A-525-1651-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-1651/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04037-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. (S. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. Ž. su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr.1D-8249(11); 2) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją išmokėti neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 5 028,48 Lt už 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį.

Paaiškino, kad jam buvo paskirta 582,21 Lt valstybinė pareigūnų ir karių pensija. Nuo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) įsigaliojimo kiekvieną mėnesį mokama sumažinta pensija remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiomis nuostatomis. Skundo surašymo dienai už 2010 m. sausio 1 d.–2012 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį neišmokėtos pensijos dalis yra 5 028,48 Lt. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu manė, kad dėl Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo neteisėtai neišmokėta paskirtos pensijos dalis turi būti priteista.

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija, taip pat atstovaujanti atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 26-28) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą ginčyti ikiteismine tvarka pensijos perskaičiavimą, nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo Vidaus reikalų ministerijai padavimo dienos buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo diena 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. 6 mėnesių terminas baigėsi 2013 m. kovo 21 d..

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo nepateikė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr.1D-8249(11), priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 65,11 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m. balandžio mėnesio įskaitytinai, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas apibrėžė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 11SP-1131 pareiškėjui nuo 2006 m. balandžio 1 d. neterminuotai paskirta 582,21 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 13). Nuo 2010 m. sausio 1 d. pensija pareiškėjui buvo mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio įskaitytinai pagal 4 straipsnį ir pagal 5 straipsnio 1 dalį (b. l. 22, 24). 2013 m.rugpjūčio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti neišmokėtą pensijos dalį. VRM 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendime Nr. 1D-8249(11) nurodė, kad vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi pareiškėjo prašymo nenagrinės, nes praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t.y. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo 2012 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 21).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d., 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) <...> perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d.) nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, <...> mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, paskelbtame 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Darė išvadą, jog, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 suformuotos pozicijos, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pažeidimo pasekmių skaidymas etapais, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas mokėta 2011 m. gruodžio – 2012 m. balandžio mėnesiais. Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2013 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 1), t. y. nepraleidęs skundo padavimo termino, skaičiuotino nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotos pensijos išmokėjimo.

Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi nenagrinėdama pareiškėjo prašymo tuo pagrindu, jog nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė (Lietuvos Respublikos Seimas) netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius. Pareiškėjas neginčijo atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų, todėl administracinę procedūrą reglamentuojančios teisės normos jo atžvilgiu negalėjo būti taikomos. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, todėl skundžiamas 2013 m. rugsėjo 13 d. VRM sprendimas Nr.1D-8249(11) yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 88 str. 1 d.).

Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04) ir darė išvadą, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimai perskaičiuoti pensiją nėra galutiniai, todėl neįvykdyti. Pareiškėjo kreipimasis į teismą neribojamas aplinkybe, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos ir tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 8 d. pažymą Nr. 11PP(P)-5880 dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo 2011 m. gruodžio–2012 m. balandžio mėnesiais pareiškėjui neišmokėta 65,11 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 24-25). Atkreipė dėmesį, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nepripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, todėl pagal šią nuostatą perskaičiuota pensijos dalis negali būti priteisiama.

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, pažymėjo, kad tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija, taigi pareiškėjui neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

III. Pareiškėjas S. Ž. padavė apeliacinį skundą (b. l. 52–56), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ir įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją išmokėti paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 5 028,48 Lt už 2010 m. sausio–2012 m. rugpjūčio mėnesio laikotarpį.

Pareiškėjas teigia, kad vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios tinkamai Konstitucijoje įtvirtintų jo teisių gauti pensiją, nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių pažeidimo nepašalina. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka jam išmokėta nebuvo. Būtent šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjo teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai pašalinti. Mano, kad kaip analogija turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, pagal kurį neribojamas pensijos nepriemokos dydis. Veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymo leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybinė pensija jam paskirta kaip pareigūnui, aiškinimas, jog asmuo, kuris dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo patyrė turtinių praradimų, neturi teisės gauti neteisėtai sumažintos valstybinės pensijos nepriemokos, galėtų pakenkti tinkamai pareigūnų ir karių socialinei apsaugai.

Mano, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl neprimokėtos pensijos dalies priteisimo už kiekvieną mėnesį prasidėjo kiekvieną mėnesį, kai nebuvo išmokama pareiškėjui priklausanti dalis.

Nurodo, kad nors pirmąją sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją gavo 2010 m. sausio 1 d., pareiškėjas faktiškai suvokė, jog jo teisės pažeistos tik 2013 m. rugpjūčio 12 d., kai iš pažįstamos sužinojo apie Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 16 d. nutarimą. Tuomet 2013 m. rugpjūčio 12 kreipėsi į VRM su prašymu grąžinti neišmokėtą pensijos dalį, gavęs neigiamą atsakymą, 2013 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi su skundu į teismą.

Prašo netaikyti 3 metų ieškinio senaties termino ir atsižvelgiant į tai, kad dėl jo teisinio neišprusimo buvo neadekvačiai suvokta teisinė situacija, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija bei trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimų į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 11SP-1131 nuo 2006 m. balandžio 1 d. neterminuotai paskirta 582,21 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pensija pareiškėjui buvo mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio įskaitytinai pagal 4 straipsnį ir pagal 5 straipsnio 1 dalį (b. l. 22, 24).

2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537), pagal kurio 4 straipsnio 1 dalį, paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, <...>, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820, taip pat 2010 m. vasario 11 d. redakcija; 2010 m. spalio 26 d. redakcija) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Tuo pačiu minėtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio neatitikimas konstituciniams principams nenustatytas.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pensijos ribojimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis 2011 m. gruodžio – 2012 m. balandžio mėnesiais imtinai yra neteisėtas ir priteisė susidariusią 65,11 Lt nepriemoką.

Pareiškėjo teigimu, likusi nepriemokos suma jam nepriteista dėl teismui skundo padavimo 3 metų termino taikymo. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje 3 metų terminas skundui paduoti nebuvo taikytas – pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, pasisakė, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo valstybinė pensija pagal šią nuostatą pirmą kartą perskaičiuota 2011 m. gruodžio mėnesį, o pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2013 m. rugsėjo 30 d., trejų metų terminas nebuvo praleistas.

Likusios pareiškėjui neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemokos dalies nėra pagrindo priteisti todėl, kad ji, per visą pareiškėjo nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio susidarė dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, o kaip minėta, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio neatitikimas konstituciniams principams nenustatytas, taigi, atsakovas pagrįstai mažino pareiškėjui valstybinę pensiją Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu.

Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjui išmokamos valstybinės pensijos dydis kito ir dėl to, kad nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. lapkričio 4 d. ir 2012 m. balandžio – liepos mėn. pareiškėjui buvo mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 6 dalį.

Dėl Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. 1D-8249(11) panaikinimo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas nepagrįstai laikė, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, dėl ko minėtas VRM sprendimas naikintinas.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus ir teismų praktiką, teisingai nustatė priteistinos susidariusios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos sumą, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo S. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas Irmantas Jarukaitis