AS-822-969-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-969/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-0633-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Pakruojo rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. AV-324 „Dėl viešosios įstaigos Pakruojo būstas“ skyrimo Pakruojo rajono savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaip nepriskirtiną nagrinėti administraciniams teismams.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja mano, kad gyvenamojo namo administratorius buvo paskirtas neteisėtai. Ginčo klausimą iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos. Skundžiamas įsakymas buvo priimtas savivaldybės vykdomajai institucijai – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriui – realizuojant įgaliojimus, numatytus CK 4.84 straipsnyje, todėl darytina išvada, kad nors ginčijamas aktas priimtas viešojo administravimo institucijos, tačiau jis sukuria civilines teisines pasekmes. Teismas rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo klausimams tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų spręsti praktika (2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta byloje UAB „Vilko pėda“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2011 m. vasario 9 d. nutartis, priimta byloje UAB „Kretingos būstas“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2013 m. birželio 5 d. nutartis byloje UAB „Palangos butų ūkis“ v. Palangos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-289/2009, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-336/2011, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-694/2011, 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje AS858-766/2013). Kadangi ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str., 25 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 1 d.) pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

II. Pareiškėja L. M. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 25–28), prašydama panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad iš esmės sutikdama su Šiaulių apygardos administracinio teismo nuomone, jog Specialioji teisėjų kolegija formuoja teisminę praktiką dėl bylų rūšinio teismingumo, mano, kad šiuo konkrečiu atveju teismas negalėjo atsisakyti priimti skundą kaip nepriskirtiną nagrinėti administraciniam teismui. Pažymi, kad ginčija įsakymo teisėtumą, nurodydama pirmiausia tai, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas administracinis aktas prieštarauja tikslams ir uždaviniams dėl kurių VšĮ „Pakruojo būstas“ buvo paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, ir tik papildomai nurodydama ir tai, kad savivaldybės administravimo subjektas, priėmęs ginčijamą aktą, nesilaikė teisės aktų nustatytų reikalavimų (buvo pažeistos CK 4.84, 4.85, 6.978 straipsnių atitinkamos nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 8, 18, 25 punkto nuostatos ir kt.).

Pareiškėjos teigimu, VšĮ „Pakruojo būstas“ veiklos tikslas nėra butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimas, todėl ši įstaiga negali būti paskirta namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Byloje neišvengiamai turi būti sprendžiamas klausimas dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų (Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. T-l 87 „Dėl viešosios įstaigos „Pakruojo būstas“ įsteigimo“, VšĮ „Pakruojo būstas“ įstatų) nuostatų, nes būtent tai daro įtaką skundžiamo įsakymo teisėtumui.

Ginčas iškilęs būtent viešojo administravimo srityje. Teismo buvo prašoma nustatyti, ar skundžiamas įsakymas yra neteisėtas Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies prasme, t. y. ar atsakovas, vykdydamas viešojo administravimo funkciją priėmęs skundžiamą administracinį aktą, pažeidė skunde minimus teisės aktus. Vien tas faktas, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, pažeidė kartu ir civilinius teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, savaime nesukuria administraciniam teismui pagrindo atsisakyti priimti nagrinėti skundą.

Šiuo konkrečiu atveju byloje vyrauja ne civilinis, o administracinis teisinis santykis, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (ABTĮ 21 str. 2 d.).

Atsakovas Pakruojo rajono savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio ginčų perdavimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams praktika jau suformuota, plačiau dėl atsakovas nepasisako, sutikdamas su teismo pozicija. Atsiliepime atsakovas taip pat išsako nesutikimo su pareiškėjos skundu argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirojo skundo šioje byloje dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. AV-324 „Dėl viešosios įstaigos Pakruojo būstas“ skyrimo Pakruojo rajono savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi“.

Pareiškėja mano, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Pakruojis, administratorius buvo paskirtas neteisėtai, nesilaikant galiojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Mano, kad VšĮ „Pakruojo būstas“ negalėjo būti paskirta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi, nes tai nebuvo numatyta tarp jos veiklos tikslų steigimo akte ir įstatuose. Teigia, jog skundžiamas įsakymas priimtas nesušaukus susirinkimo ir apie šį paskyrimą neinformuojant gyventojų, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies ir poįstatyminių aktų nuostatas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. CK 4.84 straipsnyje numatyta, kad kai butų ir kitų patalpų savininkai yra neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, sprendimą dėl jo pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.

Taigi, skundžiamas įsakymas buvo priimtas savivaldybės vykdomajai institucijai – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui – realizuojant įgaliojimus, numatytus CK 4.84 straipsnyje. Darytina išvada, kad nors ginčijamas aktas priimtas viešojo administravimo institucijos, tačiau jis sukuria civilines teisines pasekmes.

Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (1 straipsnio 1 dalis), kurio 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, administracinių teismų kompetencijai priskiriamas ginčų, kilusių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 2 straipsnio 16 dalis), nagrinėjimas. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį viešasis administravimas tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Šioje byloje ginčijamu sprendimu, nors ir priimtu viešojo administravimo subjekto, buvo sukurtos civilinės teisinės pasekmės. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į teismų kompetencijos paskirstymo teisinį reglamentavimą nagrinėjamu atveju aktualios Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išvados, kad savivaldos institucijai realizuojant įgaliojimus, numatytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis. Savivaldybės institucijos paskirto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklai (jo teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 str. 6 d.). Tokiu atveju turto administravimo teisiniai santykiai, nors atsiranda administracinio akto pagrindu (CK 1.136 str. 2 d. 3 p.), nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Vilko pėda“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2011 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Kretingos būstas“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2013 m. birželio 5 d. nutartį byloje UAB „Palangos butų ūkis“ v. Palangos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-289/2009, 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-336/2011, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-694/2011, 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje AS858-766/2013).

Taigi, ginčijamu administraciniu aktu yra keičiami turto administravimo – civiliniai teisiniai santykiai ir konstatuotina, kad ginčas yra civilinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismų. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai, dėl kurių, jos nuomone, ginčas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme, teisėjų kolegijos vertinimu, nekeičia šio ginčo rūšinio teismingumo. Teisėjų kolegija pasisako, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl ginčo priskirtinumo, šią išvadą pagrindė tinkama Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, todėl kreipimasis į Specialiąją teisėjų kolegiją nagrinėjamoje byloje nebuvo būtinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo, remiantis jame nurodomais argumentais, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė