AS-525-567-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-567/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02834-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. (S. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. (S. V.) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. V. su skundu (b. l. 1-6), kurį patikslino (b. l. 17-19; 43-44), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) iš dalies panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija, VRM) 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 1D-5340(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo“;

2) įpareigoti atsakovus išmokėti jam laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2012 rugpjūčio mėnesio (imtinai) neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 9 609,73 Lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi (b. l. 57-62) administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. (S. V.) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nutraukė.

Pareiškėjas 2014 m. kovo 17 d. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 65-67), kuriuo prašė:

1) atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – pašto siustą skundžiamą nutartį pareiškėjas gavo tik 2014 m. kovo 14 d. ir per 3 dienas nuo gavimo pateikė šį skundą;

2) panaikinti 2014 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l. 68-69) netenkino S. V. prašymo ir neatnaujino atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties padavimo termino. Atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 102 straipsnio 2 dalimi.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu, 2014 m. vasario 10 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovams Ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas nurodė, jog remiantis ABTĮ 149 straipsnio 2 dalimi, bei atsižvelgiant į tai, kad ginčijama nutartis priimta 2014 m. vasario 10 d., pareiškėjas į teismą su atskiruoju skundu turėjo teisę kreiptis iki 2014 m. vasario 17 d. imtinai. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atskirąjį skundą teismui padavė 2014 m. kovo 17 d. , t. y. praleidęs atskirojo skundo padavimo teismui terminą.

Teismas pažymėjo, kad praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas <...> skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d., 148 str.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-81/2011).

Vertinta, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą grindžia aplinkybe, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį gavo tik 2014 m. kovo 14 d. Nežinodamas skundžiamos nutarties turinio, neturėjo galimybės laiku paduoti atskirojo skundo teismui.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos atskirojo skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pagrindu šį terminą atnaujinti. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės. Teismo posėdžio garso įrašas ir teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su procesinio sprendimo byloje priėmimo ir paskelbimo data, taip pat jam išaiškinta, kad neatvykus į procesinio sprendimo paskelbimą, apie byloje priimtą sprendimą galima sužinoti telefonu (b. l. 54-55). Pareiškėjas į teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą neatvyko, todėl teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis jam buvo išsiųsta paštu, nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo teismo nutarties paskelbimo, iki to laiko byloje priimtu sprendimu nesidomėjo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę laiku paduoti atskirąjį skundą teismui, tačiau jo pasyvus, elgesys sukėlė jam neigiamas pasekmes – termino paduoti atskirąjį skundą praleidimą. Kitų objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą netenkintas.

Netenkinus prašymo atnaujinti atskirojo skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties atsisakyta priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 71-72), kuriuo prašo:

1) panaikinti 2014 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – pašto siųstą skundžiamą nutartį pareiškėjas gavo tik 2014 m. kovo 14 d. ir per 3 dienas nuo gavimo pateikė šį skundą;

2) panaikinti 2014 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo:

1) Nesuprantama kaip skundžiamos nutarties gavimas paštu, t. y. radimas pašto dėžutėje permirkusiame voke, tik 2014 m. kovo 14 d. (o atskirasis skundas pateiktas teismui jau 2014 m. kovo 17 d.) gali būti traktuojama kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė. Pareiškėjas tikrai dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės ir buvo supažindintas su procesinio sprendimo byloje paskelbimo data, tačiau teismo posėdžio metu teismas neužsiminė apie tai, kad byla gali būti tiesiog nutraukta ir tokiu atveju nutarties nutraukti bylą apskundimo terminas bus tik 7 dienos. Teismo posėdžio metu pareiškėjas buvo informuotas, kad atvykimas į procesinio sprendimo paskelbimą nėra būtinas, o sprendimas tokiu atveju jam bus išsiųstas paštu. Po tokios informacijos, gautos teismo posėdžio metu, atsižvelgdamas į teismo posėdžio eigą bei bylos aplinkybes (kurios yra visiškai aiškios – taikant antikonstitucinę įstatymo nuostatą pareiškėjui ilgą laiką buvo neteisėtai nemokama dalis priklausančios pensijos) bei teisėjo elgesį bylos nagrinėjimo metu (nebuvo jokių užuominų apie galimą bylos nutraukimą), pareiškėjas sąžiningai tikėjosi, kad teismas priims teisėtą ir teisingą sprendimą ir laiku informuos pareiškėją apie tokio sprendimo turinį (užtikrindamas jam bent teorinę galimybę apskųsti tokį sprendimą, jei jis būtų nepalankus). Radęs peršlapusį voką savo pašto dėžutėje 2014 m. kovo 14 d., pareiškėjas per tris dienas surašė skundą ir iš karto pateikė jį teismui (skundas pateiktas 2014 m. kovo 17 d.). Todėl nesuprantamas teismo teiginys, kad būtent pareiškėjo pasyvus elgesys sukėlė jam neigiamas pasekmes – termino paduoti skundą praleidimą. Pareiškėjas nėra teisininkas ir negali pats greitai įvertinti visų teismo argumentų ir jų įtakos pareiškėjo interesų ginimui, tačiau padarė viską ką galėjo, siekdamas kuo operatyviau ginti savo teisėtus interesus.

2) Atkreipia teismo dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimas (ar nutraukimas) lems pareiškėjo galimybę atgauti jam neteisėtai neišmokėtos pensijos dalį. Pagal ABTĮ 102 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taigi, jei 2014 m. vasario 10 d. nutartis bus palikta galioti, pareiškėjui bus užkirstas kelias atgauti jo tesėtai uždirbtos ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją neišmokėtos pensijos dalį. Akcentuoja, jog skundžiama 2014 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktikai panašiose bylose, todėl palikus ją galioti nebus užtikrintas vienodas teisės aktų taikymas visų Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu. Mano, kad šioje byloje terminas skundui pateikti turi būti atnaujintas (jei tam reikalingas raštiškas prašymas – prašo teismo atnaujinti terminą skundui pateikti). Nurodo, kad ketina vėl patikslinti savo skundą ir sugrįžti prie savo pradiniame skunde pateiktų reikalavimų apimties.

Atsakovai Ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir 2014 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

1) 2014 m. vasario 10 d. nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad ji per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiąja administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Kaip nurodo pats pareiškėjas, jo atskiras skundas dėl 2014 m. vasario 10 d. nutarties paduotas tik 2014 m. kovo 17 d., t. y. praėjus 35 dienoms nuo skundžiamos nutarties paskelbimo.

2) Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad pareiškėjas, siekdamas aktyviai ginti savo teises ir interesus, gali domėtis administracinės bylos baigtimi, kreiptis į teismą dėl tokios informacijos jam suteikimo, teismo sprendimo nuorašo gavimo kitokiu, greitesniu būdu nei paštas ir tokiu būdu parengti bei paduoti, šiuo atveju, atskirąjį skundą teismui iki įstatymo nustatyto apskundimo termino pabaigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas. Administracinė jurisprudencija. 2012, 23, p. 542-877). Todėl sutiktina su pareiškėjo atskirajame skunde nurodomu 2014 m. kovo 20 d. nutartyje minimu teiginiu, kad pareiškėjo pasyvus elgesys sukėlė jam neigiamas pasekmes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir 2014 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pateikia argumentus, analogiškus pateiktiems atsakovų atsiliepime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – 2014 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas ir neatnaujintas atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties padavimo terminas bei atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 102 straipsnio 2 dalis numato, kad dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas.

Pagal ABTĮ 149 straipsnio 2 dalį, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovams Ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nutraukė (b. l. 57-62). Pareiškėjas dalyvavo 2014 m. sausio 21 d. teismo posėdyje (b. l. 54), jam buvo pasirašytinai pranešta, kad sprendimo paskelbimas atidėtas ir įvyks 2014 m. vasario 10 d. 8 val. 30 min. (b. l. 55, 56), tačiau pareiškėjas į nutarties paskelbimą neatvyko (b. l. 55), nutarties nuorašas pareiškėjui išsiųstas tą pačią dieną – 2014 m. vasario 10 d. Atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties pareiškėjas teismui pateikė 2014 m. kovo 17 d. (b. l. 65).

Pareiškėjas iš esmės neginčija fakto, kad atskirąjį skundą dėl 2014 m. vasario 10 d. nutarties pateikė praleidęs terminą, tačiau akcentuoja tai, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl, pareiškėjui prašant, turi būti atnaujintas. Pareiškėjas nesutinka su 2014 m. kovo 20 d. nutartyje teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pagrindu atnaujinti terminą. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2014 m. vasario 10 d. nutartį pašto dėžutėje permirkusiame voke rado tik 2014 m. kovo 14 d. ir jau 2014 m. kovo 17 d. pateikė atskirąjį skundą, taip pat pažymi, jog teismo posėdžio metu teismas neužsiminė apie tai, kad byla gali būti tiesiog nutraukta ir tokiu atveju nutarties apskundimo terminas bus tik septynios dienos. Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgdamas į teismo posėdžio eigą, aiškias bylos aplinkybes, teisėjo elgesį, tikėjosi, kad teismas priims teisėtą ir teisingą sprendimą ir laiku informuos pareiškėją apie tokio sprendimo turinį.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pagal ABTĮ 148 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

Sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-6-219/2006).

Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Viena iš aplinkybių, kuri turi būti įvertinta, sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus (pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-18/2012).

Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastys nėra svarbios, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pagrindu praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių dėl kurių nepasitikrino ir negalėjo pasitikrinti pašto dėžutės anksčiau nei 2014 m. kovo 14 d., nepateikė įrodymų, kad iki to laiko objektyviai negalėjo pašto dėžutėje rasti/gauti aptariamos nutarties, todėl jo delsimas laikytinas paties pasirinktu pasyviu elgesiu, kuris negali būti pagrindu terminui atnaujinti. Pareiškėjas pats nurodo, kad jis buvo teismo informuotas, jog atvykimas į procesinio sprendimo paskelbimą nėra būtinas, tokiu atveju sprendimas jam bus išsiųstas paštu. Žinodamas tai ir neatvykęs į procesinio sprendimo paskelbimą, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, elgdamasis rūpestingai, sąžiningai ir atidžiai, pareiškėjas turėjo bent jau reguliariai pasitikrini pašto dėžutę. Be to, akcentuotina ir tai, jog būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, pareiškėjas jo skundo išnagrinėjimo rezultatu galėjo domėtis ir kitais būdais, pavyzdžiui, telefonu kreiptis į teismą dėl informacijos apie bylos rezultatą jam suteikimo, procesinio sprendimo nuorašo gavimo teisme ar kitokiu, greitesniu nei paštas (pavyzdžiui, faksimiliniu, elektroniniu laišku) būdu. Tačiau pareiškėjas jokių veiksmų dėl bylos rezultato sužinojimo ir procesinio sprendimo gavimo nesiėmė daugiau nei mėnesį po jam žinomos procesinio sprendimo paskelbimo datos, t. y. neveikė operatyviai. Pažymėtina ir tai, jog atskirasis skundas dėl 2014 m. vasario 10 d. nutarties galėjo būti paduotas iki 2014 m. vasario 17 d. imtinai, tačiau pareiškėjas jį padavė tik 2014 m. kovo 17 d., t. y. praėjus 35 dienoms nuo skundžiamos nutarties paskelbimo, 7 dienų terminą viršijus penkis kartus.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis negalėjo tikėtis, kad bus priimtas ne teismo sprendimas, o nutartis, kurios apskundimo terminas tik septynios dienos ir, dėl to, kad pareiškėjas tikėjosi, jog teismas jį laiku informuos apie sprendimo turinį, pažymėtina, jog teismas neturi pareigos proceso šalių apie priimtą procesinį sprendimą informuoti kitaip nei jį išsiunčiant nurodytais adresais ir būdais, ar, proceso šaliai pageidaujant, kopiją išduodant teisme. Apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali būti skundžiami per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo. Pareiškėjas, daugiau nei mėnesį po 2014 m. vasario 10 d. nutarties paskelbimo, nesidomėjęs bylos baigtimi, būtų žymiai praleidęs ir šį terminą.

Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas, nesidomėdamas bylos pagal savo skundą baigtimi, nebuvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir atidus, neveikė operatyviai, jo nurodytos termino atskirajam skundui pateikti praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl pagrindo šį terminą atnaujinti nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo S. V. (S. V.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius