A-744-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-744-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00515-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 33.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ skundą atsakovui Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Santeka“ dėl sprendimo ir įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nemenčinės komunalininkas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 3R-3(AG-392/05-2013); 2) panaikinti Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. T1-172; 3) panaikinti Agentūros direktoriaus 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. T1-209.

Paaiškino, kad Komisija 2014 m. sausio 2 d. sprendime Nr. 3R-3(AG-392/05-2013) atmetė pareiškėjo skundą dėl Agentūros direktoriaus 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. T1-172 ir 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. T1-209 panaikinimo. Agentūros direktoriaus 2013 m. lapkričio 4 d. įsakyme Nr. T1-172 nurodyta, kad projekto Nr. 2005/LT/16/C/PE/004 „Neries upės baseino investicinės programos, I etapo (Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės) projektas“ (toliau – ir Projektas) galutinis paramos gavėjas UAB „Nemenčinės komunalininkas“, vykdydamas sutartį Nr. A56-191-(3.18) „Neries upės baseino projektas, I investicijų paketas.

Vilniaus rajonas: Maišiagalos vandens ruošimo įrenginių ir gręžinių statyba“ (toliau – ir Rangos sutartis), netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – nepateikė dalies garantijų/laidavimų ir draudimų įmokų mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijų, kurios pagrįstų visą pagal minėtą sutartį už garantijas bei draudimus iš Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų apmokėtą lėšų sumą, ir taip pažeidė Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, 5 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 4 dalies d punktą ir nurodė, kad Projekto galutinis paramos gavėjas per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą privalo grąžinti 13 510,84 Lt (Europos Sąjungos dalis – 10 599,25 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 2 911,59 Lt).

Vėliau buvo atnaujintas pažeidimų tyrimas, po kurio Agentūros direktorius 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. T1-209 nustatė, kad Projekto galutinis paramos gavėjas per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą privalo grąžinti 14 660,84 Lt (Europos Sąjungos dalis – 11 501,43 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 3 159,41 Lt). Valstybės kontrolė, atlikusi Projekto auditą, nustatė, kad įgyvendinant galutinio paramos gavėjo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ Rangos sutartį, atliktų darbų kiekių sąrašuose buvo numatytos rangovo išlaidos garantijoms ir draudimams.

Peržiūrėjus draudimo polisus ir garantijas nustatyta, kad dėl dalies išlaidų dokumentai nebuvo pateikti. Projekto rangos darbus atliko jungtinės veiklos grupė: UAB „Santeka“, UAB „Eigesa“, UAB „Statybų trikampis“, atstovaujama pagrindinio partnerio UAB „Santeka“, pagal Rangos sutartį. Rangos sutarties žiniaraščiuose yra nurodytos sumos už garantijas – 16 500 Lt ir draudimus – 11 000 Lt. Rangovas UAB „Santeka“ atliktų darbų akte Nr. 1 deklaravo, kad garantijų/laidavimų išlaidos sudaro 8 499,05 Lt sumą, o draudimų išlaidos – 11 000 Lt.

Rangovo deklaruotos garantijų/laidavimų sumos neviršija Rangos sutarties žiniaraštyje nurodytų sumų. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo prašymo Nr. 2 priede prie mokėjimo prašymo Nr. 2 į atliktų darbų sumą 652 893,56 Lt įtraukė rangovo deklaruotas sumas: už garantijas – 8 499,05 Lt ir draudimus – 11 000 Lt. Remdamasi sutarties dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo įgyvendinat projektą „Neries upės baseino investicinės programos pirmas etapas (Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės“ Nr. 2009/GPG/9 3.4.2. punkto 2 dalies bei 3.4.3 punkto 1 dalies nuostatomis, Bendrovė tvirtina, kad Agentūros pareiga buvo prieš išmokant Europos Sąjungos paramos ir valstybės fondo lėšas, patikrinti galutinio paramos gavėjo išlaidų tinkamumą.

Atsakovas, atlikęs dokumentų patikrinimą, pažeidimų nenustatė bei pagrįsti draudimų ir garantijų išlaidų nei UAB „Nemenčinės komunalininkas“, nei rangovo UAB „Santeka“ neprašė ir 2010 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. APVA-6974 informavo Bendrovę, kad tiesiogiai apmokėjo UAB „Santeka“ iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų 293 167,53 Lt ir iš valstybės fondo lėšų 80 532,31 Lt už atliktus darbus, t. y. minėtas išlaidas Agentūra pripažino tinkamomis. Tvirtino, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pateikė įrodymus, jog nurodytos atliktų darbų akte Nr. 1 sumos už laidavimus ir draudimus yra sumokėtos.

Dėl konkretaus dydžio išlaidų pagrindimo Bendrovė 2013 m. lapkričio 6 d. elektroniniu paštu kreipėsi į rangovą UAB „Santeka“, tačiau rangovas nurodė, kad turi teisę nepagrįsti konkretaus išlaidų laidavimams ir draudimams dydžio, nes tai yra įmonės konfidenciali informacija. Per pakartotinį tyrimą UAB „Santeka“ pateikė papildomus dokumentus, tačiau po jų patikrinimo Agentūra pripažino, kad bendra nepagrįstų ir netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 14 660,84 Lt.

Atsakovas Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Bendrovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog išlaidų sumos, numatytos garantijoms ir draudimams, buvo sumokėtos. Europos Komisijos Regioninės plėtros generalinio direktorato 2004 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. DG REGIO E3/EBC/iz D(2004) 11648 nurodyta, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis negali būti atlikimo užtikrinimo garantijos, nes šios išlaidos projekto įgyvendinimo pabaigoje galutinio paramos gavėjo arba rangovo gali būti atgaunamos, o su draudimais susijusios pridėtinės išlaidos (Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 ir 22 straipsniai) yra tinkamos finansuoti, kiek jos yra susijusios su konkrečiu vykdomu projektu.

Administracinio pobūdžio išlaidos (pridėtinės išlaidos), kurios patiriamos draudimams arba garantijoms specialiai konkrečiam projektui, tiek pagal Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnį, tiek pagal minėtą Europos Komisijos Regioninės plėtros generalinio direktorato raštą, turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti. Garantijų ir draudimų išlaidos yra priskiriamos Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio d punkte nurodytų išlaidų kategorijai „pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos“.

Pagal Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d punktą, pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos turi būti konkrečiai pagrįstos ir turi būti sąžiningai paskirstomos vadovaujantis priimtais apskaitos standartais. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d punktas aiškiai reikalauja, kad garantijų ir draudimų išlaidos turėtų būti konkrečiai pagrįstos ir tinkamos finansuoti, tik kai yra realiai patirtos ir proporcingos projekto įgyvendinimui patiriamoms garantijų ir draudimų išlaidoms.

Bet kokiu atveju finansuojamos gali būti tik realios išlaidos ir tai nustato tiek Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr. 16/2003, tiek Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1386/2002. Atsakovas rėmėsi Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (toliau – FIDIC) sutarčių bendrųjų sąlygų (tiek „Geltonosios“, tiek „Raudonosios“ knygų atvejais) 18.1 dalies „Bendrieji draudimo reikalavimai“ 7 pastraipa ir tvirtino, kad užsakovas turi teisę reikalauti ne tik garantijų ir draudimų faktą patvirtinančių dokumentų, bet ir dokumentų, patvirtinančių atitinkamų draudimo įmokų mokėjimo faktą.

Agentūra 2013 m. spalio 10 d. gavo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2013 m. spalio 10 d. raštą Nr. 821, su kuriuo projekto vykdytojas pateikė pagrindžiančius dokumentus dėl dalies Rangos sutarties išlaidų, skirtų draudimams ir garantijoms. Atliekant pakartotinį tyrimą, elektroniniu paštu bei 2013 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1019 buvo pateikti papildomi dokumentai ir jie buvo įvertinti. Bendrovė pateikė 2010 m. balandžio 26 d. banko garantijos išdavimo sutartį Nr. 10-025901-GM, susitarimą Nr. 10-025901-GM/1 dėl 2010 m. balandžio 26 d. banko garantijos išdavimo sutarties Nr. 10-025901-GM sąlygų pakeitimo, susitarimą Nr. 10-025901-GM-2 dėl 2010 m. balandžio 26 d. banko garantijos išdavimo sutarties Nr. 10-025901-GM sąlygų pakeitimo, draudimo liudijimą Nr. 710-451-08921, draudimo liudijimą Nr. 710-451-08852, 2010 m. gruodžio 21 d. banko garantijos išdavimo sutartį Nr. 10-090978-GM, draudimo liudijimą Nr. 710-663-100 327.

Apmokėjimo dokumentais pareiškėjas pagrindė tik 1 958,21 Lt ir 2 880 Lt išlaidas. Bendra nepagrįstų ir netinkamų finansuoti išlaidų suma – 14 660,84 Lt. Atsakovo nuomone, jis pagrįstai reikalavo iš UAB „Nemenčinės komunalininkas“ draudimų ir garantijų įmokų mokėjimą pagrindžiančių dokumentų, o jų nepateikus, išlaidas pripažino realiai nepatirtomis ir netinkamomis finansuoti. Pažymėjo, kad dėl netinkamomis pripažintų išlaidų nebuvo pateikti ne tik mokėjimo dokumentai, bet ir patys draudimo polisai ir/ar garantijos.

Aplinkybė, kad Agentūra jau buvo pripažinusi išlaidų garantijoms ir draudimams tinkamumą jas apmokėdama, neužkerta kelio pakartotinai tikrinti išlaidų tinkamumo. Tarybos reglamento (EB) 1164/1994, įsteigiančio Sanglaudos fondą, 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas Sanglaudos fondo finansuojamų projektų vykdymas, valstybės narės imasi būtinų priemonių. Tam, kad būtų užtikrintas šio reglamento tinkamas vykdymas, turi būti suteikta galimybė susigrąžinti nepagrįstai suteiktas pinigų sumas.

Nurodyto reglamento II priedo D straipsnio 1 punkte nustatyta, kad mokėjimai gali būti atliekami tik už realiai padarytas išlaidas. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, darytina išvada, jog valstybė turi pareigą susigrąžinti pinigų sumas, kurios buvo išmokėtos ne už realiai padarytas išlaidas. Valstybė narė turi susigrąžinti visas sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo, išskyrus atvejus, kai valstybė ir (arba) įgyvendinančioji institucija pateikia įrodymą, kad jos nėra atsakingos už pažeidimą ar aplaidumą.

Valstybė narė atsako už tai, kad būtų grąžintos visos neteisėtai sumokėtos sumos. Tarybos reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad tais atvejais, kai po reikalingų patikrinimų Europos Komisija nustato, jog yra neatitikimų, susijusių su Sanglaudos fondo parama, ir valstybė narė neatliko būtinų korekcijų, ji gali motyvuotai sustabdyti paramos atitinkamam projektui teikimą ir, prireikus, gali pati atlikti reikiamas finansines korekcijas. Valstybės narės pareiga užtikrinti, kad būtų susigrąžintos visos netinkamos finansuoti išlaidos, nėra ribojama laike.

Sanglaudos fondo lėšų įsisavinimą, jų pripažinimą finansuotinomis ir susigrąžinimą reglamentuoja ir specialūs nacionaliniai teisės aktai. Nacionalinės teisės aktas, reglamentuojantis finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, yra Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintos Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės (toliau – ir Finansinės paramos grąžinimo taisyklės) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

Valstybės institucijų ir asmenų, gaunančių finansinę paramą iš Sanglaudos fondo, pareigas nustato Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintos Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklės (toliau – ir Administravimo taisyklės). Kitas nacionalinės teisės aktas, nustatantis tvarką, kuria vadovaudamosi Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu, yra finansų ministro 2005 m. spalio 17 d.

įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklės (toliau – ir Pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklės) su vėlesniais pakeitimais bei papildymais. Tą pačią valstybės narių, o atitinkamai ir jos institucijų, pareigą susigrąžinti visas netinkamas finansuoti lėšas įtvirtina ir nacionaliniai teisės aktai. Nacionaliniai teisės aktai taip pat šios valstybės ir jos institucijų pareigos neriboja laike. Agentūra, nustačiusi pažeidimus, turi pareigą bet kuriuo momentu pripažinti, kad lėšos yra netinkamos finansuoti ir pareikalauti, kad pripažintos netinkamomis finansuoti lėšos būtų grąžintos.

Tokių jos funkcijų vykdymas yra pripažintas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-736/2013. Atsakovas, remdamasis Agentūros nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. D1-632, 1 ir 5 punktais bei Administravimo taisyklių 3 ir 11 punktų nuostatomis, tvirtino, kad Agentūrai yra priskiriamos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, kurių vykdymu siekiama užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. Prašomi panaikinti įsakymai buvo priimti vykdant teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Atsakovas, įtaręs pažeidimą, pradėjo galimo pažeidimo tyrimo procedūrą, kurio rezultatus apibendrino 2013 m. spalio 31 d. išvadoje. Agentūra bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo jos atliktų ankstesnių veiksmų, kaip valstybės institucija, atsakinga už tinkamą lėšų panaudojimą, nustačiusi pažeidimus, turi pareigą pripažinti, kad lėšos yra netinkamos finansuoti ir pareikalauti, kad jos būtų grąžintos. Tokia Agentūros pareiga numatyta ir Administravimo taisyklių 4 ir 5 straipsniuose. Analogišką nurodytų teisės aktų aiškinimą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-736/2013).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (b. l. 140-148) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas rėmėsi Tarybos reglamento (EB) 1164/1994, įsteigiančio Sanglaudos fondą (galiojo iki 2006-12-31) 6 straipsniu, 12 straipsnio 1 dalimi, II priedo D straipsnio 1 punktu, Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 4 straipsniu, 5 straipsniu, 22 straipsnio 4 dalies d punktu, Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos, 8 straipsnio 2 dalies b punktu.

Teismas vertino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina Agentūros išvadą, jog pareiškėjo pateikti apskaitos dokumentai pagrindžia ne visą už garantijas ir draudimus patirtą išlaidų sumą. Iš Bendrovės pateiktų mokėjimo pavedimų nustatyta, kad tik 1 958,21 Lt (draudimo liudijimas Nr. 710-451-08921, VAGK byla, I t. b, l.

76) ir 2 880 Lt (draudimo liudijimas Nr. 710-663-100 327, VAGK byla, I t. 1, b. l.

65) sumos pagrįstos mokėjimų pavedimais (VAGK byla, II t. b. l. 85, 86, 87, 88, 93). Rangos sutartyje garantijoms/laidavimams Projekto vykdytojas deklaravo išlaidų už 8 499,05 Lt, o draudimams – 11 000 Lt (b. l. 47), taigi iš viso 14 660,84 Lt suma pripažintina nepagrįsta ir netinkama finansuoti. Aplinkybė, kad rangovo deklaruotos garantijų/laidavimų sumos neviršija Rangos sutarties žiniaraštyje numatytų sumų, nėra teisiškai reikšminga, nes teisės aktai šios aplinkybės su patirtų išlaidų pagrįstumu nesieja. Pažymėjo, kad sutinkamai su aplinkos ministro 2003 m. kovo 20 d.

įsakymu Nr. 126 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 211 „Dėl statybos darbų techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ patvirtinimo“ pakeitimo“, jeigu konkursai statybos darbams pirkti (statybos darbai bei statinio projektavimo darbai finansuojami (pilnai arba iš dalies) iš PHARE, ISPA, SAPARD ar kitų tarptautinių programų lėšų) vykdomi pagal tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) nustatytas konkurso pravedimo procedūras arba kitų tarptautinių organizacijų specialiąsias pirkimo procedūras, statybos rangos sutartys parengiamos ir sudaromos naudojantis FIDIC arba kitų tarptautinių organizacijų standartinėmis statybos sutarčių sąlygomis.

Rangos sutarties Bendrosiose sutarties sąlygose (VAGK byla, I t. b. l. 116) numatyta, kad bendrosios sutarties sąlygos nustatomos pagal FIDIC „Geltonąją“ knygą. Pagal FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų 18.1 dalies 7 pastraipą, kai sumokama kiekviena draudimo įmoka, draudžiančioji šalis kitai šaliai privalo pateikti mokėjimo įrodymą (VAGK byla, II t. b. l. 12, antra lapo pusė). Tai reiškia, kad užsakovas turi teisę reikalauti ne tik garantijų ir draudimų faktą patvirtinančių dokumentų, bet ir dokumentų, patvirtinančių atitinkamo draudimo įmokų mokėjimo faktą.

Administravimo taisyklių 14.11 punkte nustatyta, kad galutinis paramos gavėjas saugo pagal kompetenciją visus dokumentus, susijusius su finansuojamų iš Sanglaudos fondo lėšų projektų įgyvendinimu; užtikrina, kad dokumentai būtų prieinami turintiems teisę juos tikrinti asmenims ir institucijoms. Pareiškėjo ir rangovo teisiniai santykiai dėl dokumentų pateikimo šio ginčo sprendimui įtakos neturi, kadangi pareigos dėl paramos grąžinimo ir tinkamo panaudojimo tenka galutiniam paramos gavėjui, o ne rangovui. Turėdamas tam teisinį pagrindą grąžinęs paramą pareiškėjas gali kelti atskirus teisinius ginčus su rangovu – UAB „Santeka“ dėl pastarojo netinkamo teisės aktų ar sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Pažymėta, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pateikė Agentūrai daugiau mokėjimo pavedimų kopijų dėl kitų apmokėtų sumų, tačiau iš jų nėra aišku, už ką konkrečios piniginės lėšos buvo sumokėtos, nes šių pavedimų mokėjimo paskirtyje nurodyti duomenys neatitinka Bendrovės teiktų sutarčių duomenų. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Agentūra atsižvelgė į visus pateiktus dokumentus, kurie pagal minėtą reglamentavimą galėtų pagrįsti išlaidas. Aplinkybė, kad rangovo deklaruotos garantijų/laidavimų sumos neviršija Rangos sutarties žiniaraštyje numatytų sumų, nėra teisiškai reikšminga, nes teisės aktai šios aplinkybės su patirtų išlaidų pagrįstumu nesieja.

Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad draudimo liudijimo ar garantijos pateikimas neįrodo, jog buvo patirtos sutartyje nurodytos išlaidos draudimams ir garantijoms. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju turėjo teisę reikalauti iš rangovo duomenų apie įmokų mokėjimą, o Agentūra turėjo teisę tokių duomenų reikalauti iš Bendrovės. Rėmėsi Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. D1-632, 6.3 punktu, pagal kurį Agentūra atlieka projektų įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-602-736-13, kurioje buvo išaiškinta, kad Agentūra turi pareigą tikrinti išlaidų tinkamumą ne tik prieš išmokant Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšas, bet ir viso projekto įgyvendinimo laikotarpiu.

Remiantis Administravimo Lietuvoje taisyklėmis Agentūra buvo įpareigota prižiūrėti, ar išlaidos yra faktiškai patirtos, visais projekto įgyvendinimo etapais. Teismas pažymėjo, kad parama gali būti grąžinama iš paramos gavėjo, o ne iš įgyvendinančios institucijos lėšų, todėl paramos grąžinimo santykyje šios institucijos kaltė ar neteisėti veiksmai nėra reikšmingi. Jeigu pareiškėjas mano, kad dėl paramą įgyvendinančios institucijos veiksmų yra patyręs žalos, jis gali pareikšti atskiras pretenzijas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo pateiktais apskaitos dokumentais buvo pagrįsta ne visa už garantijas ir draudimus patirta išlaidų suma ir pagrįstai nusprendė susigrąžinti 14 660,84 Lt sumą, kuri nebuvo paremta pateiktais dokumentais.

Agentūros direktoriaus 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr. T1-172 ir 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. T1-209 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. Teisėtu ir pagrįstu pripažintas ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 2 d. sprendimas Nr. 3R-3(AG-392/05-2013), kuriame buvo atsisakyta tenkinti Bendrovės skundą dėl minėtų įsakymų panaikinimo, todėl jis taip pat paliktas galioti. UAB „Nemenčinės komunalininkas“ skundas atmestas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

III. Pareiškėjas UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 152-154), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas, remdamasis sutarties dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo įgyvendinat projektą „Neries upės baseino investicinės programos pirmas etapas (Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės“ Nr. 2009/GPG/9 3.4.2. punkto 2 dalies bei 3.4.3 punkto 1 dalies nuostatomis, tvirtina, kad Agentūros pareiga buvo prieš išmokant Europos Sąjungos paramos ir valstybės fondo lėšas, patikrinti galutinio paramos gavėjo išlaidų tinkamumą. Atsakovas, atlikęs dokumentų patikrinimą, pažeidimų nenustatė bei pagrįsti draudimų ir garantijų išlaidų nei UAB „Nemenčinės komunalininkas“, nei rangovo UAB „Santeka“ neprašė ir 2010 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. APVA-6974 informavo Bendrovę, kad tiesiogiai apmokėjo UAB „Santeka“ iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų 293 167,53 Lt ir iš valstybės fondo lėšų 80 532,31 Lt už atliktus darbus, t. y. minėtas išlaidas Agentūra pripažino tinkamomis. Be to, apeliantas nurodo, kad nepagrįstų ir netinkamų finansuoti išlaidų suma (14 660,84 Lt) susidarė dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Santeka“ kaltės.

Atsakovas Agentūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (b. l. 174-179).

Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro paramos gavėjo pareiga grąžinti lėšas, kurios buvo panaudotos netinkamomis pripažintoms išlaidoms finansuoti.

Europos Komisija 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. CCI 2005/LT/16/C/PE/004 iš Sanglaudos fondo skyrė paramą projektui „Neries upės baseino investicinės programos pirmas etapas (Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės)“. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra Vilniaus rajono savavaldybės administracija ir UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2009 m. kovo 12 d. pasirašė sutartį dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektą „Neries upės baseino investicinės programos pirmas etapas (Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės)“ Nr. 2009/GPG/9/ (b. l. 28–43). Šia sutartimi Agentūra delegavo dalį funkcijų ir atsakomybę už jų vykdymą Bendrovei bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir jungtinė veiklos grupė UAB „Santeka“, UAB „Eigesa“ ir UAB „Statybų trikampis“, atstovaujama pagrindinio partnerio UAB „Santeka“, 2010 m. balandžio 8 d. pasirašė rangos sutartį Nr. A56-191-(3.18), kuria rangovas įsipareigojo atlikti visus projekto „Neries upės baseino projektas, I investicijų paketas. Vilniaus rajonas: Maišiagalos vandens ruošimo įrenginių ir gręžinių statyba“ darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus, o perkančioji organizacija ir užsakovas įsipareigojo sumokėti sutarties kainą rangovui už tinkamai atliktus ir užbaigtus darbus per tą laiką ir tuo būdu, kurie numatyti šioje sutartyje (b. l. 22–27). Rangos sutarties kaina – 1 374 698,16 Lt, kuri susideda iš Sanglaudos fondo dalies – 1 078 450,71 Lt ir Lietuvos Respublikos biudžeto dalies – 296 247,45 Lt.

Agentūra 2013 m. spalio 31 d. išvadoje „Dėl projekto Nr. 2005/LT/16/C/PE/004 „Neries upės baseino investicinės programos, I etapo (Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės) projektas“ išlaidų garantijoms bei draudimams sutartyje Nr. A56-191-(3.18) tinkamumo“ (b. l. 77–79) nurodė, kad įvertinus Bendrovės pateiktus Rangos sutarties garantijų / laidavimų ir draudimų sąnaudas pagrindžiančius dokumentus, nustatyta, jog:

1) minėtos sutarties kiekių sąrašuose ir darbų pakeitimuose numatyta išlaidų suma garantijoms / laidavimams – 16 500 Lt be PVM, o pareiškėjas deklaravo išlaidų už 8 499,05 Lt. Ši suma nebuvo visiškai pagrįsta projekto vykdytojo pateiktais pagrindžiančiais dokumentais. Už garantijas / laidavimus apmokėjimo dokumentais pagrįsta tik 3 108,21 Lt, todėl 5 390,84 Lt suma pripažintina netinkamomis finansuoti lėšomis;

2) Rangos sutarties kiekių sąrašuose ir darbų pakeitimuose numatyta išlaidų suma draudimams lygi 11 000 Lt be PVM. Bendrovė deklaravo išlaidų už 11 000 Lt. Už draudimus apmokėjimo dokumentais pagrįsta tik 2 880 Lt, todėl 8 120 Lt suma pripažintina netinkamomis finansuoti lėšomis. Bendra netinkamų finansuoti išlaidų suma – 13 510,84 Lt, kurią pareiškėjas turės grąžinti. Agentūros direktorius 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. T1-172 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2005/LT/16/C/PE/004 „Neries upės baseino investicinės programos I etapo (Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės) projektas išlaidų garantijoms bei draudimams sutartyje Nr. A56-191-(3.18) grąžinimo“ (b. 1. 83), vadovaudamasis Finansinės paramos grąžinimo taisyklių 5.2.2 punktu bei siekdamas susigrąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas, nustatė, kad Projekto galutinis paramos gavėjas UAB „Nemenčinės komunalininkas“, vykdydamas Rangos sutartį, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – nepateikė dalies garantijų / laidavimų ir draudimo įmokų mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijų, kurios pagrįstų visą pagal minėtą sutartį už garantijas bei draudimus iš Europos Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo lėšų apmokėtą lėšų sumą ir taip pažeidė Komisijos reglamento Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo 5 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 4 dalies d punktą.

Šio įsakymo 2 punkte Agentūros direktorius nurodė Projekto galutiniam paramos gavėjui per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą grąžinti 13 510,84 Lt (Europos Sąjungos dalis – 10 599,25 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 2 911,59 Lt), o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Agentūra 2013 m. lapkričio 5 d. raštais Nr. APVA-3308 (b. l.

76) ir Nr. APVA-3309 (b. l.

75) informavo pareiškėją bei Finansų ir Aplinkos ministerijas apie 2013 m. spalio 31 d. išvadoje nustatytas aplinkybes.

Agentūra, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pastabas ir papildomai pareiškėjo pateiktus dokumentus, 2013 m. gruodžio 27 d. parengė išvadą „Dėl projekto Nr. 2005/LT/16/C/PE/004 „Neries upės baseino investicinės programos, I etapo (Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės) projektas“ išlaidų garantijoms bei draudimams sutartyse Nr. A56-191-(3.18) ir Nr. A56-191-(3.18) tinkamumo (b. l. 118–120), kurioje patikslino nepagrįstų ir netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 14 660,84 Lt. Agentūros direktorius 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. T1-209 „Dėl 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. T1-172 pakeitimo“ (b. l. 115) pakeitė Agentūros direktoriaus 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. T1-172 2 dalį – nurodė, kad Projekto galutinis paramos gavėjas per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą privalo grąžinti 14 660,84 Lt (Europos Sąjungos dalis – 11 501,43 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 3 159,41 Lt), o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Apie šio įsakymo priėmimą Bendrovė buvo informuota Agentūros 2013 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. APVA-3969 (b. l. 114).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ direktoriaus skundą dėl Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. T1-209 ir 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. T1-172 panaikinimo bei paliko galioti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 3R-3(AG-392/05-2013).

Pareiškėjas UAB „Nemenčinės komunalininkas“, apeliaciniu skundu ginčydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių byloje vertinimu, teigė, kad Agentūra, prieš išmokėdama ES paramos ir Valstybės fondo lėšas, tikrino pareiškėjo – galutinio paramos gavėjo išlaidų tinkamumą, nei jo, nei rangovo UAB „Santeka“ neprašė pagrįsti draudimų ir garantijų išlaidų, išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti; be to, nurodė, kad bendra nepagrįstų ir netinkamų finansuoti išlaidų suma susidarė dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Santeka“ kaltės, kuri nurodė turinti teisę nepagrįsti konkretaus išlaidų laidavimams ir draudimams dydžio, nes tai įmonės konfidenciali informacija; prašė panaikinti ginčijamus Agentūros sprendimus.

Dėl Agentūros kompetencijos spręsti dėl išlaidų pagrįstumo

Sanglaudos fondas yra įsteigtas Europos sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1164/94, fondas finansiškai prisideda prie projektų ir gali teikti paramą aplinkos apsaugos projektams, kurie padeda siekti Europos Sąjungos sutartyje nustatytų tikslų aplinkos apsaugos srityje (2 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 11 straipsnio „Finansinės nuostatos“ 4 dalis nustato, kad mokėjimai, atliekami po išankstinio mokėjimo, turi būti glaudžiai ir skaidriai susiję su projekto įgyvendinimo eiga, 12 straipsnio „Finansiniai patikrinimai“ 1 dalis įpareigoja valstybes nares, kad būtų užtikrintas sėkmingas fondo finansuojamų projektų vykdymas, imtis būtinų priemonių reguliariai tikrinti, ar bendrijos finansuojama veikla tinkamai vykdoma, užkirsti kelią pažeidimams ir imtis priemonių jiems išvengti bei susigrąžinti visas sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo.

Minėtos reglamento, kuriuo įsteigtas Sanglaudos fondas, nuostatos, numato principines taisykles dėl fondo lėšų panaudojimo – mokėjimai turi būti glaudžiai ir skaidriai susiję su projekto įgyvendinimu, tai reiškia, turi būti skirti tik paramos sutartyje numatytoms išlaidoms finansuoti, o valstybės narės turi pareigą reguliariai tikrinti, ar finansuojama veikla tinkamai vykdoma, bei susigrąžinti visas lėšas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo.

Bendrieji kontrolės principai įtvirtinti 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, nuostatose. Šio Reglamento 58 straipsnio (bendrieji valdymo ir kontrolės sistemų principai) 1 dalyje nustatyta, kad valstybių narių parengtose veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemose apibrėžiamos atitinkamų įstaigų valdymo ir kontrolės funkcijos bei funkcijų pasiskirstymas kiekvienoje įstaigoje (a p.); numatoma, kad turi būti laikomasi principo, pagal kurį šių įstaigų tarpusavio funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos (b p.); numatomos procedūros, užtikrinančios pagal veiksmų programą deklaruojamų išlaidų teisingumą ir reguliarumą (c p.). Sisteminis minėto Reglamento ir Europos Komisijos reglamento Nr. 16/2003 nuostatų vertinimas leidžia spręsti, kad valstybės kompetentingų institucijų kontrolės funkcijos vykdomos ir mokant paramą (ex ante), ir jau išmokėjus paramą (ex post) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1338/2014).

Europos komisijos 2003 m. sausio 6 d. reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo, 22 straipsnio 4 dalies d) punkte įtvirtinta, kad tinkamos sąnaudos gali apimti pridėtines išlaidas, jeigu jos konkrečiai pagrįstos; jos turi būti paskirstytos sąžiningai vadovaujantis priimtais apskaitos standartais. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 II priedo D straipsnio „Mokėjimai“ 1 dalyje įtvirtinta, kad finansinės paramos išmokos atliekamos <...> tik už realiai padarytas išlaidas.

Komisijos 2003 m. sausio 6 d. reglamentas (EB) Nr. 16/2003, I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ 5 straipsnyje apibrėždamas reikalavimą išlaidų realumui, nustato, kad išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant bendrijos paramos lėšas turi būti realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį, kuris nurodytas Komisijos sprendime, atsižvelgiant į Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas, ir turi būti tiesiogiai susijusios su projektu. Išlaidos turi būti susijusios su valstybės narės patvirtintu mokėjimu, kurį ji realiai padarė arba išlaidos buvo padarytos jos vardu.

Komisijos 2002 m. liepos 29 d. reglamentas (EB) Nr. 1386/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos 8 straipsnio 2 dalies b punkte nustatė, kad mokėjimo institucija turi įsitikinti toliau išvardytų sąlygų įvykdymu, tame tarpe, kad išlaidų ataskaita apima tik toliau nurodytas išlaidas:

i) faktiškai padarytas per sprendime dėl paramos skyrimo numatytą tinkamumo laikotarpį, kurios gali būti patvirtintos sąskaitomis-faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės patvirtinamaisiais apskaitos dokumentais. Minėtos reglamentų nuostatos yra papildančios viena kitą dėl realiai patirtų išlaidų pagrindimo sąskaitomis-faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės patvirtinamaisiais apskaitos dokumentais ir reiškia, kad šių sąlygų įvykdymas keliamas visais atvejais, taigi ir pareiškėjui, siekiančiam pagrįsti paramos lėšomis apmokamų išlaidų realumą. Šie I skyriaus reikalavimai yra bendrosios nuostatos ir taikomi neišskiriant reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnyje numatytų pridėtinių išlaidų.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovas turi pareigą tikrinti išlaidų tinkamumą ne tik prieš išmokant Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšas, bet ir viso projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Remiantis Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026, Agentūra buvo įpareigota prižiūrėti, ar išlaidos yra faktiškai patirtos visais projekto įgyvendinimo etapais. Todėl ir po lėšų išmokėjimo paaiškėjus apie pažeidimą, t. y. visų išlaidų nepagrindimą dokumentais, Agentūra turėjo pareigą susigrąžinti nepagrįstai pareiškėjo turimas lėšas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-736/2013).

Dėl rangovo UAB „Santeka“ atsakomybės

LR Finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklės nustato tvarką, kuria vadovaudamosi Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu, taip pat nustato apribojimus gauti Europos Sąjungos finansinę paramą (Pažeidimų nustatymo taisyklių 1 p.).

Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos biudžetą taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, 4 punkte nustatyta, kad pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) vadovo sprendimas, o 5 punkte nurodomi pagrindai, kuriuos nustačius išmokėtos lėšos turi būti susigrąžinamos iš projekto vykdytojo. Taisyklėse reglamentuojami atvejai, kai turi būti susigrąžinamos jau išmokėtos lėšos, o lėšas turi grąžinti projekto vykdytojas, nepriklausomai nuo administruojančios ar įgyvendinančiosios institucijos veiksmų projekto vykdytojui išmokant arba už jį sumokant didesnes nei priklauso lėšų sumas.

Apelianto argumentai, kad jis neturi būti atsakingu dėl nepagrįstų ir netinkamų finansuoti išlaidų, iš jo neturi būti reikalaujama grąžinti lėšas, nes draudimų ir garantijų išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė rangovas UAB „Santeka“, pareiškėjas negali būti atsakingas dėl rangovo patirtų išlaidų pagrįstumo, pretenzijos turi būti reiškiamos rangovui, yra atmestini. Pareiškėjo atsakomybę už tinkamą paramos panaudojimą suponuoja paramos sutartis ir jos sudarymą bei vykdymą pagrindžiantys reglamentai, jau minėtos Europos sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/994 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, Komisijos 2003 m. sausio 6 d. reglamento (EB) Nr. 16/2003, I skyriaus 5 straipsnio, Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatos. Rangovas nagrinėjamu atveju nėra galutiniu paramos gavėju, nes jis tik atliko rangos sutartyje numatytus darbus, kurie buvo perduoti pareiškėjui. Pareiškėją su rangovu UAB „Santeka“ sieja 2010 m. balandžio 8 d. sudaryta rangos sutartis Nr. 156-191-(3.18), kuri buvo vykdoma dalyvaujant pareiškėjui, jis priėmė atliekamus darbus. Pareiškėjas, prieš pateikdamas Agentūrai, 2010 m. rugsėjo 20 d. patvirtino rangovo UAB „Santeka“ atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad garantijų/laidavimų sumos sudaro 8 499,05 Lt, draudimų išlaidos – 11 000 Lt. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas turėjo tiek galimybę, tiek pareigą įsitikinti išlaidų pagrįstumu ir paneigia argumentus, kad jis nėra atsakingas už tinkamą paramos lėšų panaudojimą. Jei sutartyje nėra aptarta kitaip, paprastai užsakovui tenka pareiga priimti rangos darbus (CK 6.681 str., 6.694 str.), tai reiškia ir jo atsakomybę už priimtų darbų atitikimą sutartyje numatytoms sąlygoms. Parama yra skiriama užsakovo priimtiems darbams, netinkamai savo pareigas įvykdžiusiam užsakovui tenka atsakomybė už paramos lėšų netinkamą panaudojimą ir jų grąžinimą. Rangos sutarties šalių ginčai dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, todėl teismui nebuvo pagrindo nagrinėti aplinkybių, susijusių su rangovo prievolių vykdymu.

Ginčijamas administracinis sprendimas dėl paramos lėšų grąžinimo yra priimtas siekiant teisėtų tikslų – tinkamo Sanglaudos fondo tikslinių lėšų panaudojimo, nustačius pažeidimą – netinkamų išlaidų finansavimą – pritaikytos priemonės buvo būtinos ir, konstatavus, kad realiai konkreti išlaidų dalis nebuvo patirta, jų susigrąžinimas tokia apimtimi laikytinas proporcinga priemone. Vyriausioji administracinių ginčų komisijai pagrįstai paliko galioti Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. T1-172 ir Agentūros direktoriaus 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. T1-209. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 3R-3(AG-392/05-2013).

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, teisėjų kolegija padarytoms išvados iš esmės pritaria, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimtą sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė