A-1521-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1521-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00678-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2.1.1; 15.2.3.1; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Panevėžio teritorinei darbo biržai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio teritorinės darbo biržos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl individualaus administracinio akto panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Panevėžio teritorinės darbo biržos (toliau – ir Panevėžio TDB) Panevėžio skyriaus 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. V9(P27)-505 „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, netekimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjas nuo 2013 m. lapkričio 21 d. buvo pripažintas netekusiu bedarbio statuso;

2) priteisti iš Lietuvos valstybės turtinę žalą, skaičiuojant po 350 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo paskirtos socialinės pašalpos nutraukimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

R. K. skunde nurodė, kad jis Panevėžio TDB Panevėžio skyriuje nuo 2013 m. birželio 14 d. buvo registruotas kaip ieškantis darbo asmuo. Panevėžio TDB Panevėžio skyriuje lankantis 2013 m. rugsėjo 9 d., pareiškėjui buvo nurodyta, kad kita apsilankymo darbo biržoje data ir laikas yra 2013 m. lapkričio 21 d., 13 val. 15 min. Pareiškėjo tvirtinimu, jam nebuvo pranešta, kad įvardinto apsilankymo metu jam teks priimti pasiūlymą dirbti ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. R. K. pripažino, kad jis 2013 m. lapkričio 21 d., 13 val. 15 min.

į Panevėžio TDB Panevėžio skyrių nenuvyko, o 2013 m. lapkričio 27 d. telefoninio pokalbio metu Panevėžio TDB Panevėžio skyriaus specialistė E. Š. pranešė, kad ji buvo parengusi keletą rekomendacijų įsidarbinti, tačiau pareiškėjui neatvykus, buvo priimtas sprendimas darbo paiešką jam nutraukti. R. K. teigė, kad Sprendimas yra nepagrįstas, nes tokiam sprendimui priimti nepakanka konstatuoti, kad asmuo nustatytu laiku neatvyko į darbo biržą, o buvo būtina nustatyti, kad jis neatvyko priimti darbo pasiūlymo ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-484/2010, pažymėjo, kad teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, jog teisinė prielaida asmeniui panaikinti bedarbio statusą gali būti tik abiejų aplinkybių visuma. R. K. teigė, kad Panevėžio TDB Panevėžio skyriaus specialistės E. Š. teiginiai, jog jam būtų buvę pateikti darbo pasiūlymai ir teikiami duomenys apie laisvas darbo vietas, tėra bendro pobūdžio ir negali būti vertinami kaip pagrindžiantys priimtą sprendimą.

Taip pat pareiškėjas nurodė, jog atsakovas Panevėžio TDB nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir kartu su pranešimu apie bedarbio statuso praradimą nepateikė priimto sprendimo kopijos. R. K. nurodė, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, reikalaujančių, jog administraciniame akte būtų nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Pareiškėjo manymu, tai, kad Sprendimo 5-ajame priede tėra nurodytos bendro pobūdžio nuostatos apie bedarbio statuso netekimo pagrindą (neatvykimas laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti priemonėse) bei tai numatantys teisės akto punktai, leidžia pagrįstai abejoti Panevėžio TDB priimto administracinio akto teisėtumu ir pagrįstumu. R. K. pažymėjo, kad atsakovas šiame sprendime jokių konkrečių objektyvių duomenų (faktų), kurių pagrindu jis neteko bedarbio statuso, nenurodė. Teigė, kad priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo priėmimą, be to, sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Grįsdamas turtinės žalos atsiradimą, pareiškėjas nurodė, kad jis, kaip bedarbis, iš Panevėžio miesto savivaldybės kas mėnesį gaudavo 350 Lt dydžio socialinę pašalpą, tačiau 2013 m. gruodžio 16 d. telefoninio pokalbio su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) darbuotoja metu jis sužinojo, kad jam piniginė parama nebebus teikiama, nes jis prarado bedarbio statusą. Taip dėl atsakovo priimto neteisėto Sprendimo pareiškėjas nuo 2013 m. gruodžio 1 d. nebegauna socialinės pašalpos ir jam daroma turtinė žala.

Atsakovas Panevėžio teritorinė darbo birža, atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Panevėžio TDB nurodė, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjas nuo 2013 m. lapkričio 21 d. buvo pripažintas netekusiu bedarbio statuso, yra pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, todėl teisėtas ir jį naikinti pagrindo nėra. Atsakovas pabrėžė, jog R. K., lankydamasis Panevėžio TDB Panevėžio skyriuje 2013 m. rugsėjo 9 d., buvo pasirašytinai supažindintas ne tik su kito apsilankymo data ir laiku, bet ir vizito tikslais. Tai akivaizdžiai patvirtina stebėsenos lape Nr. 3 esantys įrašai ir pareiškėjo parašas.

Panevėžio TDB pažymėjo, jog bedarbio teisės ir pareigos, atsakomybės pagrindai yra aiškiai nurodyti kiekvienam bedarbiui išduodamoje darbo ieškančio asmens atmintinėje, kurios forma patvirtinta Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-24. Atsakovas, remdamasis aplinkybe, kad R. K. darbo ieškančio asmens atmintinė buvo išduota 2013 m. birželio 14 d., kai jis atvyko registruotis kaip ieškantis darbo asmuo, tvirtino, jog pareiškėjui buvo žinomos bedarbio teisės, pareigos ir atsakomybė, kuri kils tuo atveju, jeigu jis nevykdys bedarbio pareigų ir pareigos atvykti atmintinėje nurodytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Panevėžio TDB Panevėžio skyriaus specialistė E. Š., ruošdamasi 2013 m. lapkričio 21 d. numatytam pareiškėjo apsilankymui, buvo parengusi rekomendaciją įsidarbinti Nr. RK27-2013-30913. Atsakovas, remdamasis aplinkybe, jog R. K. buvo planuojama pasiūlyti jo pageidaujamą ir profesinį pasirengimą atitinkantį kasininko-pardavėjo darbą UAB „PALINK“, kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, jog parengtas pasiūlymas buvo bendro pobūdžio ir teiktinas bet kuriam darbo biržoje registruotam asmeniui. Taip pat Panevėžio TDB nurodė, kad skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, kadangi jame yra nurodytos konkrečios teisės normos, kuriomis remiantis, R.

K. pripažintas netekęs bedarbio statuso. Pareiškėjas apie priimtą sprendimą buvo informuotas pranešimu, kuriame buvo pateikti duomenys apie Panevėžio TDB Panevėžio skyriaus sprendimą priėmusį subjektą ir sprendimo priėmimo datą, nurodytos konkrečios teisės normos, kuriomis remiantis priimtas administracinis aktas, išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka. Be to, pareiškėjui pareikalavus, buvo pateiktas ir išrašas iš Panevėžio TDB Panevėžio skyriaus 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo su 33-iąja eilute, kurioje įrašytas R.

K.. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundžiamas Panevėžio TDB Panevėžio skyriaus sprendimas dėl R. K. pripažinimo netekusiu bedarbio statuso yra teisėtas, tvirtino, kad nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, todėl prašė reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Panevėžio miesto savivaldybės administracija nurodė, kad R. K. socialinė pašalpa buvo paskirta ir mokėta, remiantis Lietuvos Respublikos piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – ir Paramos įstatymas), pagal kurio 21 straipsnio 1 dalį, socialinė pašalpa turinčiam teisę į socialinę paramą asmeniui skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo pirmosios dienos. Pareiškėjas į Socialinės paramos skyrių dėl socialinės pašalpos kreipėsi 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymu-paraiška. R. K. 350 Lt dydžio socialinė pašalpa 2013 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiams buvo paskirta Socialinės paramos skyriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 34392, remiantis Paramos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas buvo registruotas darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo. Socialinės paramos skyrius sprendimo nutraukti socialinės pašalpos mokėjimą nebuvo priėmęs, nes socialinė pašalpa buvo paskirta tik 3 mėnesiams, o pareiškėjas prašymo-paraiškos socialinę pašalpą gauti nuo 2013 m. gruodžio 1 d. nepateikė.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė, jog ginčo teisinius santykius dėl bedarbio statuso suteikimo, jo sustabdymo, atstatymo bei bedarbio statuso netekimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (toliau – ir Užimtumo rėmimo įstatymas); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. A1-359 redakcija) patvirtintas Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas); Panevėžio teritorinės darbo biržos nuostatai, patvirtinti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-248, kiti teisės aktai. Atsižvelgus į Užimtumo rėmimo įstatymu ir kitais teisės aktais nustatytą kompetenciją, padaryta išvada, kad Panevėžio TDB, teikdama Užimtumo rėmimo įstatymo 18, 19, 20 ir 21 straipsniuose nustatytas informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo įdarbinant ir individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugas, veikia kaip viešojo administravimo subjektas (Užimtumo rėmimo įstatymo 8 str. 1 d., 4 d. 1 p., Panevėžio teritorinės darbo biržos nuostatų 1, 7-8 p.). Dėl šių priežasčių Panevėžio TDB jai suteiktos kompetencijos ribose priskirtas funkcijas vykdo ir administracinius sprendimus priima laikydamasi tiek teritorinių darbo biržų veiklą reglamentuojančių specialiųjų teisės aktų, tiek ir VAĮ reikalavimų.

Teismas išdėstė Užimtumo rėmimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 18 straipsnio 4 dalies, 20 straipsnio, 18 straipsnio nuostatas ir darė išvadą, jog asmens, turinčio bedarbio statusą, lankymasis teritorinėje darbo biržoje yra tikslingas – lankantis šioje įstaigoje siekiama gauti konkrečias ir tik šiam asmeniui reikalingas darbo rinkos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo įdarbinant ir individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugas. Lankymosi teritorinėje darbo biržoje data ir laikas yra nurodoma bedarbiui išduotame specialiame dokumente – darbo ieškančio asmens atmintinėje. Kaip matyti iš darbo ieškančio asmens atmintinės, pareiškėjui buvo privaloma į Panevėžio TDB Panevėžio skyrių atvykti 2013 m. lapkričio 21 d., 13 val. 15 min. (b. l. 10). Kliento apsilankymo kortelės Nr. 3 duomenys patvirtina, kad buvo numatyta, jog šio apsilankymo tikslas – suteikti R. K. informaciją apie laisvas darbo vietas; priimti darbo pasiūlymus ir dalyvauti kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (b. l. 32). R. K. teismo posėdyje patvirtino, kad jis yra pasirašęs šį dokumentą, kuriame nurodytas kito apsilankymo teritorinėje darbo biržoje laikas ir jo tikslai. Taip pat pareiškėjas pripažino, kad jis suprato, jog 2013 m. lapkričio 21 d. numatyto apsilankymo Panevėžio TDB Panevėžio skyriuje metu specialistė E. Š. suteiks informaciją apie laisvas darbo vietas; bus aptariama, kokios naujos vietos atsiradusios, kokie darbo pasiūlymai gauti. Nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino kaip liudytoja apklausta E. Š.. Ši Panevėžio TDB Panevėžio skyriaus specialistė nurodė, kad teritoriniame darbo biržos skyriuje besilankančiam bedarbiui yra pranešama apie kito apsilankymo tikslą. Tai reiškia, jog bedarbiui bus teikiama rekomendacija įsidarbinti, siūlomos laisvos darbo vietos. Taip pat E. Š. nurodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. numatytam apsilankymui R. K. buvo parengtas pasiūlymas įsidarbinti „Iki“ parduotuvėje.

Aprašo 16 punktas nustato, kad teritorinėje darbo biržoje įsiregistravusiam asmeniui įteikiama individuali darbo ieškančio asmens atmintinė, kurios formą ir pildymo tvarką nustato Lietuvos darbo biržos direktorius. Darbo ieškančio asmens atmintinės forma buvo patvirtinta Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl darbo ieškančio asmens atmintinės formos patvirtinimo“. Šio dokumento dalyje „Bedarbio pareigos“ yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokias pareigas privalo vykdyti bedarbis, kuris įsiregistravo darbo biržoje ir gavo darbo ieškančio asmens atmintinę. Šios atmintinės 5 punktas nustato, kad bedarbio pareiga yra dalyvauti „Individualiame užimtumo veiklos plane“ numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (atmintinėje – ADRPP), nenutraukti dalyvavimo šiose priemonėse anksčiau laiko, įsidarbinti pagal profesinio mokymo metu suteiktą kvalifikaciją, o 6 punktas – kad bedarbis privalo atvykti šioje atmintinėje nurodytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Įvertinus R. K. išduotų darbo ieškančio asmens atmintinių formą ir turinį, padaryta išvada, kad jos atitinka Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-24 patvirtintą formą, o jose pateikta informacija apie bedarbio pareigas ir už jų nevykdymą kilsiančią atsakomybę yra išsami bei atitinka teisės aktų, reglamentuojančių bedarbio statuso netekimą, nuostatas. Be to, darbo ieškančio asmens darbo rinkos paslaugų stebėsenos lapo duomenys (b. l. 31) ir liudytojos E. Š. parodymai patvirtino, kad R. K., įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo, buvo nustatyta tvarka supažindintas su bedarbio teisėmis, pareigomis ir atsakomybe.

Teismas darė išvadą, kad R. K. buvo žinoma, kokiu tikslu jis privalo atvykti į Panevėžio TDB Panevėžio skyrių 2013 m lapkričio 21 d., 13 val. 15 min., bei teisinės pasekmės, kilsiančios be pateisinamos priežasties neįvykdžius bedarbio pareigos atvykti Darbo ieškančio asmens atmintinėje nurodytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Dėl nurodytų priežasčių kaip nepagrįsti vertinami R. K. skundo teiginiai, kad jis nebuvo informuotas, jog 2013 m. lapkričio 21 d., 13 val. 15 min., paskirto apsilankymo Panevėžio TDB Panevėžio skyriuje metu jam bus pateikti pasiūlymai dirbti ar dalyvauti kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Sąrašas atvejų, kai netenkama bedarbio statuso, yra pateiktas Aprašo 25 punkte, tarp jų – ir bedarbiui be pateisinamų priežasčių, kaip nustatyta Nuostatuose, neatvykus į teritorinę darbo biržą jo individualioje darbo ieškančio asmens atmintinėje nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (25.3 p.). Pateisinamos priežastys, dėl kurių bedarbis turi teisę atsisakyti dalyvauti įgyvendinant jo individualiame užimtumo veiklos plane (toliau – ir užimtumo planas) nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, ar dėl kurių bedarbis nustatytu laiku gali neatvykti į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įgyvendinant jo užimtumo plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, yra išvardintos Nuostatų 49 ir 50 punktuose, kurių nuostatas teismas išdėstė. Nuostatai numato, kad apie atsiradusias priežastis, nurodytas Nuostatų 49 ir 50 punktuose, bedarbis privalo pranešti teritorinei darbo biržai telefonu arba paštu per 5 darbo dienas (51 p.), šios priežastys teritorinėje darbo biržoje pripažįstamos pateisinamomis, kai pateikiami jas patvirtinantys dokumentai, o nepateikus tokių dokumentų – šios priežastys laikomos nepateisinamomis (52 p.). Pagal Nuostatus, teritorinė darbo birža turi teisę patikrinti, ar nurodyta priežastis pateisinama. Remiantis ankščiau nurodytomis teisės normų nuostatomis, padaryta išvada, kad pateisinamų priežasčių, dėl kurių bedarbis nustatytu laiku gali neatvykti į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įgyvendinant jo užimtumo plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, sąrašas yra išsamus ir negali būti plečiamas. Tokia išvada seka ir iš Nuostatų 54 punkto, kuriame nurodyta, jog priežastys, nenurodytos Nuostatų 49 ir 50 punktuose, laikomos nepateisinamomis.

Teismo posėdyje R. K., teikdamas paaiškinimus apie neatvykimo į Panevėžio TDB Panevėžio skyrių 2013 m. lapkričio 21 d., 13 val. 15 min., priežastis, nurodė, kad jis sumaišęs paskirto apsilankymo datą. Tačiau pareiškėjas, paaiškinęs, kad jo suklydimą dėl apsilankymo teritorinėje darbo biržoje datos ir laiko nulėmė intensyvios savarankiškos darbo paieškos, jokių konkrečių duomenų apie tai, pas kokius darbdavius lankėsi, kokiuose darbo konkursuose ar atrankose dalyvavo, teismui nepateikė. Taigi pareiškėjas procesinės pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, neįvykdė. Be to, vertindamas pareiškėjo paaiškinimus, teismas atsižvelgė į tai, kad teismui pateiktuose skunduose R. K. neatvykimo nustatytu laiku į teritorinę darbo biržą priežasčių apskritai nebuvo nurodęs. Liudytoja E. Š., pas kurią privalėjo atvykti pareiškėjas, teismo posėdyje nurodė, kad R. K. 2013 m. lapkričio 27 d. įvykusio telefoninio pokalbio metu paaiškino, jog nustatytu laiku į teritorinę darbo biržą neatvyko, nes buvo išvykęs. Panevėžio TDB atstovė A. B. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis nustatytu laiku neatvyko į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įgyvendinant jo užimtumo plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, į Apraše išvardintų baigtinį pateisinančių priežasčių sąrašą nepatenka. Teismas sprendė, kad R. K. 2013 m. lapkričio 21 d., 13 val. 15 min., į Panevėžio TDB Panevėžio skyrių priimti pasiūlymo dirbti ar dalyvauti kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse neatvyko be pateisinamos priežasties, kadangi pareiškėjo teismo posėdyje nurodyta priežastis nepatenka į Nuostatų 49 ir 50 punktuose pateiktą baigtinį pateisinamų priežasčių sąrašą.

Pagal VAĮ 2 straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse pateiktas individualaus administracinio akto, administracinio sprendimo sąvokas, ginčijamas Panevėžio TDB Panevėžio skyriaus Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurio turiniui ir formai taikomi VAĮ 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Teismas sprendė, kad viešojo administravimo subjekto administracinis sprendimas, jog R. K., jam neatvykus laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti priemonėse, remiantis Aprašo 25.3 ir 28 punktais, nuo 2013 m. lapkričio 21 d. netenka bedarbio statuso, suformuluotas Sprendimo 5-ojo priedo 33-ioje eilutėje, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad administracinį sprendimą priėmė įgaliotas viešojo administravimo subjektas – teritorinės darbo biržos vadovas; sprendimas pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai parinktomis teisės normomis; pareiškėjui atsiradusios teisinės pasekmės sprendime aiškiai suformuluotos. Be to, kaip matyti iš Panevėžio TBD Panevėžio skyriaus R. K. parengto 2013 m. lapkričio 28 d. pranešimo, jame yra pateikta informacija apie teisės normas, kurių pagrindu pareiškėjas neteko bedarbio statuso, šių normų turinį, bedarbio statuso netekimo pasekmes, VAĮ 36 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta sprendimo nutraukti pareiškėjo registraciją darbo biržoje apskundimo tvarka. Taip pat byloje nustatyta, jog R. K. buvo įteiktas ir išrašas iš Sprendimo 5-ojo priedo su 33-ąja eilute. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendė, kad Panevėžio TDB Panevėžio skyrius R. K. pateikė išsamius duomenis, kurie leido pareiškėjui ginant savo galimai pažeistas teises nustatytu laiku skundu dėl administracinio sprendimo panaikinimo kreiptis į administracinį teismą. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, t. y. 5-ojo priedo 33-ioji eilutė, kuria nustatyta, kad R. K. neteko bedarbio statuso, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti šį administracinį sprendimą nėra pagrindo.

Teismas nurodė ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas. Byloje nustatyta, kad R. K. turtinės žalos, kuri pareiškėjui pasireiškė socialinės pašalpos praradimu nuo 2013 m. gruodžio 1 d., atsiradimą kildino iš Panevėžio TDB Panevėžio skyriaus priimto Sprendimo. Nagrinėjant administracinę bylą, konstatuota, jog pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, todėl yra teisėtas. Taigi nenustačius vienos iš įvardintų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei CK 6.271 straipsnyje numatyta prievolė atlyginti žalą neatsiranda. Dėl išvardintų priežasčių reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

III. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde išdėsto, jog teismas vienpusiškai ir nepagrįstai įvertino byloje esamus ir ištirtus įrodymus, turinčius bylai esminės reikšmės, tuo pažeisdamas ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Paaiškina, jog jam lankantis pas atsakovą 2013 m. rugsėjo 9 d. buvo pranešta kita apsilankymo data ir laikas (2013 m. lapkričio 21 d., 13 val. 15 min.), tačiau apsilankymo tikslas buvo nurodytas bendro pobūdžio: „Kito apsilankymo tikslas – suteikta informacija apie laisvas darbo vietas; Nuvykimas pas darbdavį (-ius) dėl įsidarbinimo; Dalyvavimas atrankos konkurse laisvai darbo vietai užimti; Priimti pasiūlymą įsidarbinti; Savarankiška darbo paieška“ (2013 m. rugsėjo 9 d. Kliento apsilankymo kortelės stebėsenos lapas Nr. 3). Taigi kito apsilankymo tikslo viena iš daugelio pačiam atsakovui iš anksto nežinomų nuostatų kaip „Savarankiška darbo paieška“ negalima įvardinti netgi kaip apsilankymo tikslo. Tokie pasiūlymai turėtų būti vertinami ne daugiau kaip bendro pobūdžio pasiūlymai, kurie gali būti pateikti bet kuriam darbo biržoje registruotam ir darbo ieškančiam asmeniui. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-484/2010 konstatavo, kad darbo birža privalo užtikrinti bedarbiui tokią privalomo elgesio situaciją, kurioje jam būtų aiškiai ir vienareikšmiškai žinomi ne tik konkretaus apsilankymo darbo biržoje laikas, bet ir tokio apsilankymo tikslas (nagrinėjamu atveju – pasiūlymo dirbti pateikimas). Tik abiejų šių sąlygų laikymasis gali būti pripažintas pakankamu pagrindu taikyti bedarbiui paminėtas teisines pasekmes – nutraukti nedarbo draudimo išmokos mokėjimą ir sustabdyti bedarbio statusą. Be to, pareiškėjo vardu 2013 m. birželio 14 d. išduotojo darbo ieškančio asmens atmintinėje, nuvykus pas atsakovą 2013 m. rugsėjo 9 d. 13 val. buvo nurodyta tik kito apsilankymo data ir laikas (2013 m. lapkričio 21 d. 13 val. 15 min.), tačiau grafoje „apsilankymo tikslas“ apsilankymo tikslo nebuvo nurodyta ir jis su kito apsilankymo tikslu nebuvo supažindintas, nors toks įrašas yra privalomas, vadovaujantis Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. Y-24.

Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas 2013 m. lapkričio 28 d. parengė adresuotą pranešimą Nr. K1-1009, kuriuo buvo pateikta informacija apie pareiškėjo darbo paieškos nutraukimą nuo 2013 m. lapkričio 21 d., tačiau tai nėra individualus administracinis aktas. Jame nurodyta, kad pareiškėjui neatvykus į teritorinę darbo biržą jam išduotoje darbo ieškančio asmens atmintinėje nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 2013 m. lapkričio 21 d. darbo paieška jam nutraukta. Pagal Aprašo 28 punktą, jis pakartotinai darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo. Tačiau ši nuostata taikoma tik reglamentuoti registravimosi tvarką, o nėra bedarbio statuso netekimo pagrindas. Bedarbio statuso netekimas nustatomas vadovaujantis vienu iš Aprašo 25 punkte numatytų pagrindų. To nenurodžius, toks pranešimas negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnį.

Pažymi, jog atsakovo Sprendimas priimtas 2013 m. lapkričio 27 d. Pranešimas Nr. K1-689 parengtas 2013 m. gruodžio 2 d., pateikiant išrašą iš sprendimo, susijusio su jo bedarbio statuso netektimi. Šio sprendimo, nepasirašyto jį priėmusio valstybės tarnautojo ir nepatvirtinto antspaudu, išrašą pareiškėjas gavo 2013 m. gruodžio 4 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 darbo dienoms nuo šio akto (sprendimo) priėmimo. VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie šio individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Teismas įvertinęs, kad pažeista šio pranešimo termino procedūra, priimdamas sprendimą apie tai nepasisakė, tai yra vienas iš pagrindų naikinti atsakovo Sprendimą.

Teritorinės darbo biržos specialistės E. Š. kaip liudytojos parodymai teisme, kad pareiškėjui 2013 m. lapkričio 21 d. numatytam apsilankymui buvo parengtas pasiūlymas įsidarbinti „Iki“ parduotuvėje, neatitinka tikrovės. 2013 m. lapkričio 21 d. rekomendacija įsidarbinti Nr. RK27-2013-30913 specialistė E. Š. nurodė, kad darbo birža jam rekomenduoja įsidarbinti pardavėju-kasininku UAB „Palink“, adresu Panevėžys, Aukštaičių g. 4. Liudytojos E. Š. 2014 m. kovo 19 d. teismo posėdžio protokole užfiksuoti parodymai, kad pareiškėjas yra dalyvavęs informaciniame susirinkime ir su pareiškėju yra kalbėta apie neatvykimo į darbo biržą nustatytu laiku pasekmes, yra neteisingi. Darbo ieškančio asmens darbo rinkos paslaugų stebėsenos lape nurodytomis apsilankymo datomis darbo biržoje 2013 m. birželio 20 d. 9 val. ir 2013 m. birželio 21 d. 13 val. pažymėtas jo apsilankymo tikslas – dalyvauti informaciniame susirinkime. Minėtomis datomis E. Š. padaryti žymėjimai, kad šiose informaciniuose susirinkimuose pareiškėjas nedalyvavo. Pareiškėjas juose nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių, kadangi apsilankymo tikslas buvo nurodytas „Priimti pasiūlymą dirbti“ ir „Rekomendacija įsidarbinti pas darbdavį“. Paaiškina, jog iš šių dviejų apsilankymo tikslų tuo pačiu laiku visuomet rinkdavosi įsidarbinimą ir skubėdavo pas darbdavį, todėl negalėjo dalyvauti informaciniame susirinkime tuo pačiu metu. Darbo negaudavo ne dėl savo kaltės, o dėl darbo biržos darbuotojų neatsakingo ir aplaidaus požiūrio į jų pačių pareigas. Teismas vertindamas šiuos įrodymus, turinčius bylai esminės reikšmės, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsakovas Panevėžio miesto teritorinė darbo birža, atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Dėl bedarbio statuso netekimo pagrindų išdėsto, jog 2013 m. rugsėjo 9 d. apsilankymo Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje metu apeliantui buvo suteikta informacija apie laisvas darbo vietas, išduota rekomendacija įsidarbinti Nr. RK27-2013-24594 pardavėjo pareigoms IĮ „Dagema“, priešingai nei teigia apeliantas, apsilankymo metu apeliantas pasirašytinai buvo supažindintas su kito apsilankymo darbo biržoje tikslu ir data. Sužinojimo faktą patvirtina apelianto parašas 2013 m. rugsėjo 9 d. Stebėsenos lape Nr. 3, todėl apelianto teiginys, kad jam nebuvo žinoma, jog kito apsilankymo metu, t. y. 2013 m. lapkričio 21 d., jis turi priimti pasiūlymą dirbti, neatitinka tikrovės ir byloje pateiktų faktinių įrodymų.

Dėl individualaus administracinio akto pažymi, jog 2013 m. lapkričio 28 d. apeliantui buvo išsiųstas pranešimas Nr. K1-1009, kuriuo apeliantas buvo supažindintas su jo atžvilgiu priimtu sprendimu dėl bedarbio statuso netekimo bei sprendimo priėmimą sąlygojusiomis teisės aktų nuostatomis. Pranešime apeliantui konkrečiai nurodyta, kokio teisės akto pagrindu, nurodant konkretų punktą, apeliantas neteko bedarbio statuso, taip pat remiantis konkrečiu teisės akto punktu, t. y. Aprašo 26 punktu, įvardintos pasekmės, kurias sukelia bedarbio statuso netekimas.

Pranešime, be kita, nurodyta priimto sprendimo apskundimo tvarka. Atsakovo manymu, apeliantui pateiktas individualus administracinis aktas atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus šios nuostatos tinkamo taikymo atžvilgiu (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-880/2011, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). 2013 m. gruodžio 2 d. pagal 2013 m. lapkričio 29 d. apelianto žodinį prašymą, apeliantui buvo išsiųstas pranešimas Nr. K1-689, kuriuo pateiktas Sprendimo išrašas.

Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117, 54 punktas numato, kad tikrumo žymą gali sudaryti žodžiai ne tik „Kopija tikra“, „Nuorašas tikras“, bet ir „Išrašas tikras“, kaip ir šiuo konkrečiu atveju. Išrašo tikrumas patvirtintas darbo biržos darbuotojo, turinčio tokius įgaliojimus, todėl 2013 m. gruodžio 2 d. apeliantui pateiktas dokumentas ir jo priedai, priešingai nei teigia apeliantas, atitinka teisės aktų reikalavimus. Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus, kaip ir kitų teritorinių skyrių vedėjai, priima sprendimus, turinčius įtakos daugiau nei vieno asmens statusui, todėl apeliantui išsiųstas Sprendimo išrašas ta apimtimi, kuri konkrečiai įvardina apelianto bedarbio statuso netekimo teisinį faktinį pagrindą, pagrįstą konkrečiais darbo ieškančio asmens atmintinės ir Aprašo punktais (5 priedo „Asmenų, kurie neteko bedarbio statuso, sąrašas“ 33 eilutė).

Apeliantas netinkamai įvertino jam pateiktame Sprendime nurodytus Aprašo punktus, kadangi konkretus teisinis pagrindas, susijęs su jo bedarbio statuso netekimu, detalizuotas 5 priedo 33 eilutėje, ką įrodo paties apelianto su skundu pateikiami dokumentai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto tokius pat argumentus kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus 2013-11-27 sprendimo Nr. V9(P27)-505, kuriuo pareiškėjas pripažintas netekusiu bedarbio statuso, teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo atsakovams Panevėžio teritorinei darbo biržai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio teritorinės darbo biržos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodamas, jog Panevėžio TDB Panevėžio skyriaus 2013 m. lapkričio 27 d. Sprendimo dalis, t. y. 5 priedo 33-ia eilutė, kuria nustatyta, kad R. K. neteko bedarbio statuso, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti šį administracinį sprendimą nėra pagrindo.

Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigia, jog jis yra neteisingas, todėl prašo jį panaikinti.

Byloje nustatyta, kad R. K. 2013-06-14 kreipėsi į Panevėžio TDB Panevėžio skyrių, kuriame jam buvo suteiktas bedarbio statusas, užvesta darbo ieškančio asmens kortelė, darbo ieškančio asmens darbo rinkos paslaugų stebėsenos lapas. Kaip matyti iš pastarojo dokumento, pareiškėjas 2013-06-14 buvo pasirašytinai supažindintas su bedarbio pareigomis ir atsakomybe, jam išduota darbo ieškančio asmens atmintinė. Kliento apsilankymo kortelės duomenys rodo, jog R. K. 2013-09-09 pasirašytinai buvo informuotas apie kito apsilankymo Panevėžio TDB Panevėžio skyriuje datą ir laiką bei apsilankymo tikslą. Pareiškėjui nustatytu laiku (2013-11-21, 13 val. 15 min.) neatvykus į Panevėžio skyrių buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kurio 5 punkte nustatyta, kad bedarbio statuso netenka asmenys, nurodyti 5 priede. Šio priedo 33-ioje eilutėje nurodyta, kad R. K. bedarbio statuso netenka nuo 2013-11-21, netekimo pagrindas – neatvykus laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti priemonėse (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-04 įsakymo Nr. A1-473 25.3 ir 28 punktai). Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas atsakovo 2013-11-28 pranešimu Nr. K1-1009, o 2013-12-02 pranešimu Nr. K1-689 jam pateiktas Panevėžio TDB Panevėžio skyriaus 2013-11-27 Sprendimo išrašas.

Pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, darbo rinkos stebėsenos sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 797 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 744 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 90-3867) 1.3 punktu, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė įgalioti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją parengti ir iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. patvirtinti Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašą, patvirtino Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašą.

Bedarbio statuso netekimo pagrindai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakyme Nr. A1-473 „Dėl Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. A1-359 redakcija), t. y. asmenų, dalyvaujančių užimtumo rėmimo sistemoje, (bedarbių) su socialine apsauga susiję teisinio statuso klausimai (bedarbio statuso netekimas) iš esmės buvo reglamentuojami poįstatyminiame teisės akte.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bedarbio statuso neteko pagal Aprašo 25.3 punkte numatytą pagrindą – bedarbiui be pateisinamų priežasčių, kaip nustatyta Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1656 (Žin., 2004, Nr. 186-6930), neatvykus į teritorinę darbo biržą jo individualioje darbo ieškančio asmens atmintinėje nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Kaip bedarbio statuso netekimo pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taip pat buvo nurodytas Aprašo 28 punktas, kuriame nustatyta, jog asmenys, kurie neteko bedarbio statuso dėl šio Aprašo 25.2–25.6 ir 25.8, 25.9 punktuose nurodytų priežasčių bei asmens pageidavimu, jam dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje, pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo.

Nagrinėjant ginčą iš esmės teisėjų kolegijai dėl ginčijamo Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas pripažintas netekusiu bedarbio statuso, priimtos remiantis teisės norma, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai kilo abejonių, t. y. ar ji neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos principams tuo aspektu, jog poįstatyminiame teisės akte galbūt įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuris gali būti nustatytas tik įstatyme. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą ir inicijavo norminio teisės akto tyrimą, siekiant ištirti, ar Aprašo 25.3 punktas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos principams tuo aspektu, jog poįstatyminiame teisės akte galbūt įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuris gali būti nustatytas tik įstatyme.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje konstatavo, jog Aprašo (2010 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. A1-359 redakcija) 25.3 punkte yra įtvirtintas vienas iš bedarbio statuso netekimo pagrindų, t. y. įtvirtinta nuostata, iš esmės ribojanti (paneigianti) asmens teises į atitinkamas Užimtumo rėmimo įstatyme įtvirtintas garantijas netekus darbo, nors, įvertinus jos turinį ir sukeliamas pasekmes, akivaizdu, jog tokio pobūdžio teisinis reguliavimas gali būti įtvirtintas ne žemesnės galios nei įstatymas teisės akte, taip pat įvertinus tai, jog ginčijama nuostata neturi pakankamai aiškaus ir konkretaus įstatyminio pagrindo (t. y. negrindžiama aiškiu ir vienareikšmiškai suprantamu įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu), – išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473 patvirtinto Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo (2010 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. A1-359 redakcija) 25.3 punktas prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją.

Atsakovas, priimdamas 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. V9(P27)-505, taikė Aprašo (2010 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. A1-359 redakcija) 25.3 punktą, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu nurodyta apimtimi buvo pripažintas prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, t. y. pripažino pareiškėją netekusiu bedarbio statuso. Teismas ginčo byloje negali taikyti norminio akto (ar jo dalies), kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir aukštesnės galios teisės aktui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 116 str. 1 d.), todėl, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu, normą, kurios pažeidimą ginčijamu aktu Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyrius konstatavo, turi būti panaikintas ir atsakovo Sprendimas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio teritorinės darbo biržos, turtinei žalai atlyginti piniginę sumą, skaičiuojant po 350 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo paskirtos socialinės pašalpos nutraukimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės keliamas negautos socialinės pašalpos išmokėjimo klausimas. Panaikinus ginčijamo Sprendimo dalį, atsižvelgiant į socialinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo specifiką, įgaliotai institucijai kyla pareiga teisės aktų nustatyta tvarka spręsti ir dėl ginčijamo įsakymo priėmimo kilusias pasekmes, t. y. išmokėti negautą socialinę pašalpą. Todėl reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris anot pareiškėjo pasireiškė negautos socialinės pašalpos suma, atmestinas.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis). Pareiškėjo R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys keistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo R. K. skundas dėl atsakovo Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus 2013-11-27 sprendimo Nr. V9(P27)-505 Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, netekimo 5 priedo „Asmenų, kurie neteko bedarbio statuso, sąrašas“ 33 punkto, kuriuo pareiškėjas R. K. pripažintas netekusiu bedarbio statuso nuo 2013 m. lapkričio 21 d., panaikinimo.

Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus 2013-11-27 sprendimo Nr. V9(P27)-505 Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, netekimo 5 priedo „Asmenų, kurie neteko bedarbio statuso, sąrašas“ 33 punktą, kuriuo pareiškėjas R. K. pripažintas netekusiu bedarbio statuso nuo 2013 m. lapkričio 21 d.

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Stasys Gagys Vaida Urmonaitė-Maculevičienė