A-438-588-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-588/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00377-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. U. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. U. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 6), kurį patikslino (b. l. 12–13), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo VĮ „Regitra“ (toliau – ir atsakovas) Kauno filialo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (1.24)-24-245 (toliau – ir Regitros sprendimas, ginčijamas sprendimas); įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjui laikyti egzaminus pagal 2010 m. kovo 4 d., t. y. teisės vairuoti transporto priemones praradimo metu, galiojusią tvarką.

Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo jį pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio l dalį ir 130 straipsnio l dalį bei skyrė 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Pareiškėjas šį nutarimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau šis 2010 m. kovo 4 d. nutartimi jo skundą atmetė ir administracinės nuobaudos nepakeitė.

Pažymėjo, kad tuo metu, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, galiojusiuose teisės aktuose buvo numatytas tik tos kategorijos transporto priemonės vairuotojo egzamino perlaikymas, su kuria buvo padarytas pažeidimas, o pažeidimas buvo padarytas B kategorijos transporto priemone. Pasibaigus skirtai administracinei nuobaudai, atsakovas informavo, kad egzaminus reikia laikyti pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 1V-578 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus. Pareiškėjas 2013 m. kovo 8 d. pateikė atsakovui prašymą leisti laikyti B kategorijos transporto priemonės egzaminą pagal 2010 m. kovo 4 d., t. y. teisės vairuoti transporto priemones praradimo metu, galiojusius reikalavimus, tačiau atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė šį jo prašymą tenkinti.

Nurodė, kad ATPK 8 straipsnyje numatyta, jog aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios. Remdamasis šia nuostata pareiškėjas mano, kad turi būti leidžiama perlaikyti vairuotojo egzaminą pagal administracinio teisės pažeidimo metu galiojusią tvarką.

Atsakovas VĮ „Regitra“ Kauno filialas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 17–18) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 1V-578 buvo pakeistas Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Aprašo 7 punkte, kurio nuostatos įsigaliojo 2013 m. sausio 19 d., nustatyta, kad egzaminuojamieji, kurie nori susigrąžinti teisę vairuoti daugiau nei vienos kategorijos transporto priemones, egzaminus laiko pagal vairavimo ypatumus sudėtingiausios kategorijos transporto priemonės vairavimo teisei įgyti. Pagal sudėtingumą transporto priemonių kategorijos nuo lengviausios iki sunkiausios išdėstomos taip: B1, B, BE, C1/D1 (pasirinktinai arba C1, arba D1), C1E/D1E (pasirinktinai arba C1E, arba D1E), C, D, DE, CE. Jei egzaminuojamasis nori susigrąžinti teisę vairuoti A1, A2 arba A kategorijos transporto priemones, egzaminai šios kategorijos transporto priemonėms vairavimo teisei įgyti yra laikomi visada. Atsižvelgiant į tai, kad vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 26 d. įsakyme Nr. 1V-578 „Dėl vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nėra jokių išlygų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nuostatų netaikymo, nuo 2013 m. sausio 19 d. ir atsakovas taiko egzaminavimo aprašą be išlygų asmenims, kurie pažeidimus padarė iki 2013 m. sausio 19 dienos.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu (b. l. 27–29) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino. Panaikino atsakovo VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (1.24)-24-245 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. kovo 8 d. prašymą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki teisės vairuoti transporto priemones praradimo pareiškėjas turėjo teisę vairuoti A (iki 25 kW), B, BE, C, CE kategorijų transporto priemones, o administracinį teisės pažeidimą padarė vairuodamas B kategorijos transporto priemonę. Praėjus trejiems metams, pareiškėjas pageidavo susigrąžinti teisę vairuoti A (iki 25 kW), B, BE, C, CE kategorijų transporto priemones pagal tvarką, kuri galiojo 2010 m. kovo 3 d., tačiau ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta, kad susigrąžinimas teisę vairuoti nurodytų kategorijų transporto priemones turi būti vykdomas pagal Aprašo 7 punkto nuostatas, kurios įsigaliojo 2013 m. sausio 19 d. Tokiu būdu nuo 2013 m. sausio 19 d. įsigaliojo griežtesni reikalavimai asmenims, norintiems susigrąžinti teisę vairuoti daugiau nei vienos kategorijos transporto priemones, nes iki tol galiojo tvarka, pagal kurią pareiškėjui reikėjo laikyti vairavimo egzaminą su B kategorijos transporto priemone. Taigi byloje iš esmės kilo teisės aktų galiojimo laike klausimas.

Teismas, vertindamas tai, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą dėl teisės vairuoti susigrąžinimo, vadovavosi naujai įsigaliojusia Aprašo 7 punkto redakcija, konstatavo, jog buvo pažeistas lex retro non agit principas, nes naujos Aprašo 7 punkto nuostatos, įtvirtinusios griežtesnius reikalavimus asmenims, norintiems susigrąžinti teisę vairuoti, kartu faktiškai pabloginusios pareiškėjo teisinę padėtį lyginant su ankstesne Aprašo redakcija, buvo pritaikytos dar iki jų įsigaliojimo atsiradusioms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, kad egzaminuojamasis, atvykęs į VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centrą laikyti egzamino, pateikia dokumentus nustatytus Aprašo 11 punkte, o sprendimą dėl leidimo laikyti egzaminą priima VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas (Aprašo 14 punktas), nustatęs, kad egzaminuojamojo pateikti Aprašo 11 ir 12 punktuose nurodyti dokumentai turi taisymo ar klastojimo žymių, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas atsisako juos įregistruoti ir apie tai raštu ir telefonu informuoja policiją (Aprašo 15 punktas), todėl VĮ „Regitra“ Kauno filialas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. kovo 8 d. prašymą.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 32–34), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (1.24)-24-245.

Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė tik į teisės aktų galiojimo laike principus, tačiau neįsigilino į teisės aktų galiojimo dalyką, t. y. pareiškėjui nebuvo paskirta nei didesnė bauda, nei buvo pritaikytos kitos sankcijos (jo padėtis administracinės teisės kontekste nepasunkėjo). Pareiškėjas, nepageidaudamas atgauti teisės vairuoti transporto priemones, gali egzamino ir nelaikyti.

Mano, kad teismas neteisingai išaiškino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, nes pagal tokį aiškinimą seka išvada, jog, jei pareiškėjas būtų žinojęs, jog ateityje bus sunkiau susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemonę, jis nebūtų padaręs administracinio teisės pažeidimo.

Pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, turėjo tik patikrinti, ar atsakovas, vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apraše nėra numatyta jokių išlygų dėl jo taikymo, todėl tokios išlygos nebuvo pritaikytos ir pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 52–53) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi lex retro non agit principu, nes jis visą laiką, kol buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones, žinojo ir tikėjosi, kad jam teks laikyti tik B kategorijos transporto priemonių egzaminą, tačiau pagal pakeistą Aprašą jam tektų laikyti A ir CE kategorijos transporto priemonių egzaminus, kas sąlygotų ir didesnes išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. (1.24)-24-245, kuriuo buvo atsisakyta leisti pareiškėjui laikyti vairuotojo egzaminą pagal teisės aktų nuostatas, kurios galiojo iki Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 1V-578 priėmimo.

Minėtu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 1V-578 buvo pakeistas Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas (Aprašas), kuris buvo patvirtintas vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 "Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo".

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 1V-578 Aprašo 7 punkte buvo įvesta papildoma nuostata, nustatanti, kad <...> „Egzaminuojamieji, kurie nori susigrąžinti teisę vairuoti daugiau nei vienos kategorijos TP arba pakeisti vairuotojo pažymėjimą, kuriame patvirtinta teisė vairuoti daugiau nei vienos kategorijos TP, egzaminus laiko pagal vairavimo ypatumus sudėtingiausios kategorijos TP vairavimo teisei įgyti.“, kurios nebuvo 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-329 redakcijoje.

Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones (A, B, BE, C, CE kategorijų), kurią buvo praradęs trejiems metams už 2009 m. padarytus administracinių teisių pažeidimus (ATPK 127 str. 1 d.; 130 str. 1 d.), vairuodamas B kategorijos transporto priemonę. Pareiškėjo teigimu, jam turi būti taikomos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-329 redakcijos Aprašo nuostatos, pagal kurias jam pakaktų laikyti egzaminą, skirtą tik B kategorijos transporto priemonėms, kurio (egzamino) pakaktų susigrąžinti ir likusias - BE, C, CE kategorijas.

Teisės vairuoti transporto priemones suteikimo, atėmimo ir grąžinimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, viena iš būtinų sąlygų įgyti teisę vairuoti transporto priemones, yra reikalavimas,- nustatyta tvarka išlaikyti egzaminą ir turėti vairuotojo pažymėjimą. Ši teisė asmeniui negali būti suteikiama, jei nėra pasibaigęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad „Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir perlaikius egzaminą.“

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones suteikimas (įgijimas) ir šios teisės sugrąžinimas yra skirtingos teisinės kategorijos. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimas yra pirminis veiksmas, o šios teisės sugrąžinimas yra pasekmė prieš tai įvykusio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tai lemia, kad teisės vairuoti transporto priemones suteikimas (įgijimas), šios teisės atėmimas bei jos sugrąžinimas, teisine prasme yra skirtingi įvykiai, kurie seka vienas paskui kitą ir, kaip taisyklė, laike nesutampa.

Iš aptarto teisinio reguliavimo taip pat matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra sankcija asmeniui už jo padarytus priešingus teisei veiksmus, kurią jam paskyrus jis praranda turėtą subjektinę teisę - teisę vairuoti transporto priemones. Be to, šios sankcijos galiojimo metu asmuo negali iš naujo nustatyta tvarka įgyti teisės vairuoti transporto priemones. Ir tik pasibaigus šios sankcijos galiojimo laikui, asmeniui atsiranda teisinės prielaidos įgyti teisę vairuoti transporto priemones, kuri gali būti realizuota - nustatyta tvarka išlaikius egzaminą.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 9 dalį „Egzaminas - Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikro tipo ir kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens teorinių žinių, praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas.“

Iš šio apibrėžimo matyti, kad asmens egzaminavimas yra šio asmens teorinių žinių, praktinių įgūdžių bei gebėjimų, reikalingų transporto priemonėms vairuoti, patikrinimas, kuris atliekamas prieš suteikiant asmeniui teisę vairuoti transporto priemones.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad reikalavimas išlaikyti egzaminą yra bendro pobūdžio sąlyga, taikoma visų asmenų atžvilgiu, siekiančių įgyti ar susigrąžinti prarastą teisę vairuoti transporto priemones. Tai savo ruožtu lemia, kad reikalavimas išlaikyti egzaminą, tais atvejais, kai yra siekiama susigrąžinti prarastą teisę vairuoti transporto priemones, nėra asmeniui taikoma sankcija už jo praeityje padarytą priešingą teisei veiką, o yra šios praeityje taikytos sankcijos pasekmė, kai nustatyta tvarka iš naujo turi būti patikrintas asmens pasiruošimas bei gebėjimas vairuoti transporto priemones, po to, kai jis atitinkamai ilgą laiką (ne mažiau kaip 1 metus) negalėjo vairuoti transporto priemonių.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas perlaikyti egzaminą, yra atsakomybę nustatantis teisės aktas, o tuo pačiu ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 1V-578 patvirtinto Aprašo 7 punkto redakcija, yra šią atsakomybę sugriežtinęs teisės aktas, yra nepagrįsta ir neteisinga. Šios neteisingos išvados pagrindu teismas neteisingai nusprendė, kad pareiškėjas egzaminą turėjo perlaikyti pagal taisykles, galiojusiąsias jo padarytų pažeidimų metu, o ne pagal tas taisykles kurios galiojo, kai pareiškėjui atsirado teisinės prielaidos tai daryti bei jis išreiškė valią perlaikyti egzaminą.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad teisės aktai, kurie nustatė pareiškėjo atsakomybę už jo padarytus 2009 m. pažeidimus, yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalis ir 130 straipsnio 1 dalis, kurie nustatyta tvarka buvo pritaikyti jo atžvilgiu. Šių teisės normų sankcijose numatytoms poveikio priemonėms, byloje nagrinėjamu atveju, ir galėtų būti taikomos taisyklės dėl jų negaliojimo atgal, jei šios poveikio priemonės numatytų griežtesnę atsakomybę į ateitį, kurią tektų taikyti pareiškėjo atžvilgiu.

Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikęs materialines teisės normas, neteisingai išsprendė bylą, dėl ko jo sprendimas naikinamas, priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 143 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e d ž i a:

Atsakovo, valstybės įmonės „Regitra“, apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo D. U. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė