamos dėvėti tarnyboje, todėl už šias dalis privalo išmokėti 30 procentų atitinkamos uniformos dalies vertės dydžio kompensaciją. Kompensacija nebuvo išmokėta, dėl ko patirta kompensacijos dydžio žala. Pareiškėjo teigimu, skundo reikalavimų pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendime (administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011) pateikti išaiškinimai, kad asmenys, negaudami įstatymu garantuotos tarnybinės uniformos dėl neteisėtų institucijos veiksmų, patyrė nuostolius, kurie priteistini iš valstybės. Todėl, jis įgijo teisę į 30 procentų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių vertės dydžio kompensaciją, kuri nagrinėjamu atveju turėtų būti priteista kaip žalos atlyginimas.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti Lietuvos valstybė. Pareiškėjo pateiktais apskaičiavimais dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių jam priteistini 1 123,88 Lt patirtai žalai atlyginti. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, bei Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 28–30) su juo nesutiko ir prašė atmesti.

Paaiškino, kad pagal Tvarkos 1 punktą pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Tvarkos 2 ir 3 punktai reglamentuoja piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir sąlygas. Pažymėjo, kad 2003–2011 m. pareiškėjas nesivadovavo minėtomis Tvarkos nuostatomis ir į įstaigos vadovą dėl kompensacijų išmokėjimo nesikreipė.

Todėl klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to, 2012 m. kovo 14 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų, nurodant, kokių jo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo laikas baigėsi nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jam priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą).

Taip pat, prašė apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtu laikotarpiu jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Lukiškių TI-K, atsakydamas į prašymą, pareiškėjui išaiškino, kad kompensacija už tarnybinę uniformą gali būti mokama tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, o įstaigos iniciatyva kompensacija negali būti mokama. Pažymėjo, kad 2012 m. pareiškėjui buvo išduota 1 pora batelių, 1 kelnių odinis diržas ir 1 odinis diržas su dėklais. Taip pat pažymėjo, kad 2013 m. pirmame ketvirtyje Lukiškių TI-K bus išduodamos naujo pavyzdžio uniformos ir jų dalys.

Atsakovas skundo reikalavimų daliai dėl žalos priteisimo prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, DK) 27 straipsnyje nustatytą senaties terminą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu (b. l. 54–59) pareiškėjo skundą patenkino. Priteisė pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 123,88 Lt turtinės žalos atlyginimo. Įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą išduoti pareiškėjui neišduotas uniformos dalis: 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę striukę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 šaliką, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus, 1 megztas pirštines. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui 2012 m. kovo

14 d. pateikė prašymą išduoti nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišduotos tarnybinės uniformos dalis arba apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją už nurodytu laikotarpiu neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis) (b. l. 37–38). Pareiškėjas taip pat prašė pateikti pažymą apie minėtu laikotarpiu jam neišduotas uniformos dalis, nurodant kiekvienos uniformos dalies piniginę vertę. Lukiškių TI-K į pareiškėjo prašymą atsakė 2012 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 22-780, kuriame išaiškino, kad pagal tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, piniginė kompensacija už tarnybinę uniformą gali būti mokama tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį.

Taip pat paaiškino, kad tarnybinės uniformos dalių neišdavė dėl lėšų trūkumo (b. l. 31–32). Kartu su šiuo raštu pareiškėjui buvo pateikta pažyma, patvirtinanti, kokios tarnybinės uniformos dalys turėjo būti, tačiau nebuvo išduotos nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Teismas rėmėsi Statuto 18 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Tvarkos 1, 2, 3 punktų nuostatomis ir padarė išvadą, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad Statuto 18 straipsnio nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis; minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pvz., 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.), galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012), aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (žr., pvz., 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 ir kt.), teismas pripažino, kad pareigūnas, kuriam nebuvo išduotos uniformos dalys, turi teisę reikalauti, kad šis pažeidimas būtų pašalintas.

Išanalizavęs pareiškėjo asmens kortelės įrašus, teismas nustatė, kad pareiškėjui žieminė striukė (dėvėjimo terminas 4 metai), per visą tarnybos laiką buvo išduota tik vieną kartą, tačiau Lukiškių TI-K 2012 m. balandžio 12 d. pažymoje nurodoma, kad nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ši uniformos dalis buvo išduodama nepažeidžiant normatyvinių reikalavimų; vasarinė striukė (dėvėjimo terminas 3 metai) buvo išduota tik viena, tačiau pažymoje nenurodoma, kad ginčo laikotarpiu buvo išduotos visos priklausančios šios uniformos dalys.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti apskaičiavimai, kuriais grindžiami skundo reikalavimai, yra tikslūs ir išsamūs. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašomos išduoti uniformos dalys (įvertinus ir 2012 m. išduotas uniformos dalis), neviršija vieno pilnos uniformos komplekto. Atsižvelgus į tai, minėtas skundo reikalavimas tenkintas ir Lukiškių TI-K įpareigotas išduoti pareiškėjui 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę striukę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 šaliką, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus, 1 megztas pirštines.

Spręsdamas pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti 1 123,88 Lt turtinės žalos atlyginimą (kompensaciją), pagrįstumo bei teisėtumo klausimą, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kuriais pripažįstama, kad pažeidimas dėl savalaikio uniformos dalių neišdavimo yra tęstinis, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo taisykle, šis terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 ir kt.).

Atsižvelgęs į tai, Lukiškių TI-K prašymo pareiškėjo reikalavimų daliai taikyti Darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą teismas netenkino. Remdamasis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, teismas pažymėjo, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos (jos dalių) neišdavimo gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y. ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.).

Taip pat, remdamasis Civilinio kodekso 6.246 – 6.249, 6.271 straipsnių nuostatomis, teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012 ir kt.), administracinių teismų praktika, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas; tokiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, galėjo apskritai nerinkti įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 ir kt.), įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu yra didelė tikimybė, jog pareiškėjo patirtos išlaidos dėl savalaikio uniformos dalių neišdavimo (išleistos lėšos drabužiams ir batams pirkti, esamų uniformos dalių papildoma priežiūra ir pan.) buvo ne mažesnės negu jam neišmokėtos kompensacijos už neišduotas uniformos dalis vertė.

Taip pat akivaizdu, jog tarp Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, įvertinęs tai, kad pareiškėjas prašo priteisti žalą (kompensaciją) už 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, taip pat šių uniformos dalių dėvėjimo terminus, teismas nusprendė, jog nėra teisiškai reikšmingos tos aplinkybės, kad 2012 m. pareiškėjui buvo išduotos kai kurios uniformos dalys (1 pora batelių (ne demisezoninių batų), 1 kelnių odinis diržas ir 1 odinis diržas su dėklais).

Teismas nusprendė, kad byloje esančiais įrodymais nustatytos visos sąlygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 1 123,88 Lt jo patirtai turtinei žalai atlyginti.

III.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas apeliaciniu skundu (b. l. 62-64) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kalėjimo departamento bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normas bei dėvėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 41-1895; 2009, Nr. 68-2781). Šiuo įsakymu patvirtintos Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Minimos Tvarkos 2 ir 3 punktuose reglamentuota piniginės kompensacijos mokėjimo tvarka ir sąlygos:

Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo Įstaigos direktorių, kuris įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Priėmus sprendimą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę.

Minėto žiniaraščio pagrindu pareigūnams gali būti išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. 2. 2003-2011 m. pareiškėjas nesivadovavo minėta Tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis.

Be to, 2012 m. kovo 14 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. Pareiškėjas prašė pateikti pažymą, nurodant, kokios uniformos dalys nebuvo išduotos, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, per visą tarnybos laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jiems priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą). Taip pat, pareiškėjas prašė išduoti uniformų dalis už minėtus laikotarpius, kurios pasibaigus nešiojimo terminams nebuvo laiku išduotos, o nesant galimybės tai padaryti, apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtais laikotarpiais jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis).

Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos nurodė, kad Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį patys pareiškėjai nurodė savo prašymuose. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokama įstaigos iniciatyva nėra.

3. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu, Lukiškių TI-K išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai, aprūpinami tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, ir, kurias priklauso išduoti. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo išduoti per 1 (vieną) mėnesį pareiškėjui priteistas tarnybinės uniformos dalis.

4. Teismų praktikoje yra įtvirtintas senaties instituto normų piniginių mokėjimų atveju aiškinimas, kad senaties termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą dienos ir baigiasi pasibaigus įstatymų nustatytam ieškininės senaties terminui. Nei išlaikymo, nei darbo užmokesčio skolos, nei pensijų ar kitų išmokų nemokėjimo atveju nėra laikoma, kad priklausomo mokėjimo nemokėjimas senaties terminą atnaujina kiekvieną dieną. Kompensacijos mokėjimas, yra toks pat mokėjimas kaip ir išlaikymas ar darbo užmokestis, todėl atitinkamai nėra teisinio pagrindo taikyti šiam mokėjimui išskirtinį atvejį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012 yra išaiškinta, kad „neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose yra numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jam neišduotų uniformos dalių, nurodydamas laikotarpį nuo 2003 m. iki 2011 m. prašo, vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

IV.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės sprendimas (nutartis) kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. priėmė ir paskelbė nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinė byla Nr. A261-1236/2014 buvo atnaujinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Bylos ginčas yra dėl pareiškėjo teisės gauti tarnybinę uniformą. Pažeistą teisę pareiškėjas prašo apginti dviem būdais, t. y. įpareigoti atsakovą išduoti uniformos dalis, kurių pareiškėjas negavo už atitinkamą laikotarpį, taip pat priteisti turtinės žalos, atsiradusios dėl negautos uniformos, atlyginimą. Žalos dydį prilygino negautos kompensacijos dydžiui už negautos uniformos dalis. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui ABTĮ 136 straipsniu suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, jas papildo bei patikslina. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo ginčo santykiams taikyti Darbo kodekso 27 straipsnyje numatytą trejų metų ieškininės senaties terminą ir netenkinti pareiškėjo reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Darbo kodekso

27 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio

senaties terminų. Ten pat 5 dalyje numatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos,

jeigu šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Šiam ginčui formaliai turi būti taikomos Darbo kodekse numatytas senaties terminas, tačiau Darbo kodekse nėra nustatytos ieškininės senaties skaičiavimo taisyklės, todėl taikytina CK 1.127 straipsnyje numatyta ieškininės senaties skaičiavimo tvarka. Šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, taiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytas taisykles analogiškose bylose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas (žr. administracinę bylą Nr. A492-1647/2013), nustatė, kad „pareiškėjas žalą (tiesioginius nuostolius) patyrė dėl atsakovo Lukiškių TI-K teisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu, ir mano, kad atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl laiko, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino.

Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. administracinę bylą Nr. A492-3379/2011)“. Tokiu būdu pareiškėjo reikalavimui taikytinos specialios ieškinio senaties taikymo nuostatos, numatytos CK 1.127 straipsnio 5 dalyje. Pareiškėjo patirtų nuotolių dydis atitinka Tvarkos 1 punkte numatytą kompensacijos dydį, jis pagrįstas skaičiavimais, atliktais pagal atsakovo pateiktus duomenis, kurių atsakovas neginčija, todėl teismas sutinka su pareiškėjo žalos atlyginimo dydžiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, remiantis suformuota teismų praktika (žr. administracinę bylą Nr. A261-1032/2014), žalos atlyginimas turi būti priteistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, o ne iš Lietuvos valstybės. Minėta nutartimi nustatyta, kad jei žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis tinkamu atsakovu pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti yra pareiškėjo darbdavys, o ne Lietuvos valstybė.

Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina ir pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš jo darbdavio, atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Kartu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (žr. administracinę bylą Nr. A261-1032/2014) pabrėžė, jog šios administracinių teismų

praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir

šioje byloje, kadangi tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.). Todėl šio ginčo atveju teismas, remdamasis vienu iš nurodytų teisės gynimo būdų, pagrįstai įpareigojo atsakovą aprūpinti

pareiškėją laiku neišduotomis tarnybinės uniformos dalimis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą ir kurių dėvėjimo terminas pasibaigė ir kurios

nebuvo pareiškėjui išduotos. Toks pirmosios instancijos

teismo sprendimas atitinka ir šios nutarties priėmimo metu galiojančią Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio

30 d. įsakymo Nr. 1r-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ 2 punkto nuostatą, kad seno pavyzdžio tarnybinės uniformos dėvimos iki nustatyta tvarka bus išduotos šiuo įsakymu patvirtintos tarnybinės uniformos. Todėl atsakovas turi galimybę pasirinkti, kokio pavyzdžio uniformą išduoti pareiškėjui: ar seno, ar naujo pavyzdžio, tačiau turi būti įvykdyta pareiškėjo teisė, nustatyta Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto

18 straipsniu – gauti nemokamai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, tik pakeičiant atsakovą dėl žalos atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

atsakovo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti. Patikslinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir nustatyti, kad 1 123,88 Lt (vieno tūkstančio šimto dvidešimt trijų litų ir aštuoniasdešimt aštuonių centų) turtinės žalos atlyginimas priteisiamas V.

K. (V. K.) iš Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas