A-552-1099-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-1099/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01109-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1D-2553 (2) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1D-2553 (2)); 2) priteisti iš atsakovų Ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir pensija) dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Pareiškėjas paaiškino, kad Ministerijos 1998 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 14574 nuo 1998 m. birželio 13 d. neterminuotai buvo paskirta 2 593,59 Lt dydžio pensija (b. l. 17). Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Ministerijos 2004 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 2/17-1351 nuspręsta pareiškėjui mokėti 2 840,57 Lt pensiją (b. l. 18), nuo 2012 m. sausio 1 d. – 3 177,34 Lt pensiją, o nuo 2012 m. vasario 2 d. – 3 200,57 Lt pensiją. Nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovas pareiškėjui moka pensiją. Lietuvos Respublikos Seimas, neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) suformuotą praktiką dėl pensijų mažinimo, 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuriuo buvo sumažintos pensijos. Dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatų taikymo pareiškėjas negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 15–16) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išmokėti pensijos nepriemoką, nes Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, galiojo, nebuvo pripažintos įsigaliojusiu teismo sprendimu (nutarimu) prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl ginčijamas Ministerijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas neįrodė, kad Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Sveikatos priežiūros tarnyba, trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo V. D. skundą tenkino iš dalies – priteisė V. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. 38 383,83 Lt neišmokėtą pensijos dalį bei įpareigojo Ministeriją nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. apskaičiuojant ir išmokant V. D. pensiją netaikyti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl pensijų skaičiavimo ir mokėjimo. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 107–111), nurodydamas, kad, sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovų visą neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. spalio 9 d. pažymoje Nr. 11D (P)-4493 pateiktų duomenų akivaizdžiai nepakanka, o kitų detalių paskaičiavimų, iš kurių teismas galėtų nustatyti tikslų ginčijamu laikotarpiu susidariusį pensijos nepriemokos dydį, į bylą nėra pateikta. Skaičiuojant pareiškėjui priteistiną neišmokėtą pensijos dalį, buvo nenagrinėtas klausimas dėl pareiškėjui paskirtos pensijos sumažinimo Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu.

II

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. – 35 724,39 Lt. Kitus skundo reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas rėmėsi Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktais bei 3 dalimi, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 4 straipsnio 1 punktu, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsniais. Atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą konstatavo, jog pareiškėjo pensijos ribojimas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, pažeidė pareiškėjo teisę gauti nustatyto dydžio pensiją ir pareiškėjui priteisė pensijos nepriemoką.

Konstatavo, jog pareiškėjo pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį jo konstitucinių teisių nepažeidė, todėl buvo atliktas teisėtai, tačiau pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį prieštaravo Konstitucijai, todėl tokia pareiškėjo pažeista teisė turi būti ginama. Remdamasis Sveikatos priežiūros tarnybos 2013 m. liepos 11 d. pažymos Nr. 11PP (P)-4308 (b. l. 116–117) duomenimis nustatė, kad pensijos skirtumas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. iš viso sudaro 35 724,39 Lt ir šią sumą pareiškėjui priteisė.

Nusprendė, jog skundžiamas Sprendimas Nr. 1D-2553 (2) iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus, nes Ministerija iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo neturėjo teisinio pagrindo mokėti pareiškėjui visą paskirtą pensiją, o įsigaliojus šiam nutarimui – neturi teisinio pagrindo pareiškėjui geruoju išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, todėl Sprendimo Nr. 1D-2553 (2) nepanaikino.

III. Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – i atidėti teismo sprendimo įvykdymą protingam terminui. Atsakovai nurodo, kad neginčija teismo priteistos sumos, tačiau paaiškina, kad Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos, todėl Ministerija negali įvykdyti teismo sprendimo.

Pareiškėjas V. D. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą (b. l. 139–141), kuriame prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia faktinėmis bylos aplinkybėmis bei teisminio proceso eiga, nurodė, jog bylinėjimasis dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių lėšų atgavimo trunka jau beveik ketverius metus, nors vadovaujantis teisminės gynybos ir proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principais, byla turi būti išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką, net ir po 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo priimto nutarimo įsigaliojimo, Ministerija siekė kuo įmanomai ilgiau vilkinti bylos nagrinėjimą ir pareiškėjui priklausančios pensijos nepriemokos išmokėjimą. Jau pirminiame bylos nagrinėjimo etape atsakovas kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu galėjo ir turėjo galimybę tinkamai apskaičiuoti pareiškėjui priklausantį nepriemokos dydį, kaip tai padarė vėlesniuose etapuose, sutikti su įpareigojimu, kaip valstybę atstovaujamosioms institucijoms, šią nepriemoką išmokėti bei, esant poreikiui, prašyti teismo išdėstyti šios nepriemokos išmokėjimą dalimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui V. D. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., o skundžiamo Ministerijos sprendimo nepanaikino. Atsakovai apeliaciniame skunde tokio teismo sprendimo neskundė ir sutiko su teismo priteista suma, todėl toks teismo sprendimas, atsižvelgus į bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas bei non reformatio in peius teisės principą, paliekamas nepakeistas.

Atsakovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nustatyti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, teismo sprendimą turi įvykdyti per protingą terminą. Apeliantai nurodė, kad Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos, todėl Ministerija negali įvykdyti teismo sprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad yra patvirtintas 2014 m. valstybės biudžetas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas grindžiamas 2013 metų biudžetu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog priimant 2014 metų valstybės biudžetą atsakovai turėjo galimybę valstybės biudžeto asignavimuose skirti lėšas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą tenkinti apeliantų prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėjų kolegija nenustatė.

Tenkinti atsakovų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Irmantas Jarukaitis