A-502-844-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-844/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00449-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „MINIJOS NAFTA“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir uždarajai akcinei bendrovei „COWI Lietuva“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos ir Danijos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „MINIJOS NAFTA“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (4)-LV4-1050 ir jį papildantį 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (33-1)-LV4-1070, ir įpareigoti Klaipėdos RAAD ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Įstatymas) 2000 m. balandžio 18 d. redakcijos (Žin., 2000, Nr. 39-1092) 8 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka patvirtinti UAB „MINIJOS NAFTA“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programą (toliau – ir PAV programa).

Skunde (I t., b. l. 4–10) pareiškėjas paaiškino, kad 2005 m. gegužės 19 d. pradėjo naują poveikio aplinkai vertinimo procesą ir parengė PAV programą, kuriai pritarė visos PAV subjektais esančios institucijos, išskyrus Šilutės rajono savivaldybės tarybą. Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. T1-1268 pagrindu Klaipėdos RAAD 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (9.14.15)-LV4-1967 atsisakė pritarti PAV programai, sustabdydamas PAV programos vertinimo procedūrą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-1326/2012 panaikino šį Klaipėdos RAAD sprendimą ir įpareigojo Šilutės rajono savivaldybės tarybą apsvarstyti PAV programą ir priimti motyvuotą sprendimą vadovaujantis taikytina Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcija.

Šilutės rajono savivaldybės taryba 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T1-433 atsisakė pritarti PAV programai. Nesilaikydamas teisės aktuose numatytos procedūros ir nekviesdamas PAV subjektų, pateikusių išvadas, į posėdį, Klaipėdos RAAD 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (4)-LV4-2674 nusprendė PAV programos nenagrinėti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-123-609/2013 panaikino Klaipėdos RAAD 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. (4)-LV4-2674 ir įpareigojo atsakovą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2000 m. balandžio 18 d.

įstatymo redakcija Nr. I-1495) 8 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir priimti motyvuotą sprendimą dėl UAB „MINIJOS NAFTA“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programos tvirtinimo. 2013 m. kovo 21 d. vyko PAV subjektų išvadų viešas svarstymas, po kurio pareiškėjas gavo skundžiamą Klaipėdos RAAD 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (4)-LV4-1050 ir jį papildantį 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (33-1)-LV4-1070.

Atsakovo sprendimas pažeidžia Įstatymo 8 straipsnio 9 dalies ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-311 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 15 punkto nuostatas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas nenumatė Klaipėdos RAAD teisės PAV programos nesvarstyti ir / arba netvirtinti. Atsakovas, padarydamas procedūrinius pažeidimus, neužtikrino pareiškėjui įstatymų garantuojamos teisės pakoreguoti PAV programą, tam kad po beveik 10 metų trunkančio proceso ji pagaliau būtų patvirtinta. Be to, Klaipėdos RAAD pažeidė pareigą pagrįsti sprendimą objektyvia informacija ir duomenimis, nes 2013 m. balandžio 16 d. sprendime nurodytos tik procedūrinės teisės normos, nustatančios Klaipėdos RAAD kompetenciją, o 2013 m. balandžio 18 d. sprendime apskritai nesiremiama jokiomis teisės normomis. Klaipėdos RAAD nenurodė argumentų, kodėl atsisakė patvirtinti PAV programą ir nepaaiškino, kaip PAV programa turėtų būti pataisyta ar papildyta. UAB „MINIJOS NAFTA“ nesutiko su atsakovo argumentais, kad negalima nustatyti PAV apimties ir galimo poveikio aplinkai, nes nėra PAV vertinimo objekto, kol nėra detaliai išžvalgytų ir aprobuotų naftos telkinių ir nežinomos tikslios telkinio ribos. Jos teigimu, PAV procedūros turi būti baigtos prieš pradedant žvalgybos darbus, nes tai yra išankstinė sąlyga angliavandenilių telkiniams atrasti ir aprobavimo procedūrai užbaigti. Tokius atsakovo argumentus jau atmetė kaip nepagrįstus administraciniai teismai. Klaipėdos RAAD, tvirtindamas, kad jam trūksta informacijos, ar pareiškėjas iš viso gali vykdyti planuojamą ūkinę veiklą tam tikroje teritorijoje, viršijo savo kompetenciją, kadangi jam nesuteikti įgaliojimai tikrinti ir vertinti žemės gelmių išteklių tyrimo bei naudojimo sąlygų, sutarčių dėl žemės gelmių naudojimo vykdymo sąlygų ar aiškinti licencinę sutartį.

Atsakovas Klaipėdos RAAD su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 54–56) paaiškino, kad Įstatymas įpareigoja PAV dokumentų rengėją PAV programoje apibūdinti pagrindines svarstytinas alternatyvas ir nurodyti jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į geriausius prieinamus gamybos būdus. Iš UAB „MINIJOS NAFTA“ pateiktos tvirtinti PAV programos neaišku, kaip nagrinėjant pasirinktas vietos alternatyvas PAV ataskaitoje bus atsižvelgta į galimą poveikį aplinkai, kadangi nėra patikimos informacijos, ar angliavandenilių ištekliai šiose vietose iš viso egzistuoja, o jeigu egzistuoja, tai kaip jie yra išsidėstę pasirinktų nagrinėti vietos alternatyvų gręžiniams įrengti atžvilgiu.

Be to, nepaaiškinta, kodėl pasirinktos už licencinio ploto ribų esančios vietos eksploatacijos gręžinių alternatyvoms nagrinėti. PAV programoje pareiškėjas privalėjo pateikti planuojamų gręžinių išsidėstymo Gargždų licencinio ploto atžvilgiu schemą bei pagrįsti šios planuojamos ūkinės veiklos teisėtumą, nes eksploatacijos gręžinių įrengimas yra planuojamas už licencinio ploto ribų. Teikiant PAV programą nebuvo pridėta žemės gelmių išteklių naudojimo sutarties kopija, kurios neturint nėra galimybės išsiaiškinti, ar šioje sutartyje nebuvo nustatytas terminas, per kurį angliavandenilių išteklių paieškos ir / ar žvalgybos darbai turėjo būti užbaigti.

Atsakovas pažymėjo, kad kai leidime naudoti angliavandenilių išteklius yra numatyta paieška ir / ar žvalgyba, jos atliekamos leidime naudoti angliavandenilių išteklius nurodytame plote ir angliavandenilių išteklių naudojimo sutartyje nurodytą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 10 metų nuo naudojimo sutarties pasirašymo dienos. Leidime naudoti angliavandenilių išteklius numatytu paieškos ir / ar žvalgybos laikotarpiu turėjo būti įvykdyti visi leidimo turėtojo angliavandenilių išteklių naudojimo sutartyje prisiimti paieškos ir / ar žvalgybos įsipareigojimai, tuo tarpu Gargždų licencinio ploto naudojimo sutartis buvo pasirašyta dar 1995 metais.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 277 patvirtintos Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos, galiojusios iki 2005 m. rugpjūčio 3 d., 5 ir 6 punktuose buvo nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, organizatorius (užsakovas) prieš pateikdamas programą Aplinkos ministerijai ar įgaliotai institucijai tvirtinti, turi pranešti apie tai visuomenei, paskelbdamas visuomenės susitelkimo vietose, respublikinėje bei miesto ar rajono, kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje, o esant galimybei – per radiją ir televiziją, nurodydamas kur ir kokia planuojama ūkinė veikla bus vykdoma, kas planuoja ūkinę veiklą (užsakovas), kur ir kada galima susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, kam teikti motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo klausimais.

Pareiškėjas, atlikdama šią procedūrą, pranešė visuomenei, jog UAB „MINIJOS NAFTA“ planuoja vykdyti naftos paieškos ir gavybos darbus Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje, Kintų objekte (Kintai, Šilutės rajonas). UAB „COWI Lietuva“ parengtoje ir Klaipėdos RAAD kaip atsakingai institucijai tvirtinti pateiktoje PAV programoje pasirinko dvi vietos alternatyvas naftos eksploatacijos (gavybos) gręžiniams įrengti, kurios yra sklypuose, esančiuose už Gargždų licencinio ploto ribų. Taigi visuomenei buvo pateikta klaidinanti informacija apie planuojamos ūkinės veiklos vietą, t. y. pranešimas visuomenei apie planuojamai ūkinei veiklai vykdyti pasirinktą vietą neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl PAV programa negali būti patvirtinta.

Nurodė, kad nei pareiškėjas, nei UAB „COWI Lietuva“ nėra pateikę duomenų, patvirtinančių angliavandenilių telkinio Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) egzistavimo faktą, todėl nėra galimybės nustatyti PAV apimties ir galimo poveikio aplinkai (nėra vertinimo objekto). Vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Įstatymo 1 ir 2 prieduose išvardytomis ūkinėmis veiklomis atsakovas nurodė, kad angliavandenilių paieškos ir žvalgybos gręžiniams įrengti PAV procedūros nėra privalomos, jeigu to nepareikalauja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nėra nusprendusi, kad atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus.

Klaipėdos RAAD, kaip atsakinga institucija, iki šiol iš planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių nėra gavusi tokio reikalavimo bei nėra priėmusi sprendimo, kad pareiškėjo planuojamai naftos paieškos (įrengiant naftos paieškos ir žvalgybos gręžinius) Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) veiklai vykdyti būtų privaloma atlikti atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „COWI Lietuva“ palaikė pareiškėjo skundą.

Atsiliepime (I t., b. l. 89–93) UAB „COWI Lietuva“ paaiškino, kad atsakovo atsiliepime įvardijami nauji, skundžiamame sprendime nenurodyti, PAV programos netvirtinimo motyvai. Nors Klaipėdos RAAAD teigia, kad trūko būtinos informacijos PAV programai patvirtinti, tačiau tokios informacijos nei raštu, nei 2013 m. kovo 21 d. vykusio viešo svarstymo metu neprašė. PAV ataskaitoje yra numatytas 3 alternatyvių planuojamos ūkinės veiklos vietų ir 3 ūkinės veiklos vietų variantų nagrinėjimas bei poveikio aplinkai vertinimas visais aspektais, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovu dėl alternatyvų nepakankamumo. Išsami alternatyvų analizė turi būti atliekama PAV ataskaitoje, o PAV programoje turi būti tik nurodytos ir trumpai aprašytos alternatyvos, kurios bus nagrinėjamos PAV ataskaitoje, siekiant parinkti tinkamiausią visais atžvilgiais. Klaipėdos RAAD teiginiai, kad būtina pagrįsti, ar nebus išgaunami angliavandeniliai už licencinio ploto ir kad PAV programoje privalėjo būti vietos alternatyvų išdėstymo Gargždų licencinio ploto atžvilgiu schema, yra nepagrįsti ir pertekliniai, nes jie niekaip nesusiję su galimu poveikiu aplinkai. Klaipėdos RAAD nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai tikrinti ir vertinti žemės gelmių išteklių tyrimo bei naudojimo sąlygų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „MINIJOS NAFTA“ skundą tenkino – panaikino Klaipėdos RAAD 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (4)-LV4-1050 ir 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (33-1)-LV4-1070, ir įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Įstatymo (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 8 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka patvirtinti pareiškėjo naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) PAV programą (II t., b. l. 24–32).

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492-1326/2012 pripažino, jog UAB „MINIJOS NAFTA“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programą pradėjo rengti galiojant Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2000 m. balandžio 18 d. redakcijai Nr. VIII-1636, todėl visos tolesnės poveikio aplinkai vertinimo procedūros, susijusios su PAV programos derinimu ir tvirtinimu, turi būti atliekamos remiantis minėta Įstatymo redakcija.

Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimu taip pat konstatuota, kad nei vienas ginčo teisinius santykius reglamentuojantis norminis teisės aktas nenumato tokios procedūros, pagal kurią pirma turėtų būti atliekamas žemės gelmių ištyrimas bei aprobavimas, ir tik po to vertinamas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, t. y. tokia veikla, kuri dar tik bus vykdoma ateityje.

Taigi Klaipėdos RAAD nepagrįstai iš pareiškėjo reikalauja tikslių duomenų apie esamus angliavandenilių išteklių plotus, kurie paaiškės tik vėlesnių etapų metu ir jau vykdant ūkinę veiklą. Todėl atsakovo argumentai, jog detaliai neištyrus ir neaprobavus planuojamus išgauti angliavandenilių išteklius negalima nustatyti planuojamų išgauti išteklių telkinio tikslias ribas ir nagrinėjant planuojamos ūkinės veiklos vietų alternatyvas atsižvelgti į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu (ginčijamo sprendimo 1 p.), jog nežinant tikslių telkinio ribų, nepakanka informacijos, kad galima būtų įvertinti ar nebus išgaunami angliavandenilių ištekliai, esantys už licencinio ploto ribų (ginčijamo sprendimo 2 p.) ir kol nėra detaliai išžvalgytų ir aprobuotų naftos telkinių, t. y. nėra PAV vertinimo objekto, negalima nustatyti PAV apimties ir galimo poveikio aplinkai (ginčijamo sprendimo 3 p.) atmesti kaip nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės pažymėjo, kad rengiant PAV programą, kaip bazinis dydis naudojamas maksimalus planuojamos išgauti naftos kiekis, atitinkamai įvertinamas ir prognozuojamas maksimalus poveikis aplinkai. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžiama, jog poveikis aplinkai yra numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla. Iš to akivaizdu, jog tiek PAV programa, tiek PAV ataskaita yra prognostinio pobūdžio dokumentai, kurie tik numato galimą aplinkos pokytį, bet tiksliai jo neapibrėžia.

Teismas pažymėjo, jog reikalavimus PAV programai nustato Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis ir PAV programos atitikimą šiems reikalavimams turėjo įvertinti poveikio aplinkai vertinimo subjektai (savo kompetencijos ribose). Klaipėdos RAAD skundžiamame sprendime nenurodė nei vieno šio dokumento trūkumo. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad reikalaudamas pateikti sutartį dėl licencinio ploto naudojimo, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „MINIJOS NAFTA, ir informaciją, patvirtinančią, kad naftos gavybai parinktos aikštelės, kuriose naftos gręžinių įrengimo vietų alternatyvos (1-4 variantai) yra Gargždų licencinio ploto ribose, atsakovas viršijo savo įgaliojimus.

Klaipėdos RAAD, teismo įsitikinimu, nepagrįstai kelia abejones dėl sutarties, kurios šalimi jis nėra, sąlygų pažeidimo, jos galiojimo termino ir licencinio ploto ribų. Tokios funkcijos Klaipėdos RAAD nepriskiria jokie teisės aktai, antra, tai nėra PAV programos vertinimo dalykas. Skundžiamus administracinius aktus atsakovas grindžia Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad atsakinga institucija tvirtina poveikio aplinkai vertinimo programas, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 11.2.5 punktu, numatančiu Klaipėdos RAAD teisę nagrinėti ir tvirtinti PAV programas.

Minėtos teisės normos iš esmės pagrindžia tik atsakovo kompetenciją priimti sprendimą dėl PAV programos tvirtinimo, tačiau neatspindi, kokių teisės aktų normų neatitinka tvirtinimui pateikta PAV programa. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimas pagrįsti administracinį aktą teisės normomis, užtikrina asmens teisę jam nepalankaus sprendimo atveju žinoti, kokių teisės normų nesilaikymas (pažeidimas) lėmė nepalankaus sprendimo priėmimą.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos RAAD administraciniai aktai privalėjo būti pagrįsti teisės normomis, kurios pareiškėjui užtikrintų galimybę suprasti, kokių teisės aktų nuostatų neatitinka parengta PAV programa, ir esant teisiniam apibrėžtumui leistų ginti savo teises, t. y. pataisyti PAV programą taip, kad ji atitiktų teisės normų reikalavimus. Įvertinęs bylos medžiagą teismas taip pat pritarė pareiškėjo argumentams dėl padarytų procedūrinių pažeidimų. Atkreipė atsakovo dėmesį į, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas nenumato galimybės įgaliotai institucijai tiesiog netvirtinti programos.

Tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, kad atsakinga institucija, gavusi ir išnagrinėjusi Programą bei visų PAV subjektų išvadas, per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos turi ją patvirtinti arba pateikti motyvuotus reikalavimus PAV dokumentų rengėjui papildyti ir pataisyti programą. Klaipėdos RAAD, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepateikė motyvuotų reikalavimų UAB „COWI Lietuva“, kokiu būdu PAV programa turi būti papildyta ar pataisyta, todėl tiesiog netvirtindamas parengtos PAV programos atsakovas pažeidė Tvarkos aprašo 15 punktą.

Kadangi nurodytų Tvarkos aprašo nuostatų nesilaikymas UAB „MINIJOS NAFTA“ užkirto kelią vykdyti tolesnes poveikio aplinkai vertinimo procedūras (rengti PAV ataskaitą ir kt.), šis procedūrinis pažeidimas pripažintas esminiu. Be to, Klaipėdos RAAD atsiliepime nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjas neprivalo rengti PAV programos. Net ir tuo atveju, jei pareiškėjas neprivalėjo rengti PAV programos, Klaipėdos RAAD konkliudentinius veiksmus, kai atsakovas beveik dešimt metų dalyvavo PAV programos derinimo ir tvirtinimo procedūrose, galima būtų pripažinti atsakovo atsiliepime įvardijamu reikalavimu tokią programą rengti.

Tokie atsakovo argumentai prieštarauja kitiems jo sprendimuose nurodytiems motyvams bei pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia, gero administravimo, teisėtų lūkesčių principus, kadangi PAV programa buvo parengta dar 2005 metais, dėl jos tvirtinimo 2011–2013 metais vyko teisminiai procesai, tačiau Klaipėdos RAAD tokių argumentų, jog PAV programos rengti neprivaloma, nenurodė nei 2005 metais, nei teisminių procesų metu. Teismas pažymėjo ir tai, kad teisės aktas nenumatė, kiek tiksliai turi būti apibrėžta planuojamos ūkinės veiklos vieta, todėl pareiškėjo pranešimas visuomenei, jog jis planuoja vykdyti naftos paieškos ir gavybos darbus Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje, Kintų objekte, laikytinas tinkamu visuomenės informavimu.

Dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Pamarys“, tiek Kintų seniūnijoje bei Kintuose pakabintame skelbime buvo nurodyta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, todėl suinteresuotai visuomenei norint gauti išsamesnę informaciją apie planuojamos ūkinės veiklos vietą, buvo suteikta galimybė susipažinti su PAV programa. Teismas atsižvelgė į tai, kad Klaipėdos RAAD jau ne kartą buvo teismų įpareigotas iš naujo nagrinėti PAV programą, tačiau jos nepatvirtino, nenurodydamas jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti šios programos atitiktimi įstatymui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai. Šiuo atveju įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti PAV programą ir priimti sprendimą dėl jos tvirtinimo, teismo sprendimas būtų formalus, tokiu būdu neišsprendžiant tarp ginčo šalių kilusio konflikto, o tik nukeliant jį į ateitį, todėl yra pagrindas įpareigoti atsakovą patvirtinti PAV programą.

III. Atsakovas Klaipėdos RAAD padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (II, b. l. 34–40) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nuo žemės gelmių geologinės sandaros ir struktūros, joje glūdinčių detaliai išžvalgytų ir prognozinių, žemės gelmių išteklių išsidėstymo, kiekių, pasiekiamumo priklauso angliavandenilių išteklių išgavimui planuojamų naudoti technologinių procesų pasirinkimas (hidraulinio skaldymo metodo ar kitų) bei jų galimo poveikio žemės gelmių komponentams vertinimas. PAV metu neturint informacijos apie žemės gelmėse glūdinčius žemės gelmių išteklius, negalima objektyviai pasirinkti PAV ataskaitoje nagrinėtinas vietų gavybos gręžiniams įrengti alternatyvas.

2. Vadovaujantis Įstatymu žemės gelmių geologinio tyrimo darbai, apimantys ir naftos paieškos ir žvalgymo darbus, nėra PAV objektas tol, kol neplanuojama vykdyti bandomąją naftos gavybą, kuri priskirtina Įstatymo 2 priedėlio 13 punkte įvardytai veiklai. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedėlio 2.5 punkte įvardyta veikla – giluminių gręžinių įrengimas, kurią planuojant reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo, yra netaikoma angliavandenilių paieškos ir žvalgybos darbams.

3. PAV programoje svarstytos alternatyvos ir įvardytos jų pasirinkimo priežastys, informacija apie planuojamus naudoti technologinius procesus, numatomas naudoti medžiagas ir chemikalus, reikalingus gamtinius išteklius, susidarysiančius teršalus, turėjo būti pateikta remiantis turima informacija apie žemės gelmių geologinę sandarą, struktūrą ir žemės gelmėse glūdinčius, detaliai išžvalgytus planuojamus išgauti naftos išteklius bei detaliai ir preliminariai išžvalgytus bei aptiktus prognozinius neplanuojamus išgauti išteklius.

4. PAV ataskaitoje nagrinėtinos alternatyvos negali būti vertinamos kaip Įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatų laikymasis, nes jos pasirinktos ne planuojamos ūkinės veiklos vykdymui numatytoje teritorijoje, o už šios teritorijos ribų.

5. PAV organizatoriui nustatyta prievolė pranešti visuomenei, kur planuojama vykdyti ūkinę veiklą, nepriklausomai nuo to, kad suinteresuota visuomenė, pasinaudodama teise susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, turės galimybę šią informaciją gauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjo. Informacija apie pasirinktų vietos gavybos gręžiniams įrengti alternatyvų, nagrinėtinų PAV ataskaitoje, išsidėstymą Gargždų licencinio ploto atžvilgiu ginčo PAV programoje nebuvo nurodyta.

6. Klaipėdos RAAD neaišku, kokiais motyvais vadovaudamasis planuojamos ūkinės veiklos organizatorius PAV programos bei ataskaitos rengimo metu neturėdamas informacijos apie planuojamos ūkinės veiklos vietoje esančius planuojamus išgauti žemės gelmių išteklius ir esant pasirašytai sutarčiai dėl Gargždų licencinio ploto naudojimo, vietas gavybos gręžiniams įrengti pasirinko už Gargždų licencinio ploto ribų.

7. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Tvarkos aprašo 15 punkto pažeidimo. Teismas nurodė, kad vertindamas ginčo aplinkybes vadovausis Įstatymo 2000 m. balandžio 18 d. reakcija. Tvarkos aprašas įsigaliojo 2006 m. liepos 6 d., o minėtos redakcijos Įstatymas buvo aktualus iki 2005 m. liepos 12 d.

8. Paieškos gręžiniai yra vienintelis būdas nustatyti, ar iš tikrųjų yra naftos ir kokios ji vertės. Tik išgręžus paieškinį gręžinį paaiškės, ar yra prielaidos naftos gavybos veiklai, t. y. ar planuojama ūkinė veikla šiuo atveju bus PAV objektas. Naftos telkinio egzistavimo fakto patvirtinimas yra būtina prielaida planuojamą ūkinę veiklą priskirti prie naftos gavybos veiklos.

9. Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje atlikus angliavandenilių išteklių paieškos ir žvalgybos darbus gali paaiškėti, kad angliavandenilių išteklių planuojamoje teritorijoje nėra, todėl kol nesurinkta pakankamai duomenų, nėra pagrindo PAV procesui.

10. Departamentas, vykdydamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-838-342/2013 ir siekdamas išvengti baudų, 2013 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (33-1)-LV4-3096.

Pareiškėjas UAB „MINIJOS NAFTA“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (II t., b. l. 102–105) pareiškėjas paaiškina, kad Klaipėdos RAAD negali pakeisti savo sprendimo neteismine tvarka. Pažymi, jog bandomosios naftos gavybos metu vykdoma detalioji išteklių žvalgyba, jos metu dar nėra nustatytos tikslios telkinio ribos, apskaičiuoti ir aprobuoti ištekliai, bet jau daromas poveikis aplinkai, kuris turi būti įvertintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „COWI Lietuva“ prieštarauja atsakovo apeliacinio skundo tenkinimui.

Atsiliepime (II t., b. l. 94–97) pažymi, kad atsakingai institucijai pritarus planuojamai ūkinei veiklai, pirma būtų išžvalgyti naftos ištekliai, o radus reikiamą šių išteklių kiekį, toliau būtų įgyvendinamas antrasis ir trečiasis planuojamos ūkinės veiklos etapas. Žvalgybiniu gręžiniu nustačius, jog seisminiais tyrimais aptiktas naftos telkinys yra nepakankamo dydžio, kad būtų verta jį naudoti, trečiasis planuojamos ūkinės veiklos etapas nebūtų vykdomas. Toks pareiškėjo sprendimas yra racionalus ir neprieštarauja norminiams teisės aktams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepime prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (II t., b. l. 99–100).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Taigi asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, kuris yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Paduodamas skundą teismui dėl savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo, pareiškėjas pats pasirenka savo teisių gynimo būdus bei šių teisių gynimo apimtį. Todėl jam kyla pareiga tiksliai suformuluoti skundo dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato tikimasi, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo kvalifikuotas nurodymas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu bei pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

Pažymėtina, jog asmuo reikšdamas reikalavimus administracinėje byloje turi nurodyti, kokios jo subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ginčijamo akto atitinkamomis dalimis ir kaip jie bus apginti reikalavimus patenkinus, t. y. nurodyti, kaip skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis pasikeistų. Šios materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Tikrinamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos RAAD atsisakymo patvirtinti UAB „COWI Lietuva“ parengtą UAB „MINIJOS NAFTA“ planuojamos ūkinės veiklos – naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) – poveikio aplinkai vertinimo programą. Iš UAB „MINIJOS NAFTA“ skunde suformuluotų prašymų matyti, jog savo pažeistų teisių (teisėtų interesų) apgynimą ir teisingumo atkūrimą ji konkrečiai siejo su atsakovo, kaip atsakingos institucijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio prasme, administracinių įgaliojimų patvirtinti PAV programą realizavimu. Klaipėdos RAAD, apeliacine tvarka skųsdamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą informavo, kad 2013 m. spalio 16 d. įvykdė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą, įpareigojantį jį vadovaujantis Įstatymo (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 8 straipsnio 9 dalimi patvirtinti pareiškėjo naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) PAV programą. UAB „MINIJOS NAFTA“ ir UAB „COWI Lietuva“, atsikirsdamos į atsakovo apeliacinį skundą, atsiliepimuose šios aplinkybės neneigia, ją taip pat įrodo 2014 m. kovo 28 d. į bylą pateikta Klaipėdos RAAD 2013 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (33-1)LV4-3096 kopija.

Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas patenkino pareiškėjo reikalavimą patvirtinti PAV programą po to, kai pastarasis nustatyta tvarka kreipėsi į administracinį teismą (2013 m. gegužės 16 d.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios bylos ginčo dalyko nebeliko, o kartu išnyko ir pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. aiškiai identifikuojamas interesas apginti objektyviai egzistuojančią, bet ne tariamą, subjektinę teisę. Kadangi skundžiamo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. (4)-LV4-1050 ir 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (33-1)-LV4-1070 neigiamas poveikis tarp administracinės bylos šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra pasibaigęs, konstatuotina, jog Klaipėdos RAAD įpareigojimas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus tapo nepagrįstu ir objektyviai neįgyvendinamu, o skundo nagrinėjimas tik dėl formalaus minėtų administracinių aktų panaikinimo, kas reikštų tam tikrų faktų pripažinimą, nebūtų suderinamas su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (pvz.: administracinės bylos Nr. A442-1669/2008, A822-3039/2012, A858-610/2013), todėl faktinėms bylos aplinkybėms iš esmės pasikeitus, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas. Pažymėtina, jog UAB „MINIJOS NAFTA“, manydama, kad Klaipėdos RAAD 2013 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. (33-1)LV4-3096 patvirtinti PAV programą su tam tikromis pastabomis yra neteisėtas ir nepagrįstas, gali kreiptis į teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „MINIJOS NAFTA“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė