AS-602-1035-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-1035/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03019-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama netaikyti jai žyminio mokesčio, įpareigoti atsakovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) taikyti priverstinio išieškojimo sustabdymą, įpareigoti atsakovą pripažinti beviltiška mokestinę nepriemoką dėl buvusios ir esamos pareiškėjos ekonominės padėties, panaikinti 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-31325 ir pagal pareikštus reikalavimus netaikyti galimo arešto J. Š. nekilnojamajam turtui ir banko sąskaitoms.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, neatnaujinęs praleisto skundo padavimo termino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja skundžia teismui 2014 m. kovo 19 d. VMI sprendimą, kuris jai susipažinti buvo išsiųstas 2014 m. kovo 24 d. VMI raštu (gavo 2014 m. kovo 25 d.), tad vėliausiai į teismą pareiškėja turėjo kreiptis 2014 m. balandžio 25 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą pareiškėja išsiuntė tik 2014 m. gegužės 23 d., t. y. praleidusi įstatymu nustatytą trisdešimties dienų terminą. Į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėja kreipėsi 2014 m. birželio 3 d. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja praleido 1 mėnesio terminą minėtam VMI sprendimui apskųsti.

III. Atskiruoju skundu L. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, įpareigoti atsakovą taikyti priverstinio išieškojimo sustabdymą ir pripažinti pareiškėjos mokestinę nepriemoką beviltiška dėl ekonominės padėties, panaikinti VMI 2014 m. kovo 19 d. sprendimą ir pagal pareikštus reikalavimus netaikyti J. Š. nekilnojamajam turtui ir banko sąskaitoms galimo arešto.

Paaiškina, jog terminą skundui paduoti praleido dėl to, jog pirmiausia kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą. Vėliau, kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir šiam nutartimis nustačius terminus trūkumams pašalinti (prašymui dėl termino atnaujinimo paduoti, patikslinti reikalavimus, sumokėti žyminį mokestį), visus teismo nurodymus vykdė laiku. Tačiau skundžiama 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą ir priimti jos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

Pareiškėjos skundžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas priimtas 2014 m. kovo 19 d. (b. l. 35), pareiškėjai išsiųstas 2014 m. kovo 24 d. (b. l. 26). Iš pareiškėjos 2014 m. balandžio 22 d. pranešimo (b. l. 34) matyti, jog sprendimą ji gavo 2014 m. kovo 25 d. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad skundą dėl VMI 2014 m. kovo 19 d. sprendimo pareiškėja galėjo paduoti vėliausiai 2014 m. balandžio 25 d. Tuo tarpu pirminį skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui L. Š. pateikė tik 2014 m. gegužės 23 d. (b. l. 20, 22), t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi (b l. 30-31) išaiškino pareiškėjai teisę prašyti teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Tačiau tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl termino atnaujinimo (b. l. 11-12), tiek atskirajame skunde (b. l. 52-54) pareiškėja išdėsto ir įrodymais pagrindžia tik po skundo Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikimo susiklosčiusias aplinkybes, tačiau nieko nepaaiškina ir nepateikia įrodymų apie tai, kodėl delsė ir praleido terminą kreiptis į teismą tik gavusi VMI sprendimą, t. y. pirmasis skundas pateiktas tik 2014 m. gegužės 23 d., kai terminas skundui paduoti pasibaigė 2014 m. balandžio 25 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje (b. l. 22-23) buvo atkreiptas pareiškėjos dėmesys į skundo padavimo terminus reglamentuojančias teisės normas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kreipdamasi į teismą pareiškėja naudojosi teisininko, kuriam yra žinomi procesinių veiksmų atlikimo terminai, pagalba (įgaliojimas atstovauti pareiškėją išduotas 2013 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 28)). Todėl darytina išvada, kad pareiškėja, jau kreipdamasi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, neabejotinai turėjo suvokti, jog terminą skundui paduoti buvo praleidusi.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas.

Kiti pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti prašymai (dėl VMI sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus) yra susiję su ginčo sprendimu iš esmės, todėl sprendžiant skundo priėmimo klausimą nenagrinėjami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius