AS-51-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-51-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00490-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas B. Š. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti; 2) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 1D-11505 (11); 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, visą neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 13 539,80 Lt, susidariusią dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, visą neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 15 571,68 Lt, susidariusią dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d.; 5) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, visą neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 7 758 Lt, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.; 6) sustabdyti administracinę bylą dalyje dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, kol bus priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus 12/2013 ir 21/2013 ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis. Be to, pareiškėjui paskirta pensija buvo papildomai sumažinta pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino valstybinių pensijų mažiną pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl, pareiškėjo teigimu, ši nepriemoka turi būti priteisiama. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymas pagal to paties įstatymo 15 straipsnio nuostatas turėjo būti nutrauktas nuo 2013 m. sausio mėn., tačiau šių nuostatų galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl prašė bylos nagrinėjimą toje dalyje sustabdyti, kol bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus 12/2013 ir 21/2013 ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Paaiškino, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą, nes praėjo daugiau kaip 3 metai nuo pirmos perskaičiuotos pensijos gavimo. Prašymas dėl termino atnaujinimo nepagrįstas, todėl prašė skundą atmesti. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti. Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenumato galimybės dalyje bylą sustabdyti, o kitoje dalyje išnagrinėti iš esmės, todėl prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą visa apimtimi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo B. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo sustabdė, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 12/2013, Nr. 30/2013 ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2012 m. gruodžio 20 d. Nr. XII-92) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo nuostatos taikomos iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, šiuo įstatymu iš esmės nustatyta, kad pareigūnų ir karių pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį gali būti ribojamos iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-70-624/2014 sustabdė ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (Konstitucinio Teismo byla Nr. 12/2013). Taip pat teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-190-142/2014 sustabdė ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (Konstitucinio Teismo byla Nr. 30/2013).

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei įvertinęs tai, kad pareiškėjas prašė teismą priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią ir dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje spręstinas klausimas dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo pratęsimo iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, jame suformulavo reikalavimus ir taip apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, pasirinko, kad visi jo reiškiami reikalavimai būtų nagrinėjami vienoje byloje.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas B. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties dalį ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo ir perduoti skundo nagrinėjimo klausimą dėl šio ginčo dalyko pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ta apimtimi, kurioje teismas sustabdė bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti iš atsakovų VRM ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą: 13 539,80 Lt valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančia pripažintos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo ir 15 571,68 Lt pensijos nepriemoką, kuri susidarė dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančia pripažintos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo. Pareiškėjo nuomone, sustabdyta galėjo būti tik ta bylos dalis, kurioje buvo keliamas pareiškėjo reikalavimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo sumoje 7 758 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pažymi, kad ABTĮ 69 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė sujungti ar išskirti administracines bylas. Teisė inicijuoti bylų sujungimą bei išskyrimą priklauso tiek proceso dalyviams, tiek teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra motyvų, kodėl teismas negali išnagrinėti bylos dėl pareiškėjo reikalavimų, kurie apima laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., nors tuo laikotarpiu valstybinės pensijos ribojimui taikytų teisės normų atitiktis Konstitucijai yra išspręsta Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu.

Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties, kuria buvo nuspręsta sustabdyti administracinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 12/2013 ir Nr. 30/2013, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teismas pagal pareiškėjo skundą administracinę bylą turėjo sustabdyti tik ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas prašė teismo priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagrįstai darė išvadą, kad byloje spręstina ir dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo pratęsimo iki 2013 m. gruodžio 31 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad būtent dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumo buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šis įstatymas ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (administracinė byla Nr. I-2693-624/2013, Konstitucinio Teismo byla Nr. 12/2013).

Pažymėtina, jog teisės normos, kurių konstitucingumą ir atitiktį aukštesnės galios teisės aktams tiria Konstitucinis Teismas, taikytinos ir šioje administracinėje byloje, todėl nėra galimybės išnagrinėti bylą, kol Konstitucinis Teismas nepriims sprendimo pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą analogiškoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti bylą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kadangi Konstitucinio Teismo sprendimas, priimtas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą analogiškoje byloje, bus aktualus nagrinėjant šią administracinę bylą. Tokios minėtos teisės normos aiškinimo praktikos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2008 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-976/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-637/2008, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–605/2010, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-692/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, turės būti taikomi visi atitinkamam teisiniam santykiui aktualūs teisės aktai ir išaiškinimai dėl jų, įskaitant ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, nuostatų konstitucingumo. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktas (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas), dėl kurio yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, taikytinas ir šioje administracinėje byloje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas priims procesinį sprendimą byloje pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 12/2013) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-888/2013).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sustabdė administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimo, pareikšto remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ neįtvirtinta galimybė sustabdyti bylą tik tam tikra apimtimi. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nurodyti pareiškėjo reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą. ABTĮ nenustato, kad gali būti priimtas dalinis sprendimas. Be to, pareiškėjas, paduodamas skundą, jame formuluodamas reikalavimus ir taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas, pats pasirinko, kad visi jo reiškiami reikalavimai būtų nagrinėjami vienoje byloje.

Konstatuotina, kad esant teisiniam ir faktiniam pagrindui stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, susijusio su pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimu, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė visą nagrinėjamą administracinę bylą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogišku klausimu (pvz., 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-360/2014, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-743/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-779/2014, 2014 m. lapkričio 19 d. administracinėje byloje Nr. AS624-859/2014)

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinę bylą, atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Anatolijus Baranovas Irmantas Jarukaitis