A-662-1725-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1725/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02387-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. D. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti 2011 m. lapkričio 9 d. reikalavimo įvykdymo terminą ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-60-111109-00082 įvykdymo terminą pratęsti kuo ilgesniam laikotarpiui.

Pareiškėjos L. D. pareiškime nurodoma, jog 2011 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai surašė pareiškėjai savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-111010-00069 bei sustabdė garažo 9, 10 ir 11 patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, statybos darbus. 2011 m. lapkričio 9 d. suinteresuotos institucijos pareigūnai pareiškėjai pateikė reikalavimą Nr. REI-60-111109-00082 ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 9 d. nuo šio reikalavimo gavimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius šiuose objektuose, t. y. išardyti garažo 9, 10 ir 11 patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, paaukštintas mūro sienas.

Taip pat pareiškėja buvo informuota, kad ji turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais kreiptis į įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2012 m. gegužės 3 d., atsižvelgdama į L. D. prašymą, suinteresuota institucija pratęsė ankščiau minėtų reikalavimų įvykdymo terminą 3 mėnesiams iki 2012 m. rugpjūčio 9 d. 2012 m. rugpjūčio 17 d.

L. D. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymu reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsti ilgesniam laikotarpiui. Tokio prašymo teisinis pagrindas – Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis, kurioje yra numatyta, kad inspekcija, atsižvelgdama į svarbias priežastis, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti terminą trims mėnesiams (tai buvo padaryta). Pagal šią teisės normą svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio įstatymo 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pateikimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Toje pačioje įstatymo dalyje yra nurodyta, kad dėl reikalavimo pratęsimo ilgesniam laikotarpiui asmuo gali kreiptis į teismą. Prašyme pareiškėja nurodė, kad poreikis pratęsti šį terminą ilgesniam laikotarpiui yra atsiradęs todėl, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-980-914/2012 dėl galimybės servituto pagrindu naudotis žemės sklypu po nuosavybės teise pareiškėjai priklausančiu statiniu. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. administracinėje byloje Nr. I-1202-289/2012 (teismo proceso Nr. 3-64-3-00845-2012-8) patenkino L.

D. prašymą ir pratęsė suinteresuotos institucijos 2011 m. lapkričio 9 d. reikalavimo Nr. REI-60-111109-00082 pašalinti statybos padarinius įvykdymo terminą 1 metams. Nurodė, kad minėtas teismo pratęstas terminas šiuo metu jau taip pat baigiasi, o faktinės aplinkybės, leidusios teismui patenkinti L. D. prašymą ir pratęsti šį terminą, neišnyko. Paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teisme ir toliau tebenagrinėjama ta pati civilinė byla Nr. 2-980-914/2012, dėl to paties dalyko ir tų pačių šalių. Sprendimas šioje byloje dar nepriimtas.

Ginčas tarp šalių šioje byloje praktiškai vyksta ne dėl to, ar nustatytinas žemės servitutas po L. D. priklausančiu statiniu, o kokio dydžio (kokios apimties) šis servitutas turi būti. Taip pat nurodė, kad kaip tik šiuo metu Šiaulių rajono savivaldybėje yra rengiamas teritorijos, kurioje yra ginčijamas žemės sklypas (ir pareiškėjai priklausantis pastatas), detalusis planas, kuris turi spręsti servitutų nustatymo klausimus. Kol nėra patvirtintas šios teritorijos detalusis planas ir kol vyksta ginčas teisme dėl servituto nustatymo, suinteresuotos institucijos reikalavimas negali būti iš esmės įvykdytas, nes pareiškėja jokia forma nevaldo žemės sklypo po jai nuosavybės teise priklausančiu pastatu, o dėl šios priežasties ji negali teisėtai parengti statybos (rekonstrukcijos) procesui vykdyti būtinų projektinių dokumentų.

Visos šios aplinkybės leidžia pareiškėjai L. D. dar kartą prašyti Šiaulių apygardos administracinio teismo pratęsti suinteresuotos institucijos 2011 m. lapkričio 9 d. reikalavimo Nr. REI-60-111109-00082 pašalinti statybos padarinius įvykdymo terminą kuo ilgesniam laikotarpiui (b. l. 2-3).

Suinteresuotos institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė J. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog institucija dėl praleisto termino atnaujinimo palieka spręsti teismui. Terminas buvo praleistas, nes jis buvo nustatytas iki 2013 m. lapkričio 7 d., o pareiškėjos skundas, iš spaudo aišku, pateiktas tik 2013 m. lapkričio 18 d. Svarbių priežasčių dėl termino praleidimo nepateikta. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d., ir jį detalizuojantis Statybos sustabdymo reglamentas suteikia institucijai teisę terminą pratęsti net tuo atveju, jei terminas yra pasibaigęs. Pirmą kartą, jei žmogus kreipiasi, jie atsižvelgia ir pratęsia tokius terminus. Statytoja – pareiškėja gali tik nugriauti ir taip pašalinti savavališkos statybos padarinius, o įteisinti statybos šiuo metu ji negali, nes pagal Statybos įstatymo 3 straipsnį neturi nei nuosavybės teisės į šitą žemės sklypą, nei nuomos teisės nėra susitvarkiusi, duomenų, kad kreipėsi į žemės sklypo savininkę, nėra pridėjusi prie bylos. Tenka tikėti, kad civilinė byla sprendžia šitą klausimą, o Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyrius yra gavęs du pareiškėjos ir savininkės skundus, jos tarpusavyje nesutaria dėl sklypo ribų, vyksta derybos, į tas derybas institucija nesikiša.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjos L. D. pareiškimą, kuriuo prašoma atnaujinti 2011 m. lapkričio 9 d. reikalavimo įvykdymo terminą ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-60-111109-00082 įvykdymo terminą pratęsti kuo ilgesniam laikotarpiui, atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį. Reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja du elgesio variantai – asmuo turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba (ir) iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Inspekcija jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti. Statybos įstatymas nenustato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į instituciją ar teismą. Remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą, pažymėta, jog minėta norma yra skirta reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Padaryta išvada, jog šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Šioje byloje išnagrinėjus pareiškėjos prašymą pratęsti terminą reikalavimui įvykdyti negalėtų būti priimtas teismo sprendimas, kuris sukeltų teisines pasekmes. Taigi nustačius, kad pareiškėja su pareiškimu į Šiaulių apygardos administracinį teismą pakartotinai kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs reikalavimo įvykdymo terminas, ir atsižvelgiant į tai, jog įstatymo leidėjas nenumatė galimybės teismui atnaujinti termino, nevertintina, ar pareiškėjos nurodytos priežastys dėl termino pratęsimo yra laikytinos svarbiomis priežastimis, t. y. ar jos laikomos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

III. Pareiškėja L. D. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos prašymą tenkinti, taip pat konstatuoti, kad terminas kreiptis į teismą nepraleistas arba jei praleistas, tai praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

Apeliaciniame skunde paaiškina, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu pratęsė šį terminą vieneriems kalendoriniams metams, t. y. iki 2013 m. lapkričio 7 d. Būtent ši aplinkybė ir suklaidino pareiškėją dėl tikrojo termino pabaigos. Minėtam terminui einant į pabaigą, ji atsiminė teismo formuluotę, kad šis terminas pratęsiamas 1 metams, todėl pasitikslinusi teismo sprendimo priėmimo datą, buvo įsitikinusi, kad termino pabaiga yra 2013 m. lapkričio 27 d. Tokia dviprasmiška situacija susidarė ne dėl pareiškėjos kaltės. Mano, jog teismo sprendimo formuluotė buvo tikrai nelogiška ir dviprasmiška. Teismas 2012 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą pratęsti terminą 1 metams (tokiu atveju termino pabaiga logiškai turėtų baigtis 2013 m. lapkričio 27 d.), bet čia pat sprendime teismas pats sau prieštaraudamas patikslino, kad terminas baigiasi 2013 m. lapkričio 7 d., o tai reiškia, kad teismas, prieštaraudamas ankstesnei savo nuostatai, sutrumpino 1 metų terminą. Ši situacija tikrai gali būti traktuojama kaip dviprasmiška ir neaiški, o ji, kaip fizinis asmuo, be specialaus teisinio išsilavinimo, negalėjo aiškiai suprasti tokios teismo sprendime paliktos dviprasmybės, todėl galima pagrįstai teigti, kad buvo suklaidinta neaiškios ir dviprasmiškos teismo formuluotės. Būtent dėl šio suklydimo, atsiradusio ne dėl pareiškėjos kaltės, ji ir pateikė prašymą nurodytu terminu – 2013 m. lapkričio 18 d., t. y. pareiškėjos įsitikinimu, dar nepasibaigus nustatytam terminui, o, teismo vertinimu, jau pasibaigus šiam terminui. Mano, jog pirmosios instancijos teismas dėl formalių priežasčių neleido pareiškėjai pasinaudoti jos konstitucine teise į teisminę gynybą. Dėl šių priežasčių prašo konstatuoti, kad terminas kreiptis į teismą nepraleistas arba, jei praleistas, tai praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujinti. Pastebi, kad patį 2011 m. lapkričio 9 d. reikalavimą Nr. REI-60-111109-00082 pašalinti statybos padarinius surašęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrius, byloje dalyvavęs kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, iš esmės neprieštaravo prašymui pratęsti šį terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo dėl pareiškėjos apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsti kuo ilgesniam laikotarpiui.

Byloje nustatyta, kad atlikus patikrinimą pareiškėjai 2011 m. spalio 10 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-111010-00069, kuriame konstatuota, jog garažo 9, 10 ir 11 patalpos (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone (kadastrinis Nr. 9124/0007:128), statomos savavališkai. Atsakovas 2011-11-09 reikalavimu Nr. REI-60-111109-00082 nurodė statytojai L. D. ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 9 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. spalio 10 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-111010-00069, padarinius, t. y. išardyti garažo 9, 10 ir 11 patalpų paaukštintas mūro sienas (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj.

Pasibaigus reikalavimo įvykdymo terminui, L. D. prašymu atsakovas pratęsė minėto reikalavimo įvykdymo terminą 3 mėnesiams (iki 2012 m. rugpjūčio 9 d.). Šis terminas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu taip pat buvo pratęstas 1 metams, t. y. iki 2013 m. lapkričio 7 d.

Pareiškėja 2013 m. lapkričio 18 d. su prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-11-09 reikalavimo Nr. REI-60-111109-00082 pašalinti statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsti kuo ilgesniam laikui. Pirmosios instancijos teismas L. D. prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad ji į teismą dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo pakartotinai kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs anksčiau nustatytas įvykdymo terminas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas - projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja du elgesio variantai – asmuo turi teisę: 1) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti.

Remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 37 punkto tikslą, pažymėtina, jog minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Todėl darytina išvada, jog šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Kaip buvo minėta anksčiau, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu reikalavimo įvykdymo terminas buvo pratęstas 1 metams, t. y. iki 2013 m. lapkričio 7 d. Tuo tarpu pareiškėja naują prašymą teismui dėl šio reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo pateikė tik 2013 m. lapkričio 18 d., t. y. pasibaigus anksčiau minėtame sprendime nustatytam šio reikalavimo įvykdymo terminui (praėjus 11 dienų po termino pasibaigimo). Tai reiškia, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktais nustatytos termino pratęsimo tvarkos, todėl pagrindo pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo aiškiai nurodyta data, iki kurios pratęsiamas reikalavimo įvykdymo terminas, todėl L. D. apeliacinio skundo argumentai dėl situacijos dviprasmiškumo atmetami kaip nepagrįsti.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos L. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Skirgailė Žalimienė