AS-858-34-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-34/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01576-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. S., valstybės įmonė „Kauno regiono keliai“) dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 2-4) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2012 m. birželio 14 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-120614-00048.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi (b. l. 18-19) atsisakė priimti pareiškėjo R. S. skundą ir nurodė grąžinti R. S. 100 Lt žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pažymėjo, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl Inspekcijos 2012 m. birželio 14 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-120614-00048 panaikinimo. Ginčijamu aktu Inspekcijos specialistas H. L. nustatė, kad statinys ūkio pastatas statomas savavališkai. Minėtu aktu atsakovas reikalauja nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Nurodė, jog atliktų darbų mastas – betono stulpelių pamatai, sienos medžio karkaso apširdytos, medinė perdanga, stogo konstrukcija, danga čerpių, nesustatyti langai durys. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra pastatyta laikina pavėsinė.

Teismas pabrėžė, jog savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Be to, vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, neįtakoja administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir t.t. Kitaip sakant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-77/2012, 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-183/2013).

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo 2012 m. birželio 14 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-120614-00048 panaikinimo negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes šis ginčijamas aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Akte nurodytas reikalavimas nevykdyti jokių statybos darbų šiuo atveju nėra reikšmingas, kadangi laikina pavėsinė yra pastatyta ir jokie darbai nebevykdomi. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad akte yra nustatytų valinio pobūdžio patvarkymų – pareikalauta nevykdyti jokių statybos darbų, tačiau iš skundo pagrindo aiškiai konstatuota ir paties pareiškėjo, kada laikina pavėsinė yra pastatyta, o ne statoma. Teismas taip pat pažymėjo, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. 2-1728-814/2013, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir prašoma įpareigoti vykdyti 2012 m. birželio 14 d. reikalavimą Nr. REI-20-120614-00041. Teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ginčijamo akto pagrindu surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120614-00041, įpareigojantis nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir nurodė grąžinti pareiškėjui 100 Lt žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas R. S. atskiruoju skundu (b. l. 18-19) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir perduoti jo skundą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodoma, jog skunde pareiškėjas, teigdamas, kad pavėsinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Gumbiškių k., Dumsių sen., Jonavos r. sav., yra pastatyta, turėjo omenyje aplinkybę, jog pavėsinė pagal išduotas projektavimo sąlygas yra pastatyta, tačiau jokiu būdu statyba nėra baigta. Statinys nėra baigtas statyti, kadangi ginčijamu aktu buvo pareikalauta sustabdyti statybos darbus, kas buvo ir padaryta. Pažymi, jog pavėsinės karkasas, sienos, stogas yra pastatyti, bet pati statyba iki galo nebaigta, nes nebaigtos tvarkyti sienos, aplinka ir pan., todėl reikalavimas sustabdyti statybas ir sukėlė teisines pasekmes, nes statybos buvo sustabdytos.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-77/2012 bei kitomis, nes šių administracinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo analizuojamos situacijos.

Pareiškėjas remiasi ABTĮ 5, 22 straipsniais ir nurodo, jog aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-82/2010, 2011 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-47/2011).

Pareiškėjo nuomone, atsakovo priimtas 2012 m. birželio 14 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-120614-00048, kuriame buvo ne tik konstatuotas faktas, kad ūkio pastatas (pareiškėjo teigimu, tai yra pavėsinė), esantis (duomenys neskelbtini), Gumbiškių k., Dumsių sen., Jonavos r. sav., yra statomas savavališkai, bet ir suformuluoti valinio pobūdžio patvarkymai, t. y. pareikalauta, kad statytojas nevykdytų jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, pagal formą ir turinį atitinka individualaus administracinio akto sampratą. Aktas priimtas viešojo administravimo subjekto (Inspekcijos), jam įgyvendinant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas) numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla, akte suformuluoti privalomo pobūdžio nurodymai (dėl statinio statybos sustabdymo), adresuoti konkrečiam subjektui (statytojui). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad 2012 m. birželio 14 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-120614-00048, įvertinus jo turinį, neturi poveikio subjekto, kuriam aktas yra taikomas, t. y. statytojo R. S., teisėms ar įstatymo saugomiems interesams.

Pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aktai dėl statybos sustabdymo gali būti administracinės bylos dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-77/2012).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo R. S. skundą dėl atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. birželio 14 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-120614-00048 panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad skundžiame akte nėra pareiškėjui aktualių valinių patvarkymų, be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. 2-1728-814/2013, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir šiuo atveju teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ginčijamo akto pagrindu surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120614-00041, įpareigojantis nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktiką yra pažymėjęs, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų, t. y. savavališkos statybos aktas, kuriame tik nustatytos galimos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, administraciniuose teismuose negali būti ginčijamas, nes toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Kai keliamas ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės, toks skundžiamas savavališkos statybos aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d. ir 15 str.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-325/2011). Kita vertus, administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog atitinkamas savavališkos statybos aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, jei juo sukurtos tam tikros teisinės pasekmės pareiškėjui arba tokiame akte įtvirtinti tam tikri įpareigojimai. Tais atvejais, kai ginčijamame akte nustatyti įpareigojimai, pvz., įpareigojimai sustabdyti statybą, nevykdyti tolesnių statybos darbų, užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos, laikytini valiniais įpareigojimais pareiškėjui. Tokiais atvejais nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo skundo reikalavimais nesiekiama išspręsti kilusio ginčo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. birželio 14 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-120614-00048 nustatyta, kad statinys ūkio pastatas (išorės matmenys 14,33 x 6,20 m., esantis adresu Jonavos r. sav., Dumsių sen., Gumbiškiai, (duomenys neskelbtini), statomas savavališkai ir juo yra reikalaujama nevykdyti jokių nurodyto statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (b. l. 7-8).

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais išaiškinimais, pažymi, jog vertinant, ar atitinkamas aktas, gali būti skundžiamas administraciniam teismui, turi būti įvertinta, ar juo sukurtos tam tikros teisinės pasekmės pareiškėjui, ar tokiame akte įtvirtinti tam tikri įpareigojimai pareiškėjui. Šiuo atveju skundžiamame savavališkos statybos akte pažymima, jog ginčo statinyje yra padėti betonų stulpelių pamatai, sienos medžio karkaso apšildytos, medinė perdanga, stogo konstrukcija, čerpių danga, nesustatyti langai, durys ir atsakovas reikalauja nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Atitinkamai, pareiškėjas nurodo, jog pavėsinės karkasas, sienos, stogas yra pastatyti, bet pati statyba iki galo nebaigta, nes nebaigtos tvarkyti sienos, aplinka ir pan. Skundžiamo savavališko akto reikalavimas sustabdyti statybas sukėlė teisines pasekmes pareiškėjui, nes statybos buvo sustabdytos. Pareiškėjas pažymi, jog nustatyti valiniai įpareigojimai yra jam aktualūs (b. l. 18-19). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo priešingai vertinti pareiškėjo nurodytų argumentų, su jais nesutikti, juos iš dalies patvirtina ir skundžiame savavališkos statybos akte konstruota statybos faktinė padėtis (b. l. 7-8). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamame akte nurodyti valiniai patvarkymai yra nereikšmingi ir neaktualūs pareiškėjui. Be to, pažymėtina, jog šiuo atveju skundžiamu aktu pareiškėjas yra įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, kurie iš esmės skiriasi nuo įpareigojimų, numatytų 2012 m. birželio 14 d. reikalavime Nr. REI-20-120614-00041 pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurio teisėtumas yra nagrinėjamas Jonavos rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1728-814/2013 (dabartinis civilinės bylos Nr. 2-18-814/2014) pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. S., tretiesiems asmenims VĮ „Kauno regiono keliai“, R. S. ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo R. S. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys