eA-1325-575/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1325-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00645-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo A. M. (toliau – ir atsakovas) 834,69 Lt dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2003 m. gruodžio 30 d. yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Rietavo savivaldybės teritorijoje. Tuo tarpu atsakovas, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Rietavas, t. y. yra šio turto savininkas, todėl privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau už 2008–2013 metų laikotarpį jos nėra sumokėjęs. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio nuostatas, pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamu atveju turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. II ketvirčio, o šios išlaidos iš viso sudaro 834,69 Lt. Taip pat paaiškino, kad pagal Rietavo savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 4 d. sprendimu patvirtintų Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatų 60 punktą pareiškėjas vietinės rinkliavos nepriemokoms išieškoti gali samdyti subrangovą, tokiu atveju skolininkas privalo apmokėti skolų išieškojimo paslaugų išlaidas. Šiame kontekste paaiškino, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją ir dėl to patyrė 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 834,69 Lt (241 Eur) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei 50 Lt (14,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (rėmėsi LVAT 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011 ir 2011 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2521/2011), teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas, pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Atitinkamai Rietavo savivaldybės taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-141 nustatė Rietavo savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei patvirtino Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Rietavo savivaldybės taryba 2010 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtino naują Nuostatų redakciją, kuri vėliau pripažinta netekusia galios, įsigaliojus Rietavo savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T1-114 patvirtintiems naujos redakcijos Nuostatams.

Šiame kontekste teismas nurodė, kad pagal Nuostatų reglamentavimą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Rietavo savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant, jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“.

Teismas akcentavo, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūrą po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 12 ir 43 d., 25, 28 ir 30 str.). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama, kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan.

Atsižvelgęs į minėtas nuostatas, teismas pabrėžė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2008 m. gegužės 19 d. nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį adresu Rietavo sav., Rietavo m., (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Atitinkamai 2014 m. balandžio 4 d. pažyma „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“ Nr. 59 patvirtina, kad iš viso atsakovas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjęs 960,44 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tačiau pareiškėjas, įvertinęs kreipimosi į teismą senaties terminą, prašo priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą tik už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iš viso 834,69 Lt. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir tai, kad atsakovui pagal Nuostatus buvo pritaikytas individualiam namui Rietavo miesto teritorijoje taikomas tarifas, ginčo dėl nustatytų sumų nėra, taip pat nėra duomenų, jog atsakovas minėtą įsiskolinimą būtų sumokėjęs, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta. Tuo tarpu atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas ir pagal šį kriterijų atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, o byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų pasinaudojęs Nuostatų 18 punkte nustatyta vietinės rinkliavos lengvata. Todėl, atsakovui nevykdžius prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 834,69 Lt įsiskolinimo suma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi ir 20 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, jog priimdamas sprendimą kartu nustatė piniginę prievolę, kurios sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, nurodė sprendime nustatytos piniginės prievolės išraišką eurais – 241 Eur.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Atsižvelgęs į tai, teismas atkreipė dėmesį, jog visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (rėmėsi LVAT 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-215/2013). Taigi teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prašomą priteisti sumą sudaro 181,50 Lt prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos, byloje pareiškėją atstovavo advokatų profesinė bendrija.

Tuo tarpu pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 3 000 Lt (3 MMA), todėl pareiškėjo prašoma priteisti 181,50 Lt suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio. Tačiau teismas, įvertinęs byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir pareiškėjo skundo turinį, sprendė, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, prašymas teismui buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, o byla išnagrinėta pirmame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl priteistina patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 50 Lt.

III. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujamas advokato L. S., pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 181,50 Lt.

Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo mažinti pareiškėjui iš atsakovo priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo prašymas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo buvo patenkintas visiškai, jo procesinis elgesys laikytinas tinkamu, o prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra akivaizdžiai (daugiau nei 16 kartų) mažesnis už Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki 50 Lt neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, riboja pareiškėjo teisę į pažeistų teisių gynybą ir formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba.

Atsakovas A. M., atstovaujamas advokato A. K., pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog pasinaudodamas ABTĮ 521 straipsnio 1 dalyje numatyta teise bet kurioje administracinio proceso stadijoje sudaryti taikos sutartį, yra išsiuntęs pareiškėjui pasiūlymą dėl nagrinėjamos bylos užbaigimo taikos sutartimi ir šiuo metu tariasi dėl taikos sutarties sudarymo sąlygų. Atsižvelgęs į tai, paaiškino, jog galutinai susitarus dėl taikos sutarties sudarymo sąlygų ir ją parengus, taikos sutartis kartu su prašymu ją patvirtinti bus pateikta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui vietoje atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą.

Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujamas advokato L. S., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. kovo 2 d. pateikė su atsakovu A. M. sudarytą 2015 m. sausio 30 d. taikos sutartį, kurią prašo teismo patvirtinti ir nutraukti nagrinėjamą administracinę bylą. Pareiškėjas pažymi, kad šalys sudarė taikos sutartį, kurioje aptarti visi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme išdėstyti reikalavimai ir išspręstas šalių ginčas. Taip pat pabrėžia, jog šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bei tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Be to, atkreipia dėmesį, kad šalims yra žinomos, išaiškintos ir suprastos taikos sutarties sudarymo ir administracinės bylos nutraukimo pasekmės, t. y. jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. ABTĮ 521 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nagrinėjamu atveju taikos sutarties sudarymas yra galimas. Tačiau pažymėtina, kad pagal tarp pareiškėjo ir atsakovo sudarytos 2015 m. sausio 30 d. taikos sutarties 2 punktą šios sutarties 1 punkte minimą 241 Eur pareiškėjui nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei 52,57 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą atsakovas įsipareigoja sumokėti pareiškėjui per tęstinį penkių mėnesių, pradedamų skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo dienos, laikotarpį, pirmus keturis mėnesius lygiomis dalimis mokėdamas 241 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir penktą mėnesį sumokėdamas 52,57 Eur pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y.:

- iki 2015 m. vasario 28 d. atsakovas įsipareigoja sumokėti pareiškėjui 60,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimo dalį;

- iki 2015 m. kovo 31 d. atsakovas įsipareigoja sumokėti pareiškėjui 60,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimo dalį;

- iki 2015 m. balandžio 30 d. atsakovas įsipareigoja sumokėti pareiškėjui 60,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimo dalį;

- iki 2015 m. gegužės 31 d. atsakovas įsipareigoja sumokėti pareiškėjui 60,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimo dalį;

- iki 2015 m. birželio 30 d. atsakovas įsipareigoja sumokėti pareiškėjui 52,57 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

Atitinkamai minėtos taikos sutarties 4 punktas numato, kad atsakovas pareiškia bei sutinka, jog tuo atveju, jei atsakovas nevykdys šios sutarties 1 punkte ir 2 punkte numatytų įsipareigojimų ir bent vieną mėnesį pareiškėjui nesumokės (ir / ar nepilnai sumokės) atitinkamos šios sutarties 2 punkte įsipareigotos sumokėti sumos dalies, visų šios sutarties 2 punkte numatytų atsakovo prievolių įvykdymo terminas bus laikomas pasibaigusiu, o pareiškėjas turės teisę nedelsiant kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo visai atsakovo neapmokėtai bendrai įsiskolinimo sumai. Tuo tarpu, pagal nurodytos sutarties 12 punktą, sutartis įsigalioja šalims ją pasirašius ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patvirtinus ją nutartimi. Šiame kontekste pabrėžtina, kad minėta sutartis šalių buvo sudaryta ir pasirašyta 2015 m. sausio 30 d., tačiau teismui tvirtinti pateikta tik 2015 m. kovo 2 d. Taigi, akivaizdu, kad minėta sutartis, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ją patvirtinus nutartimi, įsigaliotų jau suėjus atsakovo šios sutarties 2 punkte įtvirtinto įsipareigojimo sumokėti pareiškėjui dalį įsipareigotos sumokėti sumos įvykdymo terminui. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir šalims pasiūlyta pateikti patvirtinimą, kad atsakovas yra sumokėjęs pareiškėjui įsipareigotos sumokėti sumos dalį, kurios sumokėjimo terminas yra suėjęs pagal tarp pareiškėjo ir atsakovo sudarytos 2015 m. sausio 30 d. taikos sutarties 2 punktą, arba atitinkamai dėl minėtoje nutartyje nurodytų trūkumų pataisytą teisės aktų reikalavimus atitinkančią tinkamai abiejų šalių pasirašytą taikos sutartį. Atitinkamai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateikti 2015 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 246 ir 2015 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 253, patvirtinantys, kad atsakovas yra įvykdęs nurodytus įsipareigojimus per taikos sutartyje nustatytus terminus.

Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismui pateikta tarp šalių sudaryta 2015 m. sausio 30 d. taikos sutartis išreiškia ją pasirašiusių administracinės bylos proceso šalių valią taikiai išspręsti ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms bei viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, sutartyje aptarti visi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme išdėstyti reikalavimai, todėl yra pakankamas pagrindas ją patvirtinti, t. y. nagrinėjamu atveju prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo tenkintinas.

Patvirtinus taikos sutartį, administracinė byla, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti nutraukta (ABTĮ 521 str., 101 str. 4 p., 140 str. 1 d. 5 p.).

Taip pat pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad šalims yra žinomos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, numatytos ABTĮ 102 straipsnyje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti.

Patvirtinti administracinėje byloje tarp pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir atsakovo A. M. sudarytą 2015 m. sausio 30 d. taikos sutartį, pagal kurią šalys sutarė, kad:

„1. Atsakovas pripažįsta Pareiškėjo reikalavimus, iškeltus 2014 m. birželio 16 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo bei 2014 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktame prašyme dėl pareikštų reikalavimų tikslinimo ir bylos nagrinėjimo pareiškėjui nedalyvaujant ir sutinka:

- sumokėti Pareiškėjui 241 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

- sumokėti Pareiškėjui 52,57 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų ir 57 euro centų) dydžio jo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

2. Sutarties 1 punkte minimą 241 Eur Pareiškėjui nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei 52,57 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą Atsakovas įsipareigoja sumokėti Pareiškėjui per tęstinį 5 (penkių) mėnesių, pradedamų skaičiuoti nuo Sutarties pasirašymo dienos, laikotarpį, pirmus 4 (keturis) mėnesius lygiomis dalimis mokėdamas 241 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir 5 (penktą) mėnesį sumokėdamas 52,57 Eur Pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y.:

- iki 2015 m. vasario 28 d. Atsakovas įsipareigoja sumokėti Pareiškėjui 60,25 Eur (šešiasdešimties eurų ir 25 euro centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimo dalį;

- iki 2015 m. kovo 31 d. Atsakovas įsipareigoja sumokėti Pareiškėjui 60,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimo dalį;

- iki 2015 m. balandžio 30 d. Atsakovas įsipareigoja sumokėti Pareiškėjui 60,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimo dalį;

- iki 2015 m. gegužės 31 d. Atsakovas įsipareigoja sumokėti Pareiškėjui 60,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimo dalį;

- iki 2015 m. birželio 30 d. Atsakovas įsipareigoja sumokėti Pareiškėjui 52,57 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

3. Atsakovas įsipareigoja šios Sutarties 2 punkte nurodytus mokėjimus atlikti bankiniu pavedimu, pervedant sumas į aukščiau šioje Sutartyje nurodytą Pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą banke, bankinio mokėjimo paskirtyje nurodant: administracinės bylos numerį bei pažymint, jog yra atsiskaitoma pagal Šalių sudarytą Sutartį. Atsakovas pareiškia bei sutinka, jog mokėjimai, atlikti nesilaikant šiame punkte nustatytos tvarkos, bus skirti bei Pareiškėjo nuožiūra panaudoti bet kokiems Atsakovo susidariusiems įsiskolinimams Pareiškėjui dengti.

4. Atsakovas pareiškia bei sutinka, jog tuo atveju, jei Atsakovas nevykdys šios Sutarties 1 punkte ir 2 punkte numatytų įsipareigojimų ir bent vieną mėnesį Pareiškėjui nesumokės (ir / ar nepilnai sumokės) atitinkamos šios Sutarties 2 punkte įsipareigotos sumokėti sumos dalies, visų šios Sutarties 2 punkte numatytų Atsakovo prievolių įvykdymo terminas bus laikomas pasibaigusiu, o Pareiškėjas turės teisę nedelsiant kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo visai Atsakovo neapmokėtai bendrai įsiskolinimo sumai.

5. Nepriklausomai nuo Sutarties 2 punkte nurodytų sumų, kurios Pareiškėjui bus sumokėtos siekiant padengti susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimą bei jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, Atsakovas įsipareigoja sąžiningai vykdyti einamuosius vietinės rinkliavos mokėjimus.

6. Šalims pasirašius Sutartį, Pareiškėjas atsisako visų reikalavimų Atsakovui, galinčių kilti iš Sutarties l punkte minimo vietinės rinkliavos įsiskolinimo bei Pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos.

7. Šalys pareiškia, jog joms yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Šalims yra žinoma ir tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 str. 3 d. bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 str. 1 d. 4 p.).

8. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos, išaiškintos ir suprastos taikos sutarties sudarymo ir administracinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p. ir 4 p.

9. Vykdydamos Sutartį Šalys įsipareigoja maksimaliai bendradarbiauti tarpusavyje.

10. Šalys patvirtina, kad Sutartį sudarė laisva valia bei susipažino su jos sąlygomis. Šalims Sutarties sąlygos yra aiškios, suprantamos ir priimtinos.

11. Sutartis sudaryta lietuvių kalba, 3 (trimis) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, iš kurių vienas yra skirtas pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir po vieną Šalims.

12. Sutartis įsigalioja Šalims ją pasirašius ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patvirtinus ją nutartimi.“

Administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan