A-694-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-694-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03332-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.3.1; 12.3.4. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. D., D. K., G. K., R. G., R. K., V. P.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Centrinis registratorius) 2013 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. (1.1.4.)s-3208 (toliau – ir 2013 m. liepos 23 d. sprendimas) neteisėtu; 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti teritorinio registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), adresą iš (duomenys neskelbtini), į adresą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja skunde nurodė, kad 1997 metais pareiškėjos tėvui J. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl administracinių teritorinių vienetų suskirstymo pakeitimų 2000 metais šiam sklypui buvo suteiktas naujas adresas – (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre ginčo sklypui 2010 m. sausio 27 d., pareiškėjos teigimu, jai nežinant ir jos neinformavus, buvo suteiktas naujas adresas: (duomenys neskelbtini), Pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini), įregistruota namų valda, kuriai šis adresas suteiktas 1996 m. lapkričio 20 d. Pareiškėjos nuomone, joks įstatymas nenustato, kad žemės ūkio paskirties sklypas, kurį ji bendrojoje dalinėje nuosavybėje valdo su kitais bendrasavininkiais ir besiribojantis su jos namų valda, gali būti sutapatinamas su esamu pareiškėjos namų adresu.

Pareiškėja paaiškino, jog pastebėjusi žemės sklypo duomenų pasikeitimą ne vieną kartą kreipėsi į VĮ Registro centro teritorinį filialą dėl jai priklausančio turto – žemės sklypo duomenų patikslinimo. VĮ Registrų centro Alytaus filialas (toliau – ir Alytaus filialas, teritorinis registratorius) 2010 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (2.1.90)G-4099, 2011 m. vasario 17 d. raštu Nr. (2.1.9)G-324 ir 2011 m. kovo 18 d. raštu Nr. (2.1.90)G-657 pareiškėjos skundų netenkino, minėtuose raštuose išreiškiami sprendimai nemotyvuoti – juose nenurodytas pareiškėjai priklausiusio žemės sklypo adreso pakeitimo teisinis pagrindas. 2011 m. sausio 27 d. gavusi VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisijos 2011 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 21, kuriuo paliktas galioti Alytaus filialo 2010 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. (2.1.9)G-4099 išreikštas sprendimas, pareiškėja kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, kuri 2011 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 13-275 (K) pareiškėjai atsakė, jog nuo 2000 metų, kai (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas Druskininkų savivaldybei, Druskininkų savivaldybė neišleido jokio tvarkomojo dokumento dėl adreso (duomenys neskelbtini), suteikimo ar keitimo. Pareiškėja 2011 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teritorinį registratorių ir prašė pateikti jo darbuotojos registratorės J. Š. sprendimą, kuriuo J. Š. pareiškėjai nežinomo sprendimo pagrindu 2006 m. rugpjūčio 17 d. vienasmeniškai pakoregavo žemės sklypo adresą, viešame registre įrašydama priskirtą namų valdos – žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), – adresą ir bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendrasavininkiais valdomam kitam žemės sklypui, esančiam greta namų valdos sklypo. Pareiškėja gavo teritorinio registratoriaus atsakymą, kad nėra galimybės pareiškėjai pateikti 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą.

Pareiškėjos nuomone, Alytaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. Ž-3357-(1.3) dalis, kurioje konstatuota, kad žemės sklypas turi kadastro numerį (duomenys neskelbtini), o šiuo įsakymu keičiami ne šio žemės sklypo adresas, bet tik jo kadastro duomenys, yra klaidinanti, kadastrinių žemės sklypo matavimų plane numatyta, kad 3,6800 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklype su 100 projekto numeriu yra dvi namų valdos, pažymėtos registre adresais (duomenys neskelbtini).

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtu.

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad skundžiamas atsakovo 2013 m. liepos 23 d. aktas buvo priimtas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Jį priimant buvo nustatyta, kad analogiškas pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas Alytaus filialo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (2.1.90)G-4099, 2011 m. vasario 17 d. raštu Nr. (2.1.9)G-324, 2011 m. kovo 18 d. raštu Nr. (2.1.90)G-657, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 21, VĮ Registrų centro 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (1.1.4.)s-5192, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2046-189/2012 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2769/2012. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, todėl yra teisėtas.

Pareiškėjos nuosavybės teise valdomi statiniai (jų dalys) (duomenys neskelbtini) turėjo ir iki šiol turi adresą: (duomenys neskelbtini) (toks jų adresas buvo jau nuo 1996 m. rugpjūčio 9 d., kai šių statinių kadastro duomenys buvo nustatyti pirmą kartą). Ši aplinkybė buvo ir yra pakankamas pagrindas adresą: (duomenys neskelbtini), kaip namų valdos adresą, įrašyti į Lietuvos Respublikos adresų registrą, kurio tvarkytojas yra atsakovas. Pareiškėjos nuosavybės teise valdomi pastatai (jų dalys) fiziškai yra ginčo sklype. Pagal Adresų formavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, tai reiškia, kad šis žemės sklypas su jame esančiais pastatais laikytinas savarankišku adresų objektu (4.2 punktas). Atsakovas yra ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, todėl jis yra atsakingas už tai, kad Adresų registro ir Nekilnojamojo turto registro, kurie Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo taikymo prasme yra pagrindiniai ir tarpusavyje susiję registrai, duomenys sutaptų. Tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, 16 straipsnio 5 dalyje. Dėl šios priežasties atsakovo 2006 m. rugpjūčio 17 d. atliktas veiksmas – ginčo sklypo adreso: (duomenys neskelbtini), įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą atitinka paminėtas faktines aplinkybes ir adresų įregistravimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjos D. K. skundą tenkino iš dalies, panaikino atsakovo VĮ Registrų centro 2013 m. liepos 23 d. sprendimą, įpareigojo atsakovą pareiškėjos 2013 m. liepos 18 d. skundą (registruotas 2013 m. liepos 23 d., Nr. r-215) išnagrinėti iš naujo ir išspręsti pareiškėjos skundo pirmąjį reikalavimą dėl Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.1.9.)ALG-1531 teisėtumo ir pagrįstumo; kitus skundo reikalavimus atmetė.

Teismas apibrėžė, jog skundžiamu VĮ Registrų centro 2013 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. (1.1.4)s-3208 atsakovas, vadovaudamasis VAĮ 14 straipsnio 3 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. liepos 18 d. skundą. 2013 m. liepos 23 d. sprendime buvo nurodyta, kad 2013 m. liepos 18 d. skunde pareiškėjos išdėstyti argumentai ir reikalavimai dėl adreso žemės sklypui pakeitimo / atstatymo jau yra anksčiau išnagrinėti.

Pagal bylos duomenis teismas nustatė, jog skundžiamas 2013 m. liepos 23 d. sprendimas priimtas dėl pareiškėjos 2013 m. liepos 18 d. skundo, paduoto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 30 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl teritorinio registratoriaus – VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.1.9)ALG-1531. Teismas analizavo pareiškėjos 2013 m. liepos 18 d. skundo turinį, pažymėjo, kad pareiškėja 2013 m. liepos 18 d. skunde nurodė, kokį nekilnojamąjį turtą ir kokiu adresu esantį pareiškėja paveldėjo 2004 metais, ir taip pat, kad 2006 m. rugpjūčio 17 d. registratorė pakoregavo paveldėto sklypo adresą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2013 m. liepos 18 d. skunde nurodė, kokie statiniai yra sklype, taip pat ir adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2013 m. liepos 18 d. skunde teigė, kad ji nuo 2011 metų ieškojo duomenų, kokiu pagrindu pakeistas adresas, ir kad ir VĮ Registrų centras adresą galėjo pakeisti tik dokumento pagrindu, todėl prašė panaikinti Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (2.1.9)ALG-153 ir panaikinti 2006 m. rugpjūčio 17 d. registratorės priimtą sprendimą pakeisti adresą, atstatyti žemės sklypui, kurį pareiškėja paveldėjo, tą adresą, kuris buvo paveldėjimo momentu. Iš skundo priedų matyti, kad Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. (2.1.9)ALG-1531 prie skundo nebuvo pridėtas.

Teismas sprendė, kad nors 2013 m. liepos 23 d. sprendimo įžanginėje dalyje aiškiai nurodyta, jog pareiškėja pateikė skundą dėl Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.1.9.)ALG-1531, tačiau 2013 m. liepos 23 d. sprendime nėra jokių motyvų ir argumentų, kodėl nenagrinėjamas nurodyto Alytaus filialo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas pažymėjo, kad neišnagrinėjęs pirminio pareiškėjos reikalavimo dėl Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.1.9.)ALG-1531, kaip prašė 2013 m. liepos 18 d. skunde pareiškėja, VĮ Registrų centras negalėjo daryti išvados, kad pareiškėjos 2013 m. liepos 18 skundas yra pakartotinis ir nenagrinėtinas. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad jokių duomenų nei šioje byloje, nei administracinėje byloje Nr. I-2046-189/2012 apie tai, kad pareiškėja kada nors būtų skundusi VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (2.1.9.)ALG-1531, nėra, todėl pareiškėjos skundas VĮ Registrų centro 2013 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. (1.1.4.)s-3208 paliktas nenagrinėtas nepagrįstai, pažeidžiant ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30–32 straipsnių nuostatas.

Teismas taip pat pažymėjo, jog dėl tos priežasties, kad pareiškėjos 2013 m. liepos 18 d. skundas VĮ Registrų centrui paduotas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30–32 straipsniuose nustatyta privaloma ikiteismine tvarka skundžiant teritorinio registratoriaus sprendimą, teismas negali išspręsti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti 2006 m. rugpjūčio 17 d. teritorinio registratoriaus atliktą žemės sklypo adreso pakeitimą, nes, kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta privaloma ikiteisminė tokių ginčų nagrinėjimo tvarka, o Centrinis registratorius nėra pasisakęs dėl teritorinio registratoriaus 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.1.9.)ALG-1531.

III. Pareiškėja D. K. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo dalį dėl atsakovo 2013 m. liepos 7 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo VĮ Registrų centrui pareiškėjos 2013 m. liepos 18 d. skundą išnagrinėti iš naujo ir išspręsti pareiškėjos 2013 m. liepos 18 d. skundo pirmąjį reikalavimą dėl Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.1.9.)ALG-1531 teisėtumo ir pagrįstumo; 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti registratorės J. Š. 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą atstatant žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), adresą, identišką adresų registre.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, jog klausimas dėl teritorinio registratoriaus darbuotojo sprendimo gali būti išsprendžiamas vėliau, t. y. tada, kai atsakovas išnagrinės pareiškėjos 2013 m. liepos 18 d. skundą. Panaikinus 2013 m. liepos 23 d. sprendimą įpareigojant patikrinti Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.1.9.)ALG-1531 teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjos nurodomas klausimas dėl adreso pakeitimo neišsispręs.

2. Nei VĮ Registrų centras, nei Alytaus filialas 2013 m. birželio–liepos mėnesiais pagal pareiškėjos skundą nepateikė jokio oficialaus dokumento ar jo nuorašo, įrodančio registratorės J. Š. 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo teisėtumą.

3. Pareiškėjos skundo esmė – atsakovo registratorės atliktas neteisėtas veiksmas, t. y. priimtas sprendimas, kuriuo savavališkai buvo suteiktas kitam nekilnojamam daiktui priskirtas adresas, o šiuo klausimu teismas nepasisakė.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas sutinka su teismo išvada, jog 2013 m. liepos 23 d. sprendime nėra pasisakyta dėl Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.1.9.)ALG-1531.

2. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundo reikalavimus dėl įpareigojimo atstatyti žemės sklypo adresą. Alytaus filialas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (2.1.9.)ALG-1531 iš esmės pareiškėjos skundo nenagrinėjo, bet nurodė, kokiuose filialo ir Centrinio registratoriaus sprendimuose / raštuose išnagrinėtas pareiškėjos reikalavimas. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydama paaiškinti adreso pakeitimo aplinkybes bei teisinį pagrindą, Alytaus filialas ir VĮ Registrų centras atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis, t. y. ištaisyti / atstatyti žemės sklypo adresą. Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2046-189/2012 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2769/2012 paliko galioti VĮ Registro centro 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (1.1.4.)s-5192, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjos 2011 m. lapkričio 22 d. skundas, kuriuo prašyta: pateikti registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą; paaiškinti, kodėl pakeisti aptariamo žemės sklypo kadastriniai matavimai; atstatyti žemės sklypo teisinį pagrindą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro 2013 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. (1.1.4.)s-3208 teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl įpareigojimo VĮ Registrų centrui panaikinti teritorinio registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), adresą iš (duomenys neskelbtini), į adresą (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas panaikino 2013 m. liepos 23 d. sprendimą ir įpareigojo VĮ Registrų centrą pareiškėjos D. K. 2013 m. liepos 18 d. skundą išnagrinėti iš naujo ir išspręsti pareiškėjos skundo pirmąjį reikalavimą dėl Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.1.9.)ALG-1531 teisėtumo ir pagrįstumo; kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2013 m. liepos 23 d. sprendimas priimtas dėl teritorinio registratoriaus – Alytaus filialo – 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.1.9.)ALG-1531, skundžiamo ir nagrinėtino išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau atsakovas nurodyto Alytaus filialo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėjo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2769/2012 dėl pareiškėjos skundo, kuriame pareiškėja prašė panaikinti VĮ Registro centro 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (1.1.4)s-5192 ir įpareigoti atsakovą grąžinti žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), anksčiau buvusį adresą: (duomenys neskelbtini), arba suteikti kitą adresą, nesutampantį su pareiškėjai priklausančių statinių adresu, nustatė, jog pareiškėjai su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2004 m. lapkričio 2 d. paveldint minėto sklypo dalį, sklypo adresas buvo (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklype yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai (jų dalys), kurių adresas: (duomenys neskelbtini), adresas suteiktas nuo 1996 m. rugpjūčio 9 d., šių statinių kadastro duomenis nustatant pirmą kartą. Ginčo žemės sklype be pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių statinių yra tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K. ir A. D. nuosavybės teise priklausanti namų valda, kuri įrašyta į Nekilnojamojo turto registrą (duomenys neskelbtini); pastarosios namų valdos adresas buvęs toks pat kaip ir pareiškėjos statinių – (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau buvo pakeistas ir yra (duomenys neskelbtini). Ginčo sklypo adresas: (duomenys neskelbtini), įregistruotas Adresų registro tvarkymo įstaigos registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, be 2013 m. liepos 23 d. sprendimo panaikinimo, iš esmės siekia, jog būtų panaikintas ir teritorinio registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas, kuriuo, kaip minėta, ir buvo pakeistas ginčo sklypo adresas. Tai nurodoma ir apeliaciniame skunde, kuriame pažymima, jog pareiškėjos skundo esmė – atsakovo registratorės atliktas neteisėtas veiksmas, t. y. priimtas sprendimas, kuriuo savavališkai buvo suteiktas kitam nekilnojamam daiktui priskirtas adresas. Pareiškėjos teigimu, panaikinus 2013 m. liepos 23 d. sprendimą įpareigojant patikrinti Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.1.9.)ALG-1531 teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjos nurodomas klausimas dėl adreso pakeitimo neišsispręs.

Kaip minėta, pareiškėja teismui taip pat skundė Centrinio registratoriaus 2013 m. liepos 23 d. sprendimą. Šis pareiškėjos skundžiamas aktas sudaro naują ir savarankišką nagrinėjamos bylos dalyką ir pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti šio akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS602-349/2014), kuria iš dalies tenkino pareiškėjos atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį, kuria nagrinėjama administracinė byla buvo nutraukta.

Taigi šioje byloje pirmiausia spręstina dėl 2013 m. liepos 23 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. 2013 m. liepos 23 d. sprendimas buvo priimtas dėl pareiškėjos 2013 m. liepos 8 d. skundo, kuriame pareiškėja prašė: panaikinti Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (2.19)ALG-153; išsamiai ištirti skunde nurodytas aplinkybes; panaikinti registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą dėl adreso pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal atsakovo pateiktus duomenis, minėtame Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendime Nr. (2.19)ALG-153 buvo nurodyta, kad dėl adreso panaikinimo pareiškėjai atsakyta Alytaus filialo 2010 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (2.1.90)G-4099, 2011 m. kovo 18 d. raštu Nr. (2.1.90)G-657 ir 2011 m. vasario 17 d. raštu Nr. (2.1.9)G-324, taip pat kad šiuo klausimu yra priimtas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 21, kuriame nurodyti adreso keitimo juridiniai pagrindai.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skundas dėl Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.19)ALG-153 turi būti išnagrinėtas išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl tikrinant šią pirmosios instancijos teismo išvadą būtina nustatyti, ar nurodytu atveju įtvirtinta privaloma išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir ar pareiškėja laikėsi šios tvarkos.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pagrindinė išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institutą apibūdinanti teisės norma įtvirtinta ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytoją sudaro: 1) centrinis padalinys – centrinis registratorius; 2) teritoriniai padaliniai – teritoriniai registratoriai. Pagal minėto įstatymo 7 straipsnį, Centrinio registratoriaus funkcijos yra administruoti nekilnojamojo turto registrą, projektuoti, diegti ir naudoti nekilnojamojo turto registro informacinę sistemą, vadovauti teritoriniams registratoriams, kontroliuoti jų veiklą bei atlikti kitas šiame įstatyme bei Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytas funkcijas. Teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 str.).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas dėl teritorinio registratoriaus veiksmų teisėtumo skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnyje nustatyta skundo pateikimo Centriniam registratoriui tvarka, o 32 straipsnyje įtvirtinta Centriniam registratoriui paduotų skundų nagrinėjimo tvarka. Centriniam registratoriui paduoti skundai dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų turi būti išnagrinėti per trisdešimt dienų (32 str. 1 d.). Skundus nagrinėja bei sprendimus priima Centrinio registratoriaus sudaryta komisija (32 str. 2 d.).

Įvertinus išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog teritorinių registratorių sprendimams apskųsti yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Tai ne kartą savo praktikoje yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-20-520/2015, 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-415/2010).

Taigi, pareiškėja 2013 m. liepos 8 d. skundu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skundė Centriniam registratoriui teritorinio registratoriaus sprendimą – Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (2.19)ALG-153, t. y. pareiškėja pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuri, kaip minėta, nagrinėjamu atveju yra privaloma.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Centrinis registratorius atsisako priimti skundą, jei skundo turinys, forma neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad centrinis registratorius, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą; 2) panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti teritorinio registratoriaus sprendimą. Įstatymas aiškiai nustato, kokius sprendimus priima Centrinis registratorius išnagrinėjęs ginčus ikiteismine tvarka. Be to, Centrinio registratoriaus priimamiems sprendimams taikomi bendrieji individualiam administraciniam aktui nustatyti reikalavimai.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015; kt.).

Išanalizavusi ir įvertinusi 2013 m. liepos 23 d. sprendimo turinį, teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju negalima vertinti, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013 m. liepos 23 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjos pateiktą skundą ikiteismine tvarka dėl Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.19)ALG-153. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Centrinis registratorius visiškai neišnagrinėjo / nepasisakė dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo, t. y. nors pareiškėja pasinaudojo nustatyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka, tačiau Centrinis registratorius, priimdamas 2013 m. liepos 23 d. sprendimą, neatliko jam priskirtos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkcijos, nepriėmė nė vieno iš aptartų įstatyme nustatytų sprendimų. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.19)ALG-153 pagrįstumo ir teisėtumo klausimas grąžintinas atsakovui, kaip išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, nagrinėti iš naujo.

Dėl pareiškėjos prašymo iš esmės išnagrinėti jos reikalavimą dėl įpareigojimo VĮ Registrų centrui panaikinti teritorinio registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), adresą iš (duomenys neskelbtini), į adresą (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija pažymi, jog dėl šio reikalavimo gali būti pasisakyta tik atsakovui išnagrinėjus pareiškėjos skundo reikalavimą dėl 2013 m. liepos 23 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje pripažinta, jog 2013 m. liepos 23 d. sprendimu Centrinis registratorius visiškai neišnagrinėjo Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.19)ALG-153, nagrinėtino privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl 2013 m. liepos 23 d. sprendimas pagrįstai panaikintas, grąžinant aptartą klausimą atsakovui nagrinėti iš naujo.

Taigi, kol atsakovas neišnagrinės privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjos 2013 m. liepos 18 d. skundo pirmojo reikalavimo ir nepasisakys dėl Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.19)ALG-153, teismas negali spręsti dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti teritorinio registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), adresą iš (duomenys neskelbtini), į adresą (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, jog prašomas priteisti išlaidas ji patyrė administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012; 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nenagrinėja pareiškėjos prašymo dėl išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Primintina, kad teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėja gali realizuoti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė