A-502-1315-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1315/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00941-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nibrė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nibrė“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-434 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. UAB „Nibrė“ priklausančiam barui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune.

Skunde (I t., b. l. 3–16) pareiškėjas paaiškino, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas) 2012 m. balandžio 17 d. pateikė Kauno miesto savivaldybei raštą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas, bet neįsiteisėjęs 2012 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. ATK2-71/12 (toliau – ir Nutarimas) dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimo ir pasiūlė apriboti pareiškėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val., o 2012 m. liepos 13 d. raštu informavo atsakovą, kad Nutarimas įsiteisėjo.

Tačiau Nutarimas nebuvo neįsiteisėjęs, nes dėl jo teisėtumo vyko teisminis ginčas. UAB „Nibrė“ teigimu, Sprendimas priimtas nevertinus faktinių aplinkybių, neturint teisėto pagrindo, tik tenkinant nepagrįstą Departamento pasiūlymą. Atsakovo priimtas administracinis aktas yra nemotyvuotas. Savivaldybių taryboms realizuojant Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisę riboti prekybos laiką, yra varžoma konstitucinė ūkinės veiklos laisvė, todėl tokių ribojimų taikymas turi būti proporcingas siekiamam tikslui ir visapusiškai motyvuotas.

Tokie ribojimai galimi tik tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, pagrindžiantis būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką bei tokio ribojimo apimtis. Departamento nutarimo priėmimas negali būti pakankamu pagrindu, kuriuo vadovaujantis savivaldybės taryba galėtų teisėtai apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Prieš priimant ginčijamą administracinį aktą pareiškėjo atstovas informavo atsakovą (pareiškėjo atstovė dalyvavo ir pasisakė tarybos posėdžio metu), kad nutarimas skirti ekonominę sankciją nėra įsiteisėjęs ir dėl jo teisėtumo vyksta teisminis ginčas.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, kreipimasis į teismą sustabdo Departamento nutarimo vykdymą. Kaip patvirtina teismų praktika, prekybos alkoholiniais gėrimais laikas gali būti ribojamas tais atvejais, kai viešojo maitinimo įstaigoje ar prie šios įstaigos nakties metu padaroma daug teisės aktų pažeidimų ir nėra jokių kitų galimybių kaip už šiuos pažeidimus nubausti viešojo maitinimo įstaigą. Be to, įmonei turėtų būti pasiūloma išspręsti kylančias problemas ir tokiu būdu išvengti ribojimų.

Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), jame nėra jokių argumentų, kurie galėtų pagrįsti prekybos alkoholiniais laiko apribojimą UAB „Nibrė“ ir tokio ribojimo būtinumą, taip pat yra visiškai nemotyvuotas. Sprendimu pareiškėjas akivaizdžiai diskriminuojamas ir pastatomas į nelygiavertę teisinę padėtį, lyginant su kitais kavinių ir barų savininkais, tuo pažeidžiant ne tik Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį, bet ir konstitucinius lygiateisiškumo bei sąžiningos konkurencijos laisvės principus.

Priimdamas skundžiamą administracinį aktą atsakovas neturėjo teisėsaugos institucijų duomenų apie padarytus teisės pažeidimus.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 101–105) paaiškino, kad tik sulaukus patvirtinimo, jog Nutarimas įsiteisėjo, buvo nuspręsta rengti tarybos sprendimo projektą. Vertinant Departamento 2012 m. balandžio 16 d. ir 2012 m. liepos 13 d. raštų turinį, taip pat Kauno apskrities VPK pateiktus duomenis matyti, kad UAB „Nibrė“ elgėsi nesąžiningai, lyginant su kitomis viešojo maitinimo įmonėmis, kurios laikėsi Alkoholio kontrolės įstatymu nustatyto draudimo parduoti gėrimus tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Kauno miesto savivaldybės taryba, ignoruodama gautą informaciją, būtų pažeidusi kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes vieno juridinio asmens interesų negalima iškelti aukščiau už kitų subjektų, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais, interesų. Apribojimas prekiauti nuo 22 val. iki 8 val. kaip tik ir atitinka Konkurencijos įstatymo nuostatas, nes minėtomis valandomis prekyba alkoholiu išsinešimui draudžiama. Atsakovas pažymėjo, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nėra ekonominė sankcija. Šį aiškinimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė 2009 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1047/2009. Taigi nagrinėjamu atveju prekybos alkoholiu laiko ribojimui buvo pakankamas pagrindas. Atsakovas kaip tik turi realią galimybę įvertinti, kokiose vietose prekyba alkoholiniais gėrimais turėtų būti apribota. Tai turi būti padaryta siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos. Akivaizdu, kad įmonei nesilaikant įstatyme įtvirtinto draudimo ir įsiteisėjus Nutarimui, Kauno miesto savivaldybė pagrįstai apribojo UAB „Nibrė“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, o tuo pačiu ir alkoholio produktų prieinamumą. Aplinkybė, kad informacija iš Kauno apskrities VPK apie padarytus teisės pažeidimus buvo gauta po administracinio akto priėmimo, nesudaro pagrindo pareiškėjo skundo patenkinimui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Nibrė“ skundą tenkino – panaikino Sprendimo dalį dėl UAB „Nibrė“ priklausančiam barui prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. (I t., b. l. 194–199).

Teismas nustatė, kad prieš priimant skundžiamą administracinį aktą (Sprendimą), Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyrius Kauno miesto savivaldybės tarybai pateikė 2012 m. rugsėjo 6 d. aiškinamąjį raštą „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ Nr. 29-4-412, kuriame buvo pasisakyta dėl planuojamo priimti sprendimo galimų neigiamų pasekmių, pateikta informacija, jog UAB „Nibrė“ atžvilgiu priimtas Nutarimas neįsiteisėjęs, taip pat akcentuota pareiga laikytis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte (iki 2012 m. rugsėjo 1 d. galiojusioje redakcijoje – 12 p.) reglamentuota, kad draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

Tai reiškia, kad ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos įgyvendinimo sąlygas nustato įstatymai. Savivaldybių tarybos turi teisę riboti prekybą alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina (yra tam pakankamas pagrindas faktinių duomenų, taip pat ir juridinis pagrindas), siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, inter alia apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes. Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė teisę, gavus iš atitinkamų institucijų (subjektų) informaciją, priimti sprendimus, kuriais būtų ribojamas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas.

Paminėtam ūkinės veiklos reguliavimui svarbu ir tai, jog pateikta minėto pobūdžio informacija dar nėra besąlyginis (pakankamas) pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įstatymo 18 straipsnio 9 dalies analizė duoda pagrindą išvadai, kad tai nėra imperatyvas atsakovui, o tik savivaldybės tarybos diskrecija, todėl kiekvienu atskiru atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti pakankamai motyvuotas, t. y. visais atvejais privalu įvertinti bei aptarti faktinę situaciją.

Teismas pabrėžė, jog nurodyti reikalavimai neatsiejami nuo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio imperatyvių nuostatų. Šio teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos administracinių teismų praktikos (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2013 m. liepos 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013 ir kt.) kontekste ištyręs skundžiamą administracinį aktą, teismas padarė išvadą, kad Sprendime nėra pakankamos apimties argumentų, patvirtinančių, dėl kokių priežasčių priimtas sprendimas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir kodėl būtent nuo 22 val. iki 8 val.

Tai teismas pripažino esminiu Sprendimo trūkumu, lemiančiu Sprendimo dalyje panaikinimą. Darydamas šią išvadą teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, prieš priimdama Sprendimą, nesivadovavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyriaus aiškinamuoju raštu, Sprendimo priėmimo faktinio pagrindo (motyvacijos) nėra ir paminėtame rašte. Atsakovas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog šiame aiškinamajame rašte primenama pareiga laikytis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų dėl sprendimo faktinio pagrindimo.

Iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 13 d. posėdžio protokolo Nr. TP-11 turinio taip pat nėra galimybės spręsti dėl apskųsto Sprendimo priėmimo motyvų. Be to, matyti, jog Kauno apskrities VPK medžiaga dėl padarytų teisės pažeidimų buvo pateikta jau po Sprendimo priėmimo, Sprendimas neatitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies nuostatų.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (I t., b. l. 201–206) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas nevertino nei 375-osios DNSB 2012 m. balandžio 25 d. pareiškimo, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai nebe pirmus metus kenčia nuo kaimynystės su (duomenys neskelbtini) name įsikūrusiu baru, nei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2012 m. spalio 29 d. rašto Nr. 20-22-S-15505.

2. Kauno apygardos administracinio teismo išvada, kad Sprendimas neatitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies, kurios reglamentuoja baudų skyrimą, yra nepagrįsta, nes šios nuostatos netaikomos priimant sprendimus pagal Įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, kuri savo esme nėra sankcija pažeidėjui, o priemonė atkurti tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą, taip sudarant galimybę apginti viešąjį interesą ir pašalinti jo pažeidimus, riboti alkoholio prieinamumą, reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką.

3. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiekvienu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

4. Ginčo situacijos įvertinimą Kauno miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) atliko 2012 m. rugsėjo 13 d. posėdyje (posėdžio protokolo Nr. TP-11), todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš 2012 m. rugsėjo 13 d. posėdžio protokolo Nr. TP-11 turinio neįmanoma nustatyti Sprendimo priėmimo motyvų. Be to, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nežinojo apie jo darbuotojams skirtas administracines nuobaudas, pradėtus tyrimus dėl įvairių nusikalstamų veikų bare ar jo prieigose bei apie gyventojų nusiskundimus.

5. UAB „Nibrė“ direktorė dalyvavo svarstant Sprendimo projektą, todėl šio administracinio akto turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai negali būti laikomi esminiais, t. y. sukliudę jo adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013 negali būti laikomas precedentu, nes nors minėtoje byloje buvo ginčijamas tas pats Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. T-434, tačiau pareiškėjo atveju faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos – į šią bylą pateikta policijos medžiaga, gyventojų nusiskundimai.

Pareiškėjas UAB „Nibrė“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (II t., b. l. 1–5) pažymi, kad jo byloje negali būti priimtas kitoks procesinis sprendimas, nei paskelbtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013, nes Sprendimo motyvuojamosios dalies trūkumai abiejų įmonių atveju yra identiški. Tarybos 2012 m. rugsėjo 13 d. posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, kurie aktyviai dalyvavo tarybos posėdyje, patys pripažino, jog nėra jokių pagrįstų argumentų apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi aplinkybėmis, kurios neegzistavo Sprendimo priėmimo metu, tokiais vėlesniais veiksmais siekdamas kompensuoti motyvų nebuvimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-434 dalies, kuria pareiškėjo barui apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val., panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, daro išvadą, kad Kauno apygardos administracinis teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, todėl teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, formuluojantis bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, nurodo, kad jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šie reikalavimai aktualūs ir ginčijamam atsakovo sprendimui. Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad sprendimas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui paminėtų nuostatų neatitinka. Ginčijamas administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (nustatytais ir įvertintais faktais), taikytos poveikio priemonės nemotyvuotos.

Pažymėtina, jog teisiniai santykiai dėl tokio pobūdžio sprendimų priėmimo yra reglamentuojami Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje, pagal kurią savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Šioje dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo priemones, kuriomis vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos; skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (pvz., 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013).

Tikrinamu atveju nėra ginčo, jog siūlymą apriboti UAB „Nibrė“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiką atsakovui pateikė Departamentas. Vadovaudamasi gauta informacija, kad Departamento 2012 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. ATK2-71/12 pareiškėjui skirta ekonominė sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimą, ir neatsižvelgdama į aplinkybę, kad UAB „Nibrė“ pasinaudojo Įstatymo 41 straipsnyje įtvirtinta nutarimų (sprendimų) dėl ekonominių sankcijų taikymo apskundimo teise ir šio klausimo administracinis teismas nėra galutinai išnagrinėjęs (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-737-142/2013 įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 4 d.), Taryba 2012 m. rugsėjo 13 d. pritarė draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais naktį nustatymui. Sprendžiant iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 13 d. posėdyje išsakytų Tarybos narių pasvarstymų bei atsakovo paaiškinimų teismui, toks atsakovo elgesys buvo deklaruojamos kovos su naktinių „taškų“ veikla Kauno mieste išdava. Iš bylos medžiagos matyti, jog prieš pripažindamas minėtos korekcinės priemonės taikymo tikslingumą, atsakovas nesikreipė nei į vieną valstybės instituciją ar kitą organizaciją, siekdamas surinkti papildomų duomenų apie UAB „Nibrė“ ūkinę veiklą, kurie patvirtintų jo įtarimus dėl visuomenei daromos žalos, neatliko konkrečių įrodymų analizės bei objektyvaus įvertinimo.

Taigi remdamasis išdėstytais motyvais pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Sprendimo priėmimo metu neegzistavo jokių prielaidų riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Pastebėtina, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies taikymo prasme reikšmingą informaciją Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsakovui pateikė tik 2012 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 20-22-S-13319 ir 2012 m. spalio 29 d. raštu Nr. 20-22-S-15505, prie kurio buvo pridėta ir minimo 375-osios DNSB 2012 m. balandžio 25 d. pareiškimo policijai kopija (b. l. 106, 127, 128), todėl šie iš esmės nauji duomenys negali būti laikomi Sprendimo faktiniu pagrindu. Pagal administracinių teismų praktiką (pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007, publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007; 2009 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-798/2009), administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti nagrinėjamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą panašiose bylose (pvz.: A502-162/2012, A261-972/2013, A556-1674/2013,), atitinkantį procesinį sprendimą, kuris paliekamas galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas