A-502-926-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-926/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00935-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų E. B. ir S. B. (S. B.) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. B., S. B., uždarajai akcinei bendrovei „Žaliakalnio pasažas“, A. T., L. B., J. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. A-2623 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano patvirtinimo (toliau – ir Įsakymas).

Skunde (I t., b. l. 5–6, 21–24; II t., b. l. 38–43) pareiškėjas paaiškino, kad yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Sklypas Nr. 25), bendraturtis, tačiau jau keletą metų su šeima gyvena ir dirba Šveicarijoje. 2012 m. rugpjūčio mėnesio viduryje pareiškėjas grįžo atostogų į Lietuvą ir iš kaimynų sužinojo, kad sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Sklypas Nr. 23), kuris ribojasi su jo valdomu žemės sklypu, bus statomas daugiabutis namas. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie rengiamą ir jau parengtą detalųjį planą, kadangi jam, gretimo sklypo savininkui, siųsti registruoti laiškai nebuvo įteikti, o tuo pačiu nepranešta apie pradėtą Sklypo Nr. 23 detalųjį planavimą, todėl buvo pažeistos detaliojo planavimo viešumą užtikrinančios procedūros, V.

J. negalėjo dalyvauti teritorijos planavimo procese, laiku išreikšti savo pretenzijų dėl rengiamo plano sprendinių. Ginčo atveju buvo padaryti šie viešojo svarstymo procedūros pažeidimai: nebuvo įrengtas stendas planuojamoje teritorijoje, pareiškėjui nebuvo įteiktas laiškas su pranešimu apie rengiamą detalųjį planą, spaudoje skelbiama informacija neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 27.1 punkto reikalavimų.

Be to, detalusis planas pažeidžia Kauno miesto tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu T-242 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) reikalavimus, kadangi detaliojo plano sprendiniuose pastato aukštingumas numatomas 5–6 aukštai, žemės sklypo užstatymo intensyvumas yra 2,7, o pagal Bendrojo plano sprendinius užstatymo intensyvumo (UI) maksimalus dydis yra 1,60. Nustatant atstumą iki sklypo ribos detaliojo plano sprendimuose vadovautasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. D1-338 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR 2.02.09:2005), bet šiuo atveju projektuojamas daugiabutis pastatas. STR 2.02.09:2005 priede nurodoma, jog kai sklypo dydis daugiau nei 600 m2 ir mažiau kaip 900 m2, sklypo užstatymo tankis – 30–35%. 784 m2 sklype užstatymo maksimalus procentas būtų 32, kas sudarytų 251 m2, tuo tarpu detaliajame plane numatytas užstatymo tankumas yra 45 proc., kas sudaro 352,8 m2 užstatomo ploto. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR 2.02.01:2004), kuris turi būti taikomas nustatant daugiabučio gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą, kuri laikoma įvykdyta, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio yra: 193.1 punktas ne mažesnis negu jo aukštis; 193.2 punktas atstumai gali būti mažesni, jeigu pro užstoto pastato langus bus garantuojamas ne mažesnis kaip 60° regėjimo kampas horizontalioje plokštumoje. Gyvenamasis namas Sklype Nr. 25 yra 8,7 m atstumu (daugiau kaip dvigubai mažesniu nei projektuojamo pastato aukščio) nuo projektuojamo pastato, vakarinėje sienoje esantys langai užstojami projektuojamo pastato apie >120° kampu.

Po vidudienio Sklypas Nr. 25 būtų šešėlyje, nes pagal planą daugiabutį Sklype Nr. 23 numatoma statyti vakarinėje dalyje. Detaliajame plane nurodyta, kad dėl neišlaikomo reikiamo atstumo nuo projektuojamo pastato iki sklypo ribos gauti gretimų sklypų savininkų ir naudotojų raštiški pritarimai, tačiau pareiškėjas, kaip vienas iš gretimo sklypo savininkų, nėra davęs raštiško sutikimo mažinti atstumą. Detaliojo plano sprendiniai yra pažeisti ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d.

įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (toliau – ir Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai) 148.3–148.8 punktų prasme.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (II t., b. l. 52–57) paaiškino, kad pareiškėjas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo informuotas registruotais laiškais apie pradedamą rengti, apie parengtą Sklypo Nr. 23 detalųjį planą, ir tai yra tinkamas informavimas Nuostatų 24.2 punkto požiūriu. Teritorijų planavimo organizatoriai ar detalųjį planą tvirtinanti institucija nėra atsakingi už tai, kad gretimo žemės sklypo savininkas negyvena jo paties deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjas, turėdamas pareigą teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti savo išvykimą į užsienį ir gyvenamosios vietos pakeitimą, šių veiksmų neatliko.

Be to, visuomenės informavimo procedūros metu ne tik buvo išsiųsti informaciniai pranešimai gretimų žemės sklypų savininkams ar naudotojams, bet ir informacija apie detalųjį planavimą paskelbta vietos spaudoje (2011 m. gegužės 14 d. ir 2011 m. rugpjūčio 6 d. dienraštyje „Laikinoji sostinė“), savivaldybės interneto tinklalapyje (2011 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. rugpjūčio 5 d.), Žaliakalnio seniūnijos skelbimų lentoje bei stende planuojamoje teritorijoje. Taigi planavimo organizatorius atliko visus Nuostatuose numatytus veiksmus, tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka informavo pareiškėją, todėl atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti tvirtinti detalųjį planą dėl pareiškėjo nurodomos priežasties.

Atsakovas pažymėjo, kad Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai nėra taikomi rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Pareiškėjo argumentai, susiję su žemės sklypo ploto dydžio skaičiavimais, nustatant, kad žemės sklypas yra per mažas, kad jame būtų pastatytas 6 aukštų (15 butų) gyvenamasis namas, yra subjektyvaus pobūdžio prielaidos. Bendrojo plano tekstinės dalies I tomo „Miesto struktūra“ 3.9 skyriuje „Teritorijų tvarkymo bendrasis reglamentas“ 3.9.2 poskyryje „Teritorijų tvarkymo režimai ir jų žymėjimai“ 10 lentelėje pateikiamas kitos paskirties teritorijų UI (užstatymo intensyvumas) maksimalus dydis, id est, lentelėje pateikiamas visų teritorijoje esančių pastatų antžeminės dalies bendro ploto vertybių su teritorijos bendruoju plotu santykis.

Šie dydžiai yra taikomi skaičiuojant bendrą atitinkamų kitos paskirties teritorijų, nurodytų bendrajame plane, užstatymo intensyvumo dydį. Lentelėje nurodyti UI dydžiai negali būti taikomi konkretiems detaliai planuojamiems žemės sklypams. Tą patvirtina ir 3.9 skyriaus pavadinimas „Teritorijų tvarkymo bendrasis reglamentas“, ir 10 lentelės pavadinimas „Užstatymo intensyvumo bendrieji režimai“, ir Įvade (3.9.1 poskyris) pateikiamas paaiškinimas, kad užstatymo intensyvumo indeksas yra skirtingas skirtingo žemės naudojimo būdo ir pobūdžio teritorijoms ir kinta keičiantis statinių vidutiniam aukštingumui, o užstatymo vidutinis aukštingumas nustatomas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose.

Ginčo detaliajame plane nustatytas aukštingumas – iki 19 m (6 aukštai). Pagal žemės sklype nustatomą aukštingumą ir užstatymo tankumą apskaičiuojamas užstatymo intensyvumas, šiuo atveju, užstatymo intensyvumas – 2,7. Iš Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės), 43 punkto nuostatų matyti, kad rengiant detalųjį planą nėra privaloma nurodyti visų STR 2.02.01:2004 10 punkte numatytų minimalios žemės sklypo struktūros elementų, jie nustatomi rengiant statinio techninį projektą.

Be to, detaliojo plano byloje pateiktas brėžinys patvirtina, kad apšviestumas ir insoliacija yra pakankami ir tenkina normatyvus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žaliakalnio pasažas“ prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (II t., b. l. 71–77) nurodė, kad teritorijų planavimo dokumentais statiniai neprojektuojami, todėl ir detaliųjų planų sprendiniai nėra įgyvendinami tiesiogiai, o per kitus projektus, kuriems detaliojo plano sprendiniai yra privalomi. Pažymėjo, jog Bendrajame plane teritorijos tvarkymo reglamentai nustatyti teritorijoms, bet ne žemės sklypams. Konkrečiu atveju užstatymo intensyvumo rodiklis nustatytas rajonui ar kvartalui visada bus mažesnis, nei analogiškas rodiklis, nustatytas konkrečiam sklypui, esančiam tame gyvenamajame rajone ar kvartale, todėl užstatymo intensyvumo reikšmės konkrečiam žemės sklypui negali būti taikomos tiesiogiai, o nustatomos rengiant detaliuosius planus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) nesutiko su V. J. skundu.

Atsiliepime (I t., b. l. 206–208) nurodė, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas) 10 straipsnis nustato, kad asmenys, išvykstantys iš Lietuvos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoja apie gyvenamosios vietos pakeitimą per 7 darbo dienas iki išvykimo. Pareiškėjas su šeima nuolat gyvena Šveicarijoje, todėl turėjo pareigą laikytis nurodytų įstatymo nuostatų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime (II t., b. l. 6–10) nurodė, kad detaliojo plano rengimo metu atliktos viešinimo procedūros iš esmės atitiko Nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, Įstatymas) reikalavimus. Tai, kad pareiškėjas, deklaravęs savo gyvenamąją vietą atitinkamu adresu neatsiėmė jam siųstų siuntų, negali būti vertinama kaip minėtų teisės aktų pažeidimas. Detaliojo plano sprendiniai 2012 m. vasario 29 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. 40-12.SK06/ buvo suderinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, kurios įgaliotieji nariai pagal kompetenciją patikrino detaliojo plano sprendinių atitikimą planavimo sąlygų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. T. ir J. P. prašė pareiškėjo skundą tenkinti (II t., b. l. 20).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą tenkino – panaikino Įsakymą (II t., b. l. 145–154).

Teismas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. liepos 17 d.) 2, 5, 24 punktais, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.1.1 punktu bei atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes nurodė, kad pradiniame teritorijos planavimo etape Nuostatų 24.1 punkte numatyta informacija vykdant Nuostatų 24.1, 24.2, 24.3 punktų reikalavimus, nebuvo suteikta. Savivaldybės interneto tinklalapyje (patalpinta 2011 m. gegužės 9 d.), dienraštyje „Laikinoji sostinė“ (paskelbta 2011 m. gegužės 14 d.), Žaliakalnio seniūnijos skelbimų lentoje, stende planuojamoje teritorijoje bei informaciniuose pranešimuose, išsiųstuose gretimų žemės sklypų savininkams ar naudotojams, suinteresuotiems asmenims skelbimuose esanti informacija akivaizdžiai neatitinka Nuostatų 24.1 punkto reikalavimų, nes nenurodyta informacija apie numatomus statyti statinius, pasiūlymų teikimo tvarka, viešo svarstymo procedūrų vieta ir laikas, planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo adresai ir telefonai, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresai. Tuo buvo pažeisti Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.1.1 punkto reikalavimai, nes stendas nebuvo įrengtas matomoje ir gerai prieinamoje vietoje, jo dydis ir vieta nesuderinti su savivaldybės vyriausiuoju architektu, jis nebuvo pagamintas iš atmosferos poveikiui atsparios medžiagos. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai, nurodydami, kad prie planuojamos teritorijos nematė jokio stendo. Taigi pareiškėjui realiai nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti šiame procese. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teritorijos planavimo dokumento rengimo metu buvo išvykęs iš savo deklaruotos gyvenamosios vietos, todėl organizatoriai, rengdami detalųjį planą, privalėjo preciziškai tiksliai laikytis įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų teritorijų planavimo viešumo plotmėje, t. y. visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese.

Žemės sklypas Nr. 23, kuriam parengtas ginčo detalusis planas, Bendrajame plane patenka į komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų (gyvenamos, visuomeninės) teritoriją. Bendrojo plano tekstinės dalies I tomo „Miesto struktūra“ 3.9 skyriuje „Teritorijų tvarkymo bendrasis reglamentas“, 3.9.2 poskyryje „Teritorijų tvarkymo režimai ir jų žymėjimai“ pateiktoje 10 lentelėje „Užstatymo intensyvumo bendrieji režimai, yra pateikiamas kitos paskirties teritorijų UI (užstatymo intensyvumas) maksimalus dydis. Lentelėje numatyta, kad maksimalus užstatymo intensyvumas daugiaaukščių statinių teritorijoje gali būti 1,60. Bendrajame plane numatyta, jog rekonstrukcijos atveju istorinėse miesto dalyse (UI) galima didinti iki 1,5 karto, tačiau šiuo atveju ši pastaba nėra taikoma, nes tai nei istorinė miesto dalis, nei vykdoma rekonstrukcija. Tuo tarpu detaliuoju planu patvirtintos teritorijos užstatymo intensyvumas yra 2,7, o tai žymiai viršija numatytą užstatymo intensyvumo ribą. Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gauti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo. Tai reiškia, jog keičiant privalomą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą (leistiną sklypo užstatymo intensyvumą, Įstatymo 23 str. 1 d. 4 p.), buvo būtina toje dalyje pakeisti ir Bendrąjį planą. Akivaizdu, kad rengiant detalųjį planą nebuvo vadovautasi Bendrojo plano sprendiniais, nustatančiais leistiną sklypo užstatymo intensyvumą, todėl detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Bendrajam planui. Dėl nurodytų motyvų detalusis planas neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 25 punkto reikalavimų ir tai sudaro pagrindą panaikinti Įsakymą. Teismo įsitikinimu, per didelis sklypo užstatymo intensyvumas pažeidžia pareiškėjo, kaip gretimo sklypo savininko, teises į sveiką ir darnią aplinką.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 49 punkte apibrėžiama, kad užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.4 punkte numatyta, kad leistinas sklypo užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu. Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių VIII skirsnio (Detaliojo plano sudėtis ir turinys) 39.1 punktą detalųjį planą sudaro: pagrindinis brėžinys, kuriame nustatomas konkretus teritorijos naudojimo tipas (nurodant galimą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir pobūdžius), leistinas pastatų aukštis, leistinas užstatymo tankumas, leistinas užstatymo intensyvumas, statinių statybos zona, užstatymo tipas, servitutai, susisiekimo sistemų organizavimas ir pateikiamas šių sprendinių aprašymas šių Taisyklių priede nustatytos formos Detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje. Iš šių teisės normų matyti, kad kalbama apie leistiną užstatymo intensyvumą konkrečiam sklypui. Šis leistinas dydis apibrėžtas bendruoju planu ir jo dydis yra 1,6, o ne 2,7. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas padarė išvadą, kad užstatymo intensyvumas – tai yra konkretaus žemės sklypo kategorija, apskaičiuojama sudedant visų žemės sklype esančių pastatų antžeminės dalies patalpų bendrąjį plotą ir įvertinant žemės sklypo plotą.

III. Tretieji suinteresuoti asmenys E. B. ir S. B. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (II t., b. l. 163–172) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Detalaus plano organizatoriai, siekdami užtikrinti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, tinkamai įvykdė Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio reikalavimus ir apie detalaus planavimo dokumento rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informavo kaimyninių žemės sklypų valdytojus bei naudotojus.

2. Detalaus plano organizatoriams nebuvo žinoma, kad V. J. deklaruotu adresu negyvena. Jie vadovavosi Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma ir turėjo pagrįstų lūkesčių, kad pareiškėjas laikosi įstatymų reikalavimų ir tinkamai deklaruoja savo gyvenamąją vietą.

3. V. J., nuo 2007 m. gruodžio 6 d. nuolat gyvenantis Šveicarijoje, turėjo pareigą tinkamai rūpintis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu bei užtikrinti, kad su šio turto valdymu bei naudojimu susijusi informacija būtų laiku gaunama iš pašto įstaigos bei valstybės institucijų.

4. Teismas išėjo už pareiškėjo pateikto skundo ribų ir pripažino, kad pradiniame teritorijų planavimo etape Nuostatų 24.1 punkte numatyta informacija, vykdant Nuostatų 24.1, 24.2 ir 24.3 punktų reikalavimus, nebuvo suteikta visa apimtimi. Tačiau pareiškėjas skunde nekėlė klausimų dėl jam nepilnai pateiktos informacijos apie detalųjį planavimą, todėl teismas nepagrįstai panaikino Įsakymą kitais pagrindais, nei prašė pareiškėjas. Šiuo atveju pateiktas skundas nėra susijęs su viešuoju interesu, o su konkretaus asmens tariamai pažeistomis teisėmis.

5. V. J. grįžo į Lietuvą tik 2012 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. jau priėmus Įsakymą ir pasibaigus visoms planavimo procedūroms. Iš pareiškėjui siųstų informacinių pranešimų matyti, kad pareiškėjui buvo pranešta apie planavimo tikslus, planavimo organizatorius, pasiūlymų pateikimo tvarką bei nurodyta vieta, kur galima susipažinti su parengtu projektu bei viešąja detaliojo plano projekto ekspozicija.

6. Informacijos pateikimas stende jokios reikšmės pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams neturėjo, nes jis tuo metu gyveno Šveicarijoje.

7. Užstatymo intensyvumas yra išvestinis rodiklis, kurio dydis priklauso nuo bendro žemės sklypo ploto, užstatymo tankumo ir statinių aukštingumo. Bendrame plane numatyta, kad užstatymo vidutinis aukštingumas nustatomas atskirais žemesnio lygmens teritorijų planavimo sprendiniais. Analogišką išvadą šioje byloje pateikė ekspertas, kuris konstatavo, kad Bendrajame plane nustatytas užstatymo intensyvumo rodiklis teritorijoms (rajonui ar kvartalui) visada yra mažesnis nei analogiškas rodiklis, nustatytas konkrečiam žemės sklypui, esančiam tame gyvenamajame rajone ar kvartale.

8. Nesuprantamas teismo argumentas, kodėl gretimo sklypo užstatymo intensyvumas pažeidžia pareiškėjo teisę į sveikatą. Jokių rašytinių įrodymų pareiškėjas apie savo sveikatos būklę nėra pateikęs.

9. V. J. praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (II t., b. l. 176–183) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismo sprendime nurodyta informacija, susijusi su numatomais statyti statiniais, pasiūlymų teikimo tvarka, viešo svarstymo procedūrų vieta ir laiku, planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo adresais ir telefonais, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresais, buvo paskelbta viešai ir visuomenei buvo sudarytos galimybės su ja susipažinti.

2. Kategoriškas reikalavimas nurodyti tikslią viešo svarstymo vietą, datą ir laiką pradėjus rengti detalųjį planą vertintinas kritiškai.

3. Pareiškėjas negali įrodinėti savo teisių pažeidimo, o teismas apginti tariamai pažeistas pareiškėjo teises remiantis detaliojo plano svarstymo su visuomene metu atliekamų procedūrų preciziškumu, kai pareiškėjui negyvenant deklaruotos gyvenamosios vietos adresu iš esmės detaliojo planavimo rezultatas nepasikeistų.

4. Bylos duomenys patvirtina, kad buvo išsiųsti informaciniai pranešimai gretimų žemės sklypų savininkams ar naudotojams jų pačių deklaruotų gyvenamųjų vietų adresu, informacija minėtuose pranešimuose išsami ir aiški, iš pranešimuose pateikiamo teksto akivaizdu, koks yra planavimo tikslas. Apie detalųjį planavimą taip pat buvo paskelbta stende planuojamoje teritorijoje.

5. Užstatymo intensyvumas negali būti vertinamas atskirai, kaip tai padarė teismas, nes jis yra išvestinis rodiklis, kurio dydis priklauso nuo bendro žemės sklypo ploto, užstatymo tankumo ir statinių aukštingumo. Teismas nevertino ginčo žemės sklypo ploto, užstatymo tankumo ir nustatyto aukščio, jokie pažeidimai, susiję su paminėtais rodikliais bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad užstatymo intensyvumas tiesiogiai priklauso nuo kitų privalomųjų detaliuoju planu nustatomų rodiklių ir jie nebuvo pripažinti neteisėtais bei prieštaraujančiais teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, vien šiuo pagrindu teismo sprendimas laikytinas netinkamai motyvuotu ir nepagrįstu.

6. Teismas visiškai nevertino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Žaliakalnio pasažas“ į bylą pateikto teismo eksperto detaliojo plano ekspertinio nagrinėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime palaiko atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų E. B. ir S. B. apeliacinius skundus, ir prašo juos tenkinti (III t., b. l. 1–3).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (III t., b. l. 6–9).

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo tenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (III t., b. l. 12–16).

Pareiškėjas V. J. prašo apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (III t., b. l. 18–25) pareiškėjas pažymi, kad nebuvo tinkamai informuotas apie rengiamą ir jau parengtą detalųjį planą. Nors detaliojo plano organizatorius atsakovui pateikė 2011 m. gegužės 16 d. ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. laiškų, kurie buvo išsiųsti gretimų žemės sklypų savininkams kopijas, tačiau šie laiškai nebuvo įteikti pareiškėjui (registruotos siuntos grįžo siuntėjui).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

V. J. 2012 m. rugsėjo 20 d. (pagal spaudą ant voko) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, ginčydamas atsakovo Įsakymą patvirtinti gretimo žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. B. ir S. B., detalųjį planą.

Teisėjų kolegijai, patikrinusiai bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatyta tvarka, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar pareiškėjo skundas buvo paduotas laikantis įstatymo nustatytų procesinių terminų.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Šių teisės aktų normose įtvirtinta teisminės gynybos garantija, kuri reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu, kartu ir teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimo sąlygų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat nagrinėjant praleisto termino atnaujinimo klausimą, būtina nustatyti šio termino eigos pradžią (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010) bei, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, vertinti termino praleidimo priežasčių svarbą (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Cituota taisyklė leidžia daryti išvadą, jog teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo privalo imtis atitinkamų priemonių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Pripažįstama, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., 2006 m. sausio 12 d. nutartis byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS4-455/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS2-437/2006, 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. AS7-301/2006, 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006, 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006, 2005 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. AS7-100/2005).

Kaip rodo nagrinėjamos bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje 2012 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutartį skundo trūkumams šalinti, prašydamas V. J. detalizuoti Įsakymo, priimto 2012 m. liepos 12 d., įteikimo jam aplinkybes ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Vykdydamas teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarties įpareigojimus, V. J. 2012 m. spalio 18 d. patikslintame skunde nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesio viduryje grįžo savaitei atostogų į Lietuvą. 2012 m. rugpjūčio 20 d. iš tėvo jis sužinojo, kad Sklype Nr. 23 bus statomas daugiabutis namas. Tikrindamas šią informaciją internete, pareiškėjas rado 2012 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. A-2623, o 2012 m. rugpjūčio 21 d. grįždamas į Šveicariją tą pačią dieną išsiuntė skundą Inspekcijai, į kurį jam buvo atsakyta Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 70-2-1101. Taigi apie pažeidžiamas savo subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus V. J. teigė sužinojęs 2012 m. rugpjūčio 20 d. Šiuos paaiškinimus iš dalies patvirtina Kauno miesto savivaldybės internetinio tinklapio www.kaunas.lt duomenys.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pasinaudojus viešąja prieiga http://www.kaunas.lt/index.php?2944355734 išties galima susipažinti su ginčo teisės aktu ir juo patvirtintu Sklypo Nr. 23 teritorijų planavimo dokumentu, tačiau atsakovo internetiniame tinklalapyje Įsakymas yra paskelbtas programos Microsoft Word dokumento pavidalu, o 2012 m. spalio 18 d. į bylą teikdamas skundžiamą administracinį aktą pareiškėjas pridėjo Įsakymo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio (Dokumentų valdymo skyriaus) antspaudu, kopiją (I t., 25). Be to, tikslindamas skundą jis paaiškino, kad savo faktinio buvimo Lietuvoje laikotarpį (kai nustatyta tvarka nėra deklaruotas išvykimas iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip šešiems mėnesiams) pagrįs teismo posėdyje, tačiau nei 2013 m. balandžio 30 d. (II t., b. l. 62), 2013 m. rugpjūčio 27 d. (II t., b. l. 107–108) ar 2013 m. spalio 10 d. (II t., b. l. 140–144) teisminio bylos nagrinėjimo metu tokių įrodymų nebuvo gauta.

Aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismui pakanka panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 ir 2 p., 142 str. 1 d.). Pažymėtina, jog spręsdamas dėl termino kreiptis į teismą pradžios momento, pirmosios instancijos teismas turi padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises, t. y. esant būtinybei pasiūlyti prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (ABTĮ 10, 34 str.). Be to, siekiant priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad V. J. į teismą kreipėsi gindamas savo, gretimo Sklypo Nr. 25 savininko, teises, tačiau jų suvaržymus sieja ne su kaimyninių žemės sklypų valdytojų ir naudotojų informavimo tvarkos, bet su visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų netinkamu laikymusi. Taip pat nėra aišku, kokį neigiamą poveikį pareiškėjas, gyvendamas užsienio valstybėje, patiria dėl galimai neleistino teritorijos (Sklypo Nr. 23) užstatymo intensyvumo padidinimo. Pareiškėjas nėra tinkamas subjektas atstovauti viešąjį interesą, todėl teismas, tenkindamas skundo reikalavimus minėtais pagrindais, privalo nustatyti konkrečią jo subjektinę teisę, kurios pažeidimas bus pašalintas Įsakymo panaikinimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų E. B. ir S. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė