A-15-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-15-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00122-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 4.3; 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant A. V., A. A., J. V., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 13-29975 bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrių (toliau – ir atsakovas) per 3 mėnesių terminą patikslinti Luokesos kadastro vietovės žemės reformos projektą ir suprojektuoti pareiškėjai ir J. V. namų valdos žemės sklypą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus pagal pateikiamą UAB „Aristoma“ 2012 m. lapkričio 2 d. jų pasirašytą žemės sklypo planą (sklypo plotas 6000 kv. m). Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Paaiškino, kad pareiškėjai ir J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos jie paveldėjo iš P. ir A. V.. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad nuo 2004 m. liepos 28 d. visi įgyti pastatai (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruoti nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. spalio 9 d. Utenos apskrities archyvo pareiškėjos atstovui pateiktos 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos asmeninės sąskaitos Nr. L-99 išrašas patvirtina, kad P. V. 1986-1990 m. gyveno šiame kaime, turėjo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, laikė gyvulius bei naudojosi jam paskirta 0,61 ha asmeninio ūkio naudojimo žeme. 1991 m. gruodžio 5 d. I šaukimo 9 sesijos Luokesos apylinkės tarybos sprendimu buvo patvirtinti Luokesos, Kijelių ir Žiūrų kolūkių gyventojų, pageidaujančių naudotis asmeninio naudojimo žemės sklypais, sąrašai pagal priedėlius Nr. 1, 2 ir 3, kuriuose yra duomenys apie tai, kad P. V. yra įtrauktas į sąrašą asmenų, pageidaujančių naudotis asmeninio naudojimo žemės sklypu, ir jo prašymas dėl 1,2 ha yra patenkintas, jam išskirtas asmeninio naudojimo žemės plotas (duomenys neskelbtini) kaime yra 1,2 ha. 2012 m. balandžio 16 d. D. P. gavo 2012 m. kovo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriaus pranešimą Nr. 1 18 ir 2010 m. gegužės 18 d. Utenos apskrities viršininko sprendimą Nr. 13-29975 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje P. V. ir A. A. atkurti nuosavybės teises į žemės (miško) sklypą ir įregistruoti valstybės įmonės registrų centre.

Teigė, jog 2010 m. gegužės 18 d. Utenos apskrities viršininkas, priimdamas sprendimą Nr. 13-29975 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje, neatsižvelgė į tai, kad šiame sklype yra gyvenamieji pastatai su priklausiniais, kurie priklauso D. P. ir J. V. nuosavybės teise, ir pagal jų prašymą 2004 m. rugsėjo 23 d. turėjo būti suformuota ir išperkama namų valda.

Nurodė, kad 2006 m. balandžio 19 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, kad žemės namų valdai yra skirtas 0,34 ha dydžio sklypas. Nesutikdami su Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento komisijos 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu, išdėstytu pažymoje Nr. 78-4, pareiškėja ir J. V. kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kuris 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-819-552-2006 panaikino Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento komisijos sprendimą, išdėstytą 2006 m. balandžio 19 d. pažymoje Nr. 78-4, ir įpareigojo Utenos apskrities viršininko administraciją iš naujo suprojektuoti J.

V. ir pareiškėjos namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiame teismo sprendime teismas taip pat pabrėžė, kad atsakovo sudaryta „komisija, išvykdama į vietą, privalėjo patikrinti, kokį žemės plotą faktiškai užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, esant reikalui, šiuos duomenis sulyginti su seniūnijų ūkinėse knygose esančiais duomenimis apie P. V. naudotą žemės sklypą, apklausti šalia gyvenančius asmenis, pareiškėjus ir kitus suinteresuotus asmenis ir tik tada padaryti motyvuotas išvadas apie namų valdos žemės sklypo dydį Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies prasme.

Komisijos 2006 m. balandžio 19 d. pažymoje Nr. 78-4 nėra jokių faktinių aplinkybių įvertinimo, motyvų, kodėl namų valdai skiriamas būtent toks žemės sklypas. Iš pažymos teksto matyti, kad joje yra konstatuotas tik faktas, kad paženklintas žemės sklypo plotas sudaro 0,34 ha, o ne 0,36 ha, kaip projekto autorės buvo matuota anksčiau, ir dėl to būtina taisyti žemės reformos žemėtvarkos projektą. Turint omenyje tai, kad Komisija buvo sudaryta spręsti pareiškėjų prašymui, nėra suprantama, kodėl Komisijos pažymoje nėra atsakymų į pareiškėjų prašyme išdėstytus argumentus.

Atsakovas įpareigotas iš naujo, dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, surinkti reikalingus faktinius duomenis ir naujai suprojektuoti pareiškėjų namų valdos žemės sklypą, kad jis atitiktų Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Vykdant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą, 2008 m. birželio 27 d. atsakovo Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus Luokesos seniūnijoje sudaryta komisija sprendė klausimą dėl žemės sklypo pareiškėjų namų valdai suformavimo ir surašė Žemės sklypo namų valdai suformavimo aktą, kuriuo konstatavo, kad O.

P. suprojektuotas 0,34 ha žemės sklypas namų valdai atitinka Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas. 2008 m. birželio 27 d. komisijos akte teigiama, jog „liudytojų H. I., J. V. ir S. L. parodymai tiktai patvirtina, kad P. V. buvo Zdanovo kolūkio narys ir jam kaip ir kitiems kolūkiečiams buvo skirtas pasodybinis žemės sklypas, tačiau ši aplinkybė nesietina su namų valdos sklypo formavimu todėl, kad pasodybinis sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė, o namų valdos sklypas yra kitos paskirties“. Su tokia komisijos pozicija nėra jokio pagrindo sutikti, kadangi komisija ignoravo 2006 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-819-552-2006 nurodymą komisijai išvykstant į vietą patikrinti, kokį žemės plotą faktiškai užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, esant reikalui, šiuos duomenis palyginti su seniūnijų ūkinėse knygose esančiais duomenimis apie P. V. naudotą žemės sklypą.

Nustatyti faktiniai duomenys yra pagrindas suformuoti žemės sklypą, reikalingą pastatams eksploatuoti, ir šiems poreikiams tenkinti reikalingas žemės sklypas turi būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Taigi, pareiškėjos teisė į pastatams reikalingą eksploatuoti žemės sklypą žemėtvarkos projekto rengimo metu turėjo būti įstatymų nustatyta tvarka ginama formuojant valstybės išperkamos žemės sklypą net ir nesant jos prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą, reikalingą namų valdai (sodybai), nes tiek viešo registro duomenys, tiek ortofotografiniai žemėlapiai buvo pagrindas žemės ploto, kuriame buvo pareiškėjai priklausantys pastatai – gyvenamasis ir ūkio pastatai, netraukti į laisvos valstybinės žemės fondą, bet formuoti valstybės išperkamos žemės sklypą, reikalingą šiems pastatams eksploatuoti. Sodybos statiniais kaimo vietovėje užimta žemė negali būti pripažinta laisva, todėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2010 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 13-29975, kuriuo P. V. atkuriant nuosavybės teises grąžintas natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendraturčiais: (1) 2,04 ha žemės tenkančią dalį 3,06 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) su A. A.; (2) 0,24 ha miško tenkančią dalį 0,36 ha miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini) su A. A., (duomenys neskelbtini), yra naikintinas, nes priimtas pažeidžiant imperatyvius Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo reikalavimus.

Nurodė, kad atsakovo atsiliepime klaidingai teigiama, jog namų valdos žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su grąžinamu natūra žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (3,24 ha), todėl daroma nepagrįsta išvada, kad įvertinus akte konstatuotas aplinkybes, neva tai suformuoti didesnį namų valdos žemės sklypą nėra nei pagrindo, nei galimybių. Pareiškėjos manymu, yra visos sąlygos ir galimybė suformuoti didesnį namų valdos žemės sklypą negu nurodytas minėtame akte. Sklypas grąžinimui natūra Nr. (duomenys neskelbtini) (3,24 ha) yra tik suformuotas ir numatytas Luokesos kadastro vietovės žemės žemėtvarkos projekte (2006 m. birželio 22 d. Nr. 16-469), tačiau dar nėra grąžintas natūra. Komisija akte iš esmės vadovaujasi prielaida, kad, padidinus pagal pretendentų J. V. ir D. P. pageidavimus namų valdos plotą, padidėtų valstybės išperkamos žemės plotas ir sumažėtų grąžinamos natūra žemės plotas, tuo neva tai pažeidžiant kitų pretendentų, susigrąžinančių žemę natūra, ir jų pačių kaip paveldėtojų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 2 dalį namų valda (sodybų) sklypais užimta žemė yra priskiriama valstybės išperkamai, todėl natūra negrąžinama, todėl atsakovas nepagrįstai siekia sumažinti pareiškėjų namų valdos sklypo plotą kitų pretendentų į žemę naudai ir nepagrįstai reikalauja sklypo ribas derinti su kitais pretendentais. Namų valda turi būti suformuota tokio dydžio, koks yra reikalingas faktiškai joje esantiems pastatams, statiniams, želdiniams patogiai naudoti ir eksploatuoti.

Pareiškėjos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nuo 2006 m. gruodžio 13 d. teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-819-552/2006 piktybiškai nevykdo teismo nurodymų. Nors ne teismo kompetencija nurodyti, kokio dydžio turi būti sklypas, tačiau atsakovas, turėdamas galimybes naudotis visa kartografine, istorine medžiaga, to nedaro. Išrašai iš 1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos asmeninės sąskaitos Nr. L-99 patvirtina, kad P. V. gyveno šiame kaime, turėjo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, laikė gyvulius, naudojosi jam paskirta 61 a asmeninio ūkio naudojimo žeme. Teismų praktikoje aiškiai pasakyta, kad kol neišspręstas klausimas dėl žemės asmeniniam ūkiui, negalima spręsti dėl žemės atkūrimo. Todėl Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 18 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra neteisėtas.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius atsiliepime ir atsakovo atstovai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad į tuometę Molėtų rajono Luokesos apylinkės agrarinės reformos tarnybą 1991 m. spalio 18 d. su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. V. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę kreipėsi pats buvęs savininkas P. V.. Molėtų rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 29 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. V. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 6 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). P. V. 2000 m. kovo 14 d. sutartimi Nr. 14-929 perleido A. A. teisę į 2 ha išlikusios žemės (duomenys neskelbtini), į kurią turėjo teisę atstatyti nuosavybės teises. Utenos apskrities viršininko administracijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriuje 2004 m. rugsėjo 23 d. buvo parengta pažyma Nr. 17055 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią P. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4 ha žemės. Utenos apskrities viršininko administracijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriuje 2005 m. sausio 28 d. parengta pažyma Nr. 17227 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią A. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2 ha žemės. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis pažymomis, Atkūrimo įstatymo nuostatomis buvo priimti Utenos apskrities viršininko administracijos 2010 m. gegužės 18 d. sprendimai Nr. 13-29975 ir Nr. 13-29976 dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. V. ir A. A.. P. V. atkurtos nuosavybės teisės į 2,28 ha, o A. A. į 1,14 ha. Sprendimuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodoma, kad į likusią dalį nuosavybės teisės pretendentams bus atkuriamos vėliau.

Pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo P. V. ir A. A. metu buvo atsižvelgta į Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-819-552-2006, kuriuo Utenos apskrities viršininko administracija įpareigota iš naujo suprojektuoti J. V. ir D. P. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vykdant šį teismo įpareigojimą, 2008 m. birželio 27 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo namų valdai suformavimo (duomenys neskelbtini) kaime. Į žemės sklypo buvimo vietoje vykusį susirinkimą iš anksto raštišku pranešimu buvo kviesta dalyvauti ir pareiškėja. Tačiau ji atsisakė dalyvauti dėl asmeninių priežasčių. Namų valdos žemės sklypo ženklinime dalyvavo to meto Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Z. Č., Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė O. P., Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus Luokesos seniūnijos vyr. specialistas A. K., pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą A. A., advokatas A. R.. Kviesti pretendentai J. V., A. V. ir D. P. neatvyko. Visos susirinkimo metu nustatytos aplinkybės yra išdėstytos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus Luokesos seniūnijos 2008 m. birželio 27 d. akte. Minėtame akte konstatuota, kad O. P. suprojektuotas 0,34 ha žemės sklypas namų valdai atitinka Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas. Namų valdos žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su grąžinamu natūra žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (3,24 ha). Įvertinus akte konstatuotas aplinkybes, suformuoti didesnį namų valdos žemės sklypą nėra nei pagrindo, nei galimybių.

Nurodė, kad pareiškėjos argumentai ir pateikti dokumentai dėl Luokesos apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 5 d. I šaukimo 9 sesijos sprendimu suteikto 1,20 ha ploto žemės sklypo P. V. asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini), Luokesos seniūnijoje ir kolūkių laikais naudotos 0,60 ha ploto žemės pasodybiniam sklypui niekaip nesietini su D. P. ir J. V. namų valdos žemės sklypo formavimu. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalis aiškiai numato, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Pažymėtina, kad paties įstatymo imperatyvios teisės normos apibrėžia, kad namų valda ir asmeninio ūkio žemė yra skirtingos žemėnaudos. Namų valdos žemės sklypas – „Tai žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas“.

Paaiškino, kad pateikto Luokesos apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 5 d. patvirtinto gyventojų, pageidaujančių naudotis asmeninio ūkio žemės sklypais, sąrašo 7 grafoje „namų valda“ plotas nenurodytas. Nustatant asmeninio ūkio žemės sklypų faktinį naudojimą prie (duomenys neskelbtini) kaimo, P. V. asmeninio ūkio žemės sklypas 1994 m. rengtame asmeninio ūkio žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išdėstymo plane (M1:5000) nekartografuotas. P. V. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, jam kaip buvusiam savininkui grąžintiname natūra žemės sklype grąžintinos žemės tuo metu turėjo būti 2 ha (t. y. daug didesnį plotą negu skirtas 1,2 ha plotas asmeniniam ūkiui, kuris pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį būtų įskaitytas į grąžinamą natūra žemės plotą), todėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 10-08-93 patvirtintame Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte P. V. žemės sklypas asmeniniam ūkiui nesuprojektuotas, o projekte pažymėta kaip grąžintina žemė natūra. Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų yra aišku, kad P. V. 2000 m. kovo 14 d. sutartimi Nr. 14-929 perleido nuosavybės teisių atstatymo teisę į 2,00 ha žemės A. A.. Taip pat Molėtų rajono apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje nustatė juridinis faktą, kad P. V. Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kaime iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 6 ha žemės.

Pažymėjo, kad 2004 m. gruodžio 2 d. R. Š. individuali įmonė „Georima“ pagal pareiškėjos prašymą parengė 1,3240 ha žemės sklypo planą. 2005 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėja su prašymu kreipėsi į antstolę N. V. užfiksuoti esamą padėtį. Žemės sklype užfiksuota „Dirbama žemė“, „Jaunas sodas“, „Pūdymas“, „Dekorat. med.“ Pūdymas, ariama žemė ir jaunas sodas pasodintas toliau nuo pastatų ir tai nėra namų valdos sklypų formavimui būdingi elementai. Taip pat R. Š. individualios įmonės „Georima“ parengtas planas 1,2909 ha plotui pareiškėjos buvo suderintas 2006 m. lapkričio 7 d. 2009 m. gruodžio 1 d. antstolė S. K. konstatavo faktines aplinkybes, surašydama faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0056/09/7, pagal kurį 2010 m. balandžio 22 d. UAB „Aristoma“ parengė, o pareiškėja D. P. ir J. V. suderino sklypo planą 1,2485 ha žemės plotui, kuriame nurodyta 0,2745 ha ir 0,09 ha ariamos žemės plotai. Iš minėtų planų matyti, kad žemės ūkio paskirčiai priskirtina žemė prijungiama prie kitos paskirties žemės. Verta pastebėti, kad net ir sumažintame 2012 m. spalio 31 d. UAB „Aristoma“ rengtame plane matyti, kad ariamos žemės vientisi plotai dirbtinai dalinami ir neatitinka faktinio naudojimo. Tuometės Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų žemėtvarkos skyriaus Luokesos seniūnijoje 2008 m. birželio 27 d. Žemės sklypo namų valdai suformavimo akto 3 punkte aprašyta ir prie akto pridėtame šviesoraštyje matyti, kad P. V. namų valda užėmė 0,20 ha plotą ir pareiškėjos patikslintame skunde nurodomo sodo, kuris neva pareiškėjos „atsodintas“, nebuvo. Iš to matyti, kad pareiškėja siekia dirbtinai pasididinti namų valdos žemės sklypą pretendentės A. A. natūra grąžintos žemės ir paveldėtojo A. V. grąžintos natūra ir paveldėtinos žemės dalies sąskaita, teikdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui žemės sklypų planus, neatitinkančius patvirtinto Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto.

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostata, tuometės Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų žemėtvarkos skyrius 2010 m. gegužės 4 d. raštais Nr. SD-990 (D. P.), Nr. SD-991 (J. V.), Nr. SD-997 (A. A.) pakvietė juos 2010 m. gegužės 18 d. 10.30 val. atvykti į tuometę Utenos apskrities viršininko administraciją dėl sprendimų priėmimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja D. P. dalyvavo priėmime pas tuometį Utenos apskrities viršininką E. P., kurio metu, su Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento specialistais apsvarsčius pareiškėjos pretenzijas, Utenos apskrities viršininkas priėmė 2010 m. gegužės 18 d. sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nr. 13-29975 ir Nr. 13-29976, kurių pagrindu atkurtos nuosavybės teisės P. V. į 2,28 ha žemės ir A. A. į 1,14 ha žemės (duomenys neskelbtini), be to, apie priimtus sprendimus informavo ir priėmime dalyvavusią pareiškėją. Ši aplinkybė patvirtina, kad apie Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 18 d. sprendimų Nr. 13-29975 ir Nr. 13-29976 priėmimą pareiškėja žinojo nuo jų priėmimo momento, t. y. nuo 2010 m. gegužės 18 d. Taigi, nesutiko su pareiškėjos patikslintame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais, kad Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 13-29975 buvo slepiamas dvejus metus, be to, tuometės Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. SD-1182 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėja buvo informuota, kad 2010 m. gegužės 18 d. yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. V.. Pareiškėjos teiginiai, kad neva tik dabar sužinojo apie tokio sprendimo priėmimą yra visiškai nepagrįsti ir klaidinantys teismą. Iš to galima daryti išvadą, kad pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytus terminus administraciniam aktui apskųsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. V. teismui pateiktame atsiliepime (I t., b. l. 69) nurodė, kad su pareiškėjos skundu sutinka ir jį palaiko. Nurodė, kad, remiantis Atkūrimo ir Žemės reformos įstatymais, pirmumas turi būti teikiamas namų valdos formavimui ir jos išpirkimui, o ne nuosavybės teisių atkūrimui.

Trečiojo suinteresuoto asmens A. A. atstovas advokatas A. K. nurodė, kad su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Utenos apskrities viršininko įsakymu 2006 m. birželio 22 d. patvirtintas kadastrinis žemėlapis, kuriame nurodytos visos teritorijos, patvirtintas detalusis planas, kuriame nurodyta namų valda – 34 a. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. panaikintas Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės departamento komisijos 2006 m. balandžio 19 d. sprendimas, tačiau šiuo teismo sprendimu nebuvo naikinti jokie teritorijų planavimo dokumentai. Dabar iš naujo formuoti namų valdą pagal naują projektą nėra pagrindo, šis projektas sudarytas vien pagal pareiškėjos pasiūlymus, neatsižvelgiant į kitų suinteresuotų asmenų interesus. Pareiškėja tiesiog nori, kad į namų valdą būtų įtraukta visa žemė, kuri buvo naudojama pievai, kitai rekreacinei veiklai, t. y. dirbtinai išplėsti namų valdą. Teigė, kad reikalauti iš naujo svarstyti namų valdos klausimą, kai yra nenuginčytas ir galiojantis Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 22 d. įsakymas, patvirtinantis detalųjį planą, negalima.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu (II t., b. l. 70–79) pareiškėjos patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui A. A. iš pareiškėjos 300 Lt teismo išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad D. P. su J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos jie paveldėjo iš P. ir A. V.. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas (I t., b. l. 134-137) patvirtina, kad nuo 2004 m. liepos 30 d. visi įgyti pastatai (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruoti nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. spalio 9 d. Utenos apskrities archyvo pateiktos 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos asmeninės sąskaitos Nr. L-99 išrašas patvirtina, kad P. V. 1986-1990 m. gyveno šiame kaime, turėjo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, laikė gyvulius bei naudojosi jam paskirta 0,61 ha asmeninio ūkio naudojimo žeme. 1991 m. gruodžio 5 d. I šaukimo 9 sesijos Luokesos apylinkės tarybos sprendimu (I t., b. l. 140) buvo patvirtinti Luokesos, Kijelių ir Žiūrų kolūkių gyventojų, pageidaujančių naudotis asmeninio naudojimo žemės sklypais, sąrašai pagal priedėlius Nr. 1,2 ir 3, kuriuose yra duomenys apie tai, kad P. V. yra įtrauktas į sąrašą asmenų, pageidaujančių naudotis asmeninio naudojimo žemės sklypu, jo prašymas dėl 1,2 ha yra patenkintas, jam išskirtas asmeninio naudojimo žemės (žemės ūkio naudmenų) plotas (duomenys neskelbtini) kaime yra 1,2 ha.

Teismas pažymėjo, kad kaip nustatyta Atkūrimo įstatyme, sąvokos „namų valda“ ir „asmeninio ūkio žemė“ nėra tapačios, tai yra skirtingos žemėnaudos. Namų valda – žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, o asmeninio ūkio žemė išplečiant sodybinius sklypus suteikiama daugiausia prie kaimo gyvenviečių ir vienkiemių, t. y. atsižvelgiant į asmenų, kurie šią žemę dirbs, interesus.

Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

Vykdant Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimą, buvo apžiūrėtas ginčo sklypas. 2008 m. birželio 27 d. Žemės sklypo namų valdai suformavimo akte (I t., b. l. 30-32) nurodyta, kad apžiūrėjus vietovėje, atlikus primatavimus ir išnagrinėjus turimus dokumentus, nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą J. V. ir D. P. nuosavybės teise priklauso 5 statiniai – gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, kiemo rūsys ir lauko tualetas. Senasis sodas susideda iš 3 obelų. Pastatėlis, panašus į rūkyklą, kuris neįtrauktas į namų valdos žemės sklypą, patrauktas apie 0,5 m link ežero ir atremtas į medžius, be stogelio, be pamatų. Šis statinys nepažymėtas ir R. Š. įmonės „Georima“ 2004 m. gruodžio 13 d. rengtame kadastrinių matavimų plane, kurį savo parašais pretendentai J. V. ir D. P. suderino ir prašė patvirtinti. Nustatyta, kad vaismedžių ir dekoratyvinių medelių sodinimo darbai atlikti prieš 3 metus, dalyje plane įvardinti jauno sodo neprižiūrimi medeliai nudžiuvę, auga 1,5–2,5 m aukščio savaime užsisėję berželiai, dirbama žemė dirvonuoja. Daroma išvada, kad J. V. ir D. P., nebūdami žemės naudotojais, dirbtinai siekia sukurti namų valdos sklypui būdingus elementus, pievą ir ariamą žemę paverčiant sodu ir daržu. Nustatyta, kad O. P. suprojektuotas žemės sklypas namų valdai (0,34 ha ploto) atitinka Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse nustatyta, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Byloje esantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašas (I tomas, b. l. 134-137) patvirtina, kad pareiškėjai ir J. V. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis pastatas, tvartas, daržinė, kiemo rūsys, kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai – laiko tualetas, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos minima rūkykla nėra nurodyta, taip pat jos nėra nurodyta UAB „Aristoma“ 2010 m. balandžio 22 d. Žemės sklypo kadastro duomenyse apie statinius. Komisijos 2008 m. birželio 27 d. Žemės sklypo namų valdai suformavimo aktu konstatuota, kad O. P. suprojektuotas žemės sklypas namų valdai (0,34 ha ploto) atitinka Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėjos namų valdos sklypas patvirtintas Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 16-469 patvirtintu Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorės O. P. 2006 m. birželio 27 d. suprojektuotas žemės sklypas namų valdai (I t., b. l. 35), toks pat sklypas patvirtintas Komisijos Žemės sklypo namų valdai suformavimo 2008 m. birželio 27 d. aktu.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjai suprojektuota 0,34 ha ploto namų valda atitinka faktinę situaciją ir įstatymų reikalavimus.

Teismas atmetė pareiškėjos atstovo argumentą, kad kol nėra išspręstas klausimas dėl asmeninio ūkio žemės suformavimo, negalima spręsti dėl žemės atkūrimo. Pareiškėjos atstovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjos atstovo nurodytose bylose buvo nagrinėjami klausimai, susiję su asmeninio ūkio žeme, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Kadangi namų valda ir asmeninio ūkio žemė nėra tapačios sąvokos, todėl nėra pagrindo remtis pareiškėjos atstovo nurodoma teismų praktika.

Teismas pažymėjo, kad Utenos apskrities viršininko administracija buvo įpareigojusi UAB „Atspindys“ 2008 m. lapkričio 14 d. paženklinti namų valdos žemės sklypą ir atlikti kadastrinius matavimus, pareiškėja 2008 m. lapkričio 12 d. raštu paprašė sustabdyti žemės sklypo kadastrinius (geodezinius) matavimus. Pareiškėja Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. birželio 30 d. raštu Nr. SD-1312 (I t., b. l. 20) buvo informuota, kad gauta UAB „Aristoma“ parengta žemės sklypo po nuosavybės teise pareiškėjai ir J. V. priklausančiai pastatais (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla. Kadangi kadastrinių matavimų byloje pateiktas žemės sklypo plotas neatitiko Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 16-469 patvirtinto Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, pareiškėjai buvo nurodyta, kad negali parduoti namų valdos žemės sklypo. Šio atsakymo pareiškėja neskundė. Kitų duomenų ar įrodymų, kad iki skundo padavimo teismui dienos (2012 m. gegužės 17 d.) pareiškėja būtų atlikusi kokius nors namų valdos žemės sklypo projektavimo ar planų rengimo veiksmus, teismui nepateikta. Todėl teismas vertino, kad šiuo atveju pareiškėja pati nesiėmė veiksmų, kad namų valdos žemės sklypas, atitinkantis Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, būtų suprojektuotas.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat nenustatęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, teismas konstatavo, kad Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 13-29975 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti antrą pareiškėjos reikalavimą ir įpareigoti atsakovą per 3 mėnesių terminą patikslinti Luokesos kadastro vietovės žemės reformos projektą ir suprojektuoti pareiškėjai ir J. V. namų valdos žemės sklypą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus pagal pateikiamą UAB „Aristoma“ 2012 m. lapkričio 2 d. jų pasirašytą žemės sklypo planą (sklypo plotas 6000 kv. m).

Remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, teismas konstatavo, kad teismo sprendimu apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. A. teisės ir ji įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą, t. y. 300 Lt (maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis – 150 Lt (0,15 x 1000 Lt MMA) teismo išlaidų už advokato atstovavimą (2 val.) nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos administraciniame teisme.

III. Pareiškėja D. P. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 83-89), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir pareiškėjos patikslintą skundą patenkinti, t. y. įpareigoti atsakovą per 3 mėnesių terminą patikslinti Luokesos kadastro vietovės žemės reformos projektą ir suprojektuoti pareiškėjai D. P. ir J. V. namų valdos žemės sklypą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus pagal pateikiamą UAB „Aristoma“ 2012 m. lapkričio 2 d. jų pasirašytą žemės sklypo planą (sklypo plotas 6000 kv. m), bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundai pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

1. Su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad O. P. suprojektuotas žemės sklypas namų valdai (0,34 ha ploto) atitinka Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti, nes jos prieštarauja ne tik teisės aktų nuostatoms, bet ir jau įsiteisėjusio 2006 m. gruodžio 15 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. 1-819-552-2006, kurioje buvo išnagrinėtas identiškas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, tačiau kuris išimtinai dėl atsakovo tyčinio vengimo iki šios dienos geruoju nėra įvykdytas. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo ne tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-819-552-2006 konstatuotas faktines aplinkybes bei prejudicinius faktus, bet ir iškraipė ir neteisingai aiškino pačias faktines aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos tuo pačiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-819-552-2006. Teismas visiškai ignoravo ir tą faktą, kad 2006 m. balandžio 19 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu jau buvo sudaryta pirmoji komisija, kuri nustatė, kad žemės namų valdai yra skirtas 0,34 ha dydžio sklypas, tačiau toks šios komisijos sprendimas 2006 m. gruodžio 15 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-819-552-2006 jau yra panaikintas, nes jis neatitiko Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, buvo saistomas įsiteisėjusio Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. 1 819-552-2006 motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų (ABTĮ 14 str. 1 d.), todėl neturėjo teisės padaryti išvados, kad O. P. suprojektuotas žemės sklypas namų valdai (0,34 ha ploto) atitinka Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2. Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl atsakovo pateisinimo, dėl kokių priežasčių pareiškėjai negalėjo būti parduotas namų valdos žemės sklypas – kadangi kadastrinių matavimų byloje pateiktas žemės sklypo plotas neatitiko Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 16-469 patvirtinto Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, nes 2006 m. gruodžio 15 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiame sprendime administracinėje byloje Nr. 1-819-552-2006 aiškiai ir vienareikšmiškai konstatuota, kad iš pažymos teksto matyti, jog joje yra konstatuotas tik faktas, kad paženklintas žemės sklypo plotas sudaro 0,34 ha, o ne 0,36 ha, <....> ir dėl to būtina taisyti žemės reformos žemėtvarkos projektą. Taigi, akivaizdu, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-819-552/2006 nurodė atsakovui būtinybę taisyti patį žemės reformos žemėtvarkos projektą, o būtent – Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 16-469 patvirtintą Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nes tik tokiu būdu atsakovas galės teisiškai pagrįstai įvykdyti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą ir iš naujo suprojektuoti J. V. ir D. P. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas visais įmanomais būdais vengia įvykdyti Panevėžio apygardos administracinio teismo įsiteisėjusį sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-819-552-2006 jau nuo 2006 m. gruodžio 15 d. Vykdant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą, 2008 m. birželio 27 d. atsakovo Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus Luokesos seniūnijoje sudaryta komisija sprendė klausimą dėl žemės sklypo pareiškėjų namų valdai suformavimo ir surašė Žemės sklypo namų valdai suformavimo aktą, kuriuo, ignoruodama 2006 m. gruodžio 15 d. teismo sprendime administracinėje byloje Nr. 1-819-552-2006 padarytą išvadą, konstatavo visiškai priešingai kad, O. P. suprojektuotas 0,34 ha žemės sklypas namų valdai atitinka Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat atsakovas vengė kreiptis į archyvą ir gauti duomenis apie P. V. naudotą žemės sklypą, esančius ūkinėse knygose. Toks atsakovo vengimas negali būti prilyginamas tinkamam įsiteisėjusio teismo sprendimui vykdymui.

4. Atsakovo atsiliepime buvo klaidingai teigiama, kad namų valdos žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su grąžinamu natūra žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (3,24 ha), todėl daroma nepagrįsta išvada, kad, įvertinus akte konstatuotas aplinkybes, neva tai suformuoti didesnį namų valdos žemės sklypą nėra nei pagrindo, nei galimybių. Pareiškėjos manymu, yra visos sąlygos ir galimybė suformuoti didesnį namų valdos žemės sklypą negu nurodytas minėtame akte. Sklypas grąžinimui natūra Nr. (duomenys neskelbtini) (3,24 ha) yra tik suformuotas (tačiau dar nėra grąžintas natūra) ir numatytas Luokesos kadastro vietovės žemės žemėtvarkos projekte (2006 m. birželio 22 d. Nr. 16-469), kuris po 2006 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimo turėjo būti atitinkamai pataisytas.

5. Atsakovo sudaryta komisija savo 2008 m. birželio 27 d. akte iš esmės vadovaujasi prielaida, kad padidinus pagal pretendentų J. V. ir D. P. pageidavimus namų valdos plotą, padidėtų valstybės išperkamos žemės plotas ir sumažėtų grąžinamos natūra žemės plotas, tuo neva tai pažeidžiant kitų pretendentų susigrąžinančių žemę natūra ir jų pačių kaip paveldėtojų teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad namų valda (sodybų) sklypais užimta žemė yra priskiriama valstybės išperkamai, todėl natūra negrąžinama, todėl atsakovas nepagrįstai siekia sumažinti pareiškėjų namų valdos sklypo plotą kitų pretendentų į žemę naudai ir nepagrįstai reikalauja sklypo ribas derinti su kitais pretendentais. Namų valda turi būti suformuota tokio dydžio, koks yra reikalingas faktiškai joje esantiems pastatams, statiniams, želdiniams patogiai naudoti ir eksploatuoti.

6. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, (redakcija, galiojusi 2001 m. liepos 20 d. – 2002 m. spalio 5 d., kai įvyko pirmasis pretendentų susirinkimas) 5, 6, 7 punktų nuostatas Pareiškėjos teisė į pastatams reikalingą eksploatuoti žemės sklypą žemėtvarkos projekto rengimo metu turėjo būti įstatymų nustatyta tvarka ginama formuojant valstybės išperkamos žemės sklypą net ir nesant jos prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą, reikalingą namų valdai (sodybai), nes tiek viešo registro duomenys, tiek ortofotografiniai žemėlapiai buvo pagrindas žemės ploto, kuriame buvo pareiškėjai priklausantys pastatai – gyvenamasis ir ūkio pastatai, netraukti į laisvos valstybinės žemės fondą, bet formuoti valstybės išperkamos žemės sklypą, reikalingą šiems pastatams eksploatuoti. Sodybos statiniais kaimo vietovėje užimta žemė negali būti pripažinta laisva, todėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2010 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 13-29975 yra naikintinas, nes priimtas pažeidžiant imperatyvius Atkūrimo įstatymo reikalavimus, t. y. 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuris nustato, kad prie laisvos žemės fondo nepriskiriama valstybės išperkama žemė; 4 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį; 16 straipsnio 5 dalį, kuri numato, kad už žemę, kurios natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą iš laisvos žemės fondo, bei Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo išvadas. Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklype esantys pastatai buvo, be to, projekto rengėjui turėjo būti žinomi viešojo registro duomenys. Atsakovas tokiu atveju negali paneigti asmens teisės įgyti žemės sklypą, reikalingą pastatams eksploatuoti, nes jo teisę gina įstatymas.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 102-105) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia, jog namų valdos žemės sklypas – žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Tačiau pareiškėja, neįsigilinusi, ginčija du skirtingus dalykus (tapatina namų valdą su asmeninio ūkio žeme), kurie jau buvo aptarti ir išanalizuoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Pažymėtina, kad paties įstatymo imperatyvios teisės normos apibrėžia, kad namų valda ir asmeninio ūkio žemė yra skirtingos žemėnaudos. Pareiškėja tiesiog nori, kad į namų valdą būtų įtraukta visa žemė, naudojama pievai, kitai rekreacinei veiklai ir tuo bandydama dirbtinai išplėsti namų valdą.

2. Pareiškėja apeliaciniame skunde prieštarauja pati sau, pabrėždama, kad Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyrius visais įmanomais būdais vengia vykdyti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje 1-819-552/2006, po to teigdama, kad atsakovas, vykdydamas minėtą teismo sprendimo įpareigojimą, sprendė klausimą dėl žemės sklypo pareiškėjų namų valdai suformavimo ir surašė Žemės sklypo namų valdai suformavimo aktą. Taigi, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyrius vykdė teismo sprendimą ir tai patvirtina tolimesni procesiniai veiksmai. 2008 m. birželio 17 d. pareiškėjai buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti ženklinant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 0,34 ha ribas, tačiau 2008 m. birželio 26 d. buvo gautas pareiškėjos atsakymas dėl negalėjimo dalyvauti.

Kitas raštas pareiškėjai buvo išsiųstas 2008 m. lapkričio 5 d., pranešant dėl teismo sprendimo įpareigojimo vykdymo ir iš naujo suprojektuojant J. V. ir D. P. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau 2008 m. lapkričio 12 d. pareiškėja raštiškai informavo, prašydama sustabdyti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir apie atnaujinimą teigė informuos atskiru pranešimu. Tačiau iki šios dienos iš pareiškėjos nėra gautas pranešimas apie kadastrinių matavimų atnaujinimo darbus, todėl darytina prielaida, jog pati pareiškėja nėra linkusi taikiai bendradarbiauti su atsakovo atsakingais darbuotojais.

Ji naudojasi šiai dienai (nuo 2001 m.) vis dar nuosavybės teise priklausiančia Lietuvos Respublikai žeme, kadangi nuosavybės teisės nėra įregistruotos, už tai nemokėdama jokių mokesčių, pati pareiškėja vilkina procesą, siekdama dirbtinai pasididinti namų valdos žemės sklypą pretendentės A. A. natūra grąžintos žemės ir paveldėtojo A. V. grąžintos natūra ir paveldėtinos žemės dalies sąskaita. 2010 m. birželio 30 d. pareiškėja buvo informuota, kad gauta UAB „Aristoma“ parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, taip pat buvo informuota, jog negalės parduoti namų valdos žemės sklypo, kadangi sklypo plotas neatitiko Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 22 d.

įsakymu Nr. 16-469 patvirtinto Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, tačiau dėl to ginčas nekyla ir pareiškėja pati pritaria, kad šio atsakymo ji neskundė, nors turėjo visas galimybes, tačiau jomis nepasinaudojo ir praleido apskundimui nustatytus terminus. Pareiškėja skundą teismui padavė tik 2012 m. gegužės 17 d.

3. Reikalauti iš naujo svarstyti namų valdos klausimą, kai yra nenuginčytas ir galiojantis Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 22 d. įsakymas, patvirtinantis teritorijų planavimo dokumentą, negalima. Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 16-469 patvirtintu Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, Luokesos kadastro vietovės žemės reformos projekto autorės O. P. 2006 m. birželio 27 d. suprojektuotas žemės sklypas namų valdai yra 0,34 ha. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai suprojektuota 0,34 ha ploto namų valda atitinka faktinę situaciją ir įstatymų reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl suformuoto namų valdos žemės sklypo ribų bei jo ploto.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, formuojant namų valdos sklypą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pareiškėja, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl ginčo santykius reglamentuojančios teisės taikymo ir aiškinimo bei faktinių aplinkybių vertinimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be to, šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis, kurio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą, įvertinus teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Patikrinusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles ir sprendime padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš naujo jų nekartoja ir tik jas papildo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus.

Pardavimui skirto namų valdos žemės sklypo formavimo kriterijai yra nustatyti Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtoje teisės normoje nustatytais kriterijais, patikrino žemės sklypo suformavimo teisėtumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog pažeidimų nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio nuostatas namų valda gali būti formuojama tik kitos paskirties žemėje. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja siekia padidinti namų valdos žemės sklypo plotą, nuginčijus žemės sklypo suteikimą tretiesiems asmenims. Tačiau pareiškėjos ginčijamu Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 13-29975 tretiesiems asmenims perduotas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties (I t. b. l. 164). Todėl jis pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį negali būti priskirtas gyvenamajai teritorijai ir jame negali būti formuojamas namų valdos žemės sklypas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai šiuos sklypus atribojo pagal jų paskirtį.

Pareiškėja, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. lapkričio 18 d.) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punktu, turi teisę į žemės sklypą, būtiną namų valdos eksploatavimui. Toks namų valdos žemės sklypas suformuotas remiantis Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 16-469 patvirtintu Luokesos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu ir jos dydis 0,34 ha, Luokesos kadastro vietovės žemės reformos projekto autorės O. P. suprojektuotas 2006 m. birželio 27 d.

Pareiškėjos nesutikimo argumentas dėl namų valdos žemės sklypo dydžio yra grindžiamas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-819-552-2006, kuriuo Utenos apskrities viršininko administracija buvo įpareigota iš naujo suprojektuoti J. V. ir D. P. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad atsakovas šio įpareigojimo neįvykdė, nes namų valdos plotas liko toks pat 0,34 ha.

Pažymėtina, kad minėtu teismo sprendimu buvo konstatuota, kad formuojant namų valdos žemės sklypą, nebuvo motyvuotas jo dydžio atitikimas Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytiems kriterijams ir teismas sprendimu neįpareigojo atsakovo suformuoti konkretaus dydžio namų valdos žemės sklypą. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai tikrino namų valdos dydžio nustatymo teisėtumą iš naujo ir, nenustatęs žemės sklypo formavimo prieštaravimų Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 daliai, pripažino, kad jis suformuotas tinkamai. Nesant pagrindo formuoti kitokio dydžio namų valdos žemės sklypo, negali būti pripažinta, kad 2008 m. birželio 27 d. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus žemės sklypo namų valdos suformavimo patikrinimo aktas, parengtas po Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimo, prieštarauja šiam sprendimui ta apimtimi, kad patikrinimo aktu buvo pripažintas anksčiau nustatytas 0,34 ha namų valdos sklypo plotas ir sklypas iš naujo nebuvo projektuojamas. Teismas taip pat pagrindė, kodėl nesiremia UAB „Aristoma“ parengtu žemės sklypo planu.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad namų valdos žemės sklypas suformuotas neteisingai. Pripažinus suformuoto namų valdos žemės sklypo plotą 0,34 ha, valstybės šiuo pagrindu išperkamos žemės plotas negali būti didesnis, nei nustatytas namų valdos dydis.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys