AS-146-886-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-886/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02776-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo ir įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. gegužės 20 d. buvo gautas pareiškėjo M. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 1–3), kuriame prašoma: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, solidariai atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Vilniaus pataisos namų, 7 720 Lt turtinės žalos; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, solidariai atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento ir Vilniaus pataisos namų, 7 720 Lt neturtinės žalos; 3) panaikinti skundžiamus įsakymus – t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 1R-68 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. V-123 „Dėl Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijų patvirtinimo“ ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3-43 patvirtintą Nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais Vilniaus pataisos namuose tvarkos aprašą, – kaip prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 23 straipsniams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsniui, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 daliai, 96 straipsniui.

Konstatavęs, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamų reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi (b. l. 7–8) nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. birželio 16 d. skundo trūkumams pašalinti: patikslinti skundą, nurodant, kokiais konkrečiais ir neteisėtais atsakovų veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala, kuo ši žala pasireiškė, pateikti tai patvirtinančius įrodymus, taip pat nurodyti žalos dydį, kildinamą iš kiekvienos institucijos atskirai. Be to, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad prašomi panaikinti teisės aktai yra norminiai aktai (ABTĮ 2 str. 13 d.) ir tokio pobūdžio aktų teisėtumas gali būti tikrinamas tik Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal specialią procedūrą (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.), todėl toks reikalavimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui negali būti reiškiamas.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. birželio 12 d. buvo gautas pareiškėjo skundo patikslinimas (b. l. 13), kuriame pareiškėjas nurodo, kad žala jam buvo padaryta bendrais neteisėtais atsakovų veiksmais, o deliktinė atsakomybė yra solidari ir negali būti diferencijuojama kiekvienai žalą padariusiai institucijai atskirai. Pareiškėjas taip pat patikslino reikalavimą dėl teisės aktų panaikinimo ir prašė dėl ginčijamų norminių teisės aktų panaikinimo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi (b. l. 15–16) M. M. skundą laikė nepaduotu ir nutarė skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas atsižvelgė į ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjas nustatytų skundo trūkumų nepašalino, t. y. nenurodė, kokiais konkrečiais ir neteisėtais atsakovų veiksmais jam buvo padaryta žala, kuo ši žala pasireiškė, nepateikė žalos buvimo faktą patvirtinančių įrodymų, taip pat nenurodė iš kiekvienos institucijos (atskirai) kildinamos žalos dydžio. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjo skundą pripažino nepaduotu.

Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kiti pareikšti prašymai dėl norminių teisės aktų teisėtumo ištyrimo yra procesinio pobūdžio ir svarstytini tik priėmus skundą nagrinėti (ABTĮ 111 str. 1 d.), be to, pagal ABTĮ 110 straipsnį pareiškėjui nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

III. Pareiškėjas M. M. atskirajame skunde (b. l. 21) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjo nuomone, skundžiama teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti ir jos negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tuo tarpu teismas skundžiama nutartimi, anot pareiškėjo, paneigė jo konstitucinę teisę ginti savo pažeistas teises teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą, gavęs teisme skundą (prašymą) ir spręsdamas jo priėmimo klausimą, konstatavęs, kad skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi nustato pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose yra išvardyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Paminėti reikalavimai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje aiškiai įvardijo pareiškėjo skundo, gauto teisme 2014 m. gegužės 20 d., trūkumus, tai yra, be kita ko, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos priteisimo nėra pakankamai aiškus, nes pareiškėjas nenurodė, kaip pasireiškė atsakovų jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Susipažinusi su byloje esančiu pareiškėjo skundu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka. Iš pareiškėjo skundo galima daryti išvadą, jog pareiškėjas žalos jam atsiradimą sieja su nuteistųjų teise turėti kompiuterį ir juo naudotis, tačiau skunde nenurodoma nei kokie konkretūs viešojo administravimo institucijų neteisėti veiksmai įtakojo šios žalos pareiškėjui atsiradimą, nei kokiais konkrečiais nepatogumais, išgyvenimais ir pan. pasireiškė pareiškėjo minima neturtinė žala, nei kokios būtent pareiškėjo turėtos išlaidos sudaro jo prašomą atlyginti turtinės žalos sumą, taip pat nenurodoma konkrečiai kokią žalos dalį pareiškėjas prašo priteisti iš kiekvienos institucijos atskirai. Dėl to galima teigti, jog pareiškėjo skundo reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nes skunde nurodyti labai bendro pobūdžio teiginiai, cituojamos teisės aktų nuostatos bei minimos teisės, tačiau tokie bendro pobūdžio argumentai negali būti vertinami kaip ginčą individualizuojančios konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nurodytų pareiškėjo skundo trūkumų byloje nėra pateikta minimali būtina informacija administracinio ginčo dalyko ir ribų nustatymui, tai sudaro objektyvias kliūtis bylos nagrinėjimui apskritai. Todėl konstatuotina, kad teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje pateiktas siūlymas pareiškėjui pateikti patikslintą skundą, kuriame būtų sukonkretintas skundo pagrindas, nurodant, kokiais konkrečiais neteisėtais atsakovų veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala, kuo ši žala pasireiškė, bei pateikiant tai patvirtinančius įrodymus, laikytinas pagrįstas bei teisėtas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011, 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-114/2014). Kartu pažymėtina, jog skundo priėmimo stadijoje iš pareiškėjų neturėtų būti reikalaujama nepagrįstai detaliai išdėstyti aplinkybes, kaip pasireiškė prašoma priteisti žala.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo skundo patikslinimu, kuris buvo gautas teisme 2014 m. birželio 12 d., sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas patikslintame skunde tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad žala jam buvo padaryta bendrais neteisėtais atsakovų veiksmais, kad deliktinė atsakomybė yra solidari ir negali būti diferencijuojama kiekvienai žalą padariusiai institucijai atskirai. Patikslintas skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, nes pareiškėjas nepatikslino teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje įvardytas skundo aplinkybes bei nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Taigi, pareiškėjas nepaisė minimalių įstatymo reikalavimų, keliamų skundo turiniui ir formai, todėl laikytina, kad jis nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartyje, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai nutarė M. M. skundą laikyti nepaduotu, nes pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino pareiškėjo prašymus dėl norminių teisės aktų teisėtumo ištyrimo kaip procesinio pobūdžio. Nepriėmus teisme nagrinėti pareiškėjo skunde pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, negali būti nagrinėjami ir pareiškėjo procesiniai prašymai dėl norminių teisės aktų teisėtumo ištyrimo.

Remiantis nurodytais motyvais, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis paliekama galioti nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis