AS-143-1181-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS143-1181/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04140-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 19 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Agrodetalė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Agrodetalė“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas UAB „Agrodetalė“ (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 9-15914(1.1.43-EM4) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. A51-54454/14(3.3.19.3-EM4)“ ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus 2014 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. A51-54454/14(3.3.19.3-EM4) „Dėl traktorių registravimo“ ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) įregistruoti naudotą traktorių „Belarus 820“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punkto galiojimą iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Pareiškėjas nurodė, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių yra ginčijamo akto (jo dalies) galiojimo laikinas sustabdymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str. 2 d. 3 p.). Pareiškėjo nuomone, būtina sustabdyti paminėto žemės ūkio ministro įsakymo 1 punkto, kuriuo remdamasis atsakovas atsisakė registruoti traktorių, galiojimą, kadangi, nesiėmus šios priemonės, pareiškėjui kils didelė žala. Pareiškėjas per metus į Lietuvą tiekia apie 100 vnt. naudotų traktorių „Belarus“. Jau yra įsigijęs analogiškų traktorių už 5,1 mln. Lt. Neįregistravus traktorių, neįmanoma jų parduoti, todėl patirs 5,1 mln. Lt nuostolių. Be to, turės mokėti baudas traktorių gamyklai dėl nevykdomos didmeninio tiekimo sutarties, stabdyti pardavimus, nutraukti mokesčių mokėjimą į biudžetą, atleisti darbuotojus. Todėl, nesustabdžius žemės ūkio ministro 1 punkto galiojimo, būsimas teismo sprendimas pasidarys nebeįvykdomas ir beprasmis. Net ir panaikinus skundžiamą sprendimą ir atsakovą įpareigojus užregistruoti traktorių, per tą laiką sukelta žala bus nepašalinama. Be to, pareiškėjo teigimu, žemės ūkio ministro įsakymo taikymas sukels neigiamų pasekmių viešajam interesui. Pareiškėjo vertinimu, egzistuoja prima facie įrodymų dėl įsakymo 1 punkto neteisėtumo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą (ABTĮ 71 str.). Teismas nurodė, kad ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių – ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.). Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė sustabdyti ne ginčijamo akto (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 4 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta įregistruoti traktorių registre) galiojimą, bet norminio teisės akto, remiantis kuriuo buvo priimtas ginčijamas sprendimas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396), 1 punkto galiojimą. Pastebėjo, kad ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis nenumato tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo galimybės – gali būti sustabdomas tik ginčijamo akto galiojimas. Nors pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl paminėto norminio akto galimo prieštaravimo aukštesnės teisinės galios teisės aktams, tačiau šis prašymas bus sprendžiamas ABTĮ 111–117 straipsniuose nustatyta tvarka. Šie ABTĮ straipsniai nenumato galimybės prašant ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla taikyti kaip reikalavimo užtikrinimo priemonę – norminio administracinio akto galiojimo sustabdymą. Pagal ABTĮ 116 straipsnį, norminis administracinis aktas laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto pripažinimo neteisėtu. Norminio administracinio akto galiojimas gali būti sustabdomas tik prireikus ir tik po to, kai norminis administracinis aktas pripažįstamas neteisėtu (ABTĮ 116 str. 3 d.). Teismas, be to, pažymėjo, jog nėra saistomas pareiškėjo prašomų pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių formuluotės. Vietoje prašomos, teismas gali savo iniciatyva pritaikyti kitą, t. y. tokią, kuri būtų adekvati byloje susiklosčiusiai situacijai, reikalavimo užtikrinimo priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-500/2011). Todėl teismas toliau nagrinėjo, ar yra pagrindas sustabdyti ginčijamo akto, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 4 d. sprendimo, galiojimą. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su realia grėsme, jog, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Šiuo atveju ginčas kyla dėl vieno traktoriaus registravimo, todėl pareiškėjo teiginiai, kad pareiškėjas jau yra įsigijęs analogiškų traktorių už 5,1 mln. Lt, kad neįregistravus šių traktorių jis patirs nuostolių, išeina iš keliamo ginčo ribų. Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, panaikinus ginčijamą sprendimą, atsakovas bus įpareigotas įregistruoti traktorių. Taigi, teismo vertinimu, ir netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, iki ginčijamo sprendimo buvusios padėties atkūrimas, tikėtina, nesukels tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teismas, be kita ko, nurodė, jog akto galiojimo laikinas sustabdymas iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-70/2007). Laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą paprastai galima tik tada, kai toks aktas dar nėra įvykdytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-734/2011; 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-290/2009). Nagrinėjamu atveju ginčijamas individualus administracinis aktas (atsisakymas įregistruoti traktorių) jau sukėlė teisines pasekmes, yra faktiškai įvykdytas, jo galiojimas nereikalauja ir nesuteikia teisės atlikti tolesnių teisinių veiksmų, todėl jo galiojimo sustabdymas neturėtų teisinės reikšmės. Teismas, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkto galiojimą iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į su byla susijusias faktines aplinkybes, byloje pareikštus prašymus dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo bei galimus reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei netaikymo padarinius, galėjo pritaikyti ir tokią reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri nėra tiesiogiai numatyta ABTĮ 71 straipsnyje, kadangi tokią teisę, diskreciją teismui suteikia Teismų įstatyme įtvirtinti pagrindiniai principai, esantys teismų veiklos gairėmis.

2. Teismas buvo laisvas taikyti ir kitokias reikalavimo užtikrinimo priemones, ne tik skundžiamo individualaus administracinio akto galiojimo sustabdymą. Teismas vertino tik galimybę savo iniciatyva sustabdyti skundžiamo akto galiojimą ir nevertino visų kitų alternatyvų bei jų galimų padarinių.

3. Nesustabdžius žemės ūkio ministro įsakymo 1 punkto galiojimo, būsimas teismo sprendimas pasidarys nebeįvykdomas ir beprasmis, nes dėl neteisėto bei teisės aktams prieštaraujančio žemės ūkio ministro įsakymo 1 punkto sąlygoto teisinio neapibrėžtumo padėties atsiradimo ir finansinių nuostolių, net ir panaikinus skundžiamą sprendimą bei įpareigojus atsakovą užregistruoti traktorių „Belarus 820“, jam per tą laiką sukelta žala bus nebepašalinama ir nebebus įmanoma atkurti buvusios jo padėties.

4. Žemės ūkio ministro įsakymo 1 punkto taikymas neišvengiamai sukels neigiamų padarinių viešajam interesui – Lietuvos Respublikos ūkininkams ir Lietuvos ūkiui apskritai. Šios nuostatos galiojimas bylos nagrinėjimo metu iš esmės pažeistų itin jautrios ir nuo išorinių aplinkybių priklausomos visuomenės grupės – ūkininkų – finansinius interesus, tai gali lemti ir didėjančias maisto kainas. Sukelta žala bus nebepašalinama ir nebebus įmanoma atkurti buvusios padėties. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirasis skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju keliamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės reglamentuojamos ABTĮ 71 straipsnyje. Teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. <...> Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d.). Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip kitą dieną po jo gavimo, nepranešdamas atsakovui ir kitiems proceso dalyviams. Jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo. Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą (ABTĮ 71 str. 4 d.). Šių nuostatų pagrindu galima daryti išvadą, kad teismas gali imtis paminėtų priemonių užtikrinti būtent tokį reikalavimą, pagal kurį yra iškelta konkreti byla. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Sprendžiant paminėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Šiuo atveju pareiškėjas iš esmės inicijavo ginčą dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus 2014 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. A51-54454/14(3.3.19.3-EM4) „Dėl traktorių registravimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punktu, nepateikus tam tikrų dokumentų, padaryta išvada, kad ratinio traktoriaus apžiūra nebus atliekama, o ratinis traktorius nebus registruojamas (I t., b. l. 22). Pareikštam reikalavimui užtikrinti pareiškėjas iš esmės nenurodė taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pagrįstai apsvarstė galimybę imtis priemonių šiam reikalavimui, kuris yra šio teismo iškeltos individualios bylos nagrinėjimo dalykas, užtikrinti. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas užtikrinti šį reikalavimą. Pareiškėjas iš tiesų siekia, kad būtų imtasi priemonių sustabdyti norminio administracinio akto dalies – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkto – galiojimą. Vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.). Šio teismo kompetencija yra spręsti su pradėtu tokio pobūdžio norminio administracinio akto teisėtumo tyrimu sietinus klausimus. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo UAB „Agrodetalė“ atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis